Ketvirtadienis pasitiko gyventojus karštai. Ekspertų teigimu, kasmetiniai karščiai Lietuvoje jau nebestebina, tai tapo naująja vasarų norma. Lietuvoje 30 laipsnių temperatūros dienų pasitaiko jau pastaruosius 20 metų, o vidutinė temperatūra Lietuvoje yra pakilusi 1,4 laipsnio.
Kas keičia vasaros Lietuvoje: klimato kaitos įspėjančios tendencijos
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika LRT.lt komentavo, kad reikėtų pratintis prie tokių karščių, nes 30 laipsnių tampa šių laikų klimato norma. Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros lektorius Justinas Kilpys taip pat teigė, jog reikia priprasti prie tokių vasariškų karščių. Statistiškai, sakė jis, 30 laipsnių karštis iki 2000 m. „O nuo 2004 m. tai jau yra kasmet. Mes jau gyvename 20 metų, kai kasmet būna 30 laipsnių temperatūra. Anksčiau tai būdavo retesnis įvykis“, - sakė J.
„Jeigu žmonija nemažins atmosferos taršos, tokių karščio bangų ateityje tik daugės“, - tvirtino J. G. Valaika irgi užsiminė apie tropines naktis. Pasak jo, nuo 1990 m. Lietuvoje beveik nebūdavo ir tokio reiškinio, o dabar stebintų, jei nors vieną vasarą nepasitaikytų tropinė naktis. „Kartais tų tropinių naktų netgi labai daug būna. 2022 m. Nidoje buvo net 20 tropinių naktų, tai labai daug. Vėlgi, tropinės naktys nuo daug ko priklauso, tai yra miesto karščio salos. Tarkime, Vilniaus centre tropinių naktų būna daugiau negu Vilniaus pakraštyje. Pernai Trakų Vokėje <...> buvo 2 tropinės naktys, o Vilniaus miesto centre - 6. Tris kartus daugiau. Ne paslaptis, kodėl taip yra, - pastatai ir gatvės įkaista per dieną ir naktį greitai neatvėsta“, - sakė G.
Rekordai, temperatūros skaidymas ir kokios dienos išsaugo įspūdį
Dar balandį naujienų kanalas „Euronews“ rašė, kad naujausi penkerių metų vidurkiai rodo, jog temperatūra Europoje šiuo metu yra 2,3 laipsnio aukštesnė, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu. Pasaulyje temperatūra aukštesnė 1,3 laipsnio. G. Valaika sakė, jog Lietuvoje karščių būta daug. „Nesame išskirtiniai, nes visi klimatologai kartoja tą mantrą, kad klimato kaita yra globali. Tai čia viena valstybė ar kita, nėra skirtumo, mes visi esame to reiškinio paveikti“, - tvirtino G. Lietuvos vidutinė temperatūra matuojama kas 30 metų. Lyginant 1961 m., 1991 m., 2020 m. laikotarpį, tas pašiltėjimas yra 1,4 laipsnio.
„Atrodo, nedaug tas 1,4 laipsnio, bet reikia turėti omenyje, kad, kai yra vidutinė oro temperatūra, tai vienas laipsnis jau yra daug, labai daug. Žiūrint mėnesiais, tai visi mėnesiai yra pašiltėję, labiausiai žiemos mėnesiai, bet ir vasara keičiasi.“
Anot G., ketvirtadienį gali būti pasiektas dar vienas rekordas. „Jeigu šiandien bus 33,3 arba daugiau, tai turėsime naują rekordą. Ir bus senasis rekordas gyvavęs tik dvejus metus. <...> Jei rekordas būna pasiektas, jis turėtų laikytis ilgokai, bet, jei dvejus metus neišsilaiko, vadinasi, tikrai tie karščiai yra tendencija“, - sakė G.
J. Kilpys savo ruožtu sakė, jog karščio rekordai yra viso pasaulio problema, Europa čia nėra kažkuo išskirtinė. Visgi, kad Lietuvoje vyrautų 40 laipsnių, - sunkiai įsivaizduojama, teigė J. „Aš nemanau, kad XXI a. Lietuvoje pasieksime 40 laipsnių. Bet reikia pripažinti, ne pats skaičius yra svarbus, o dienų skaičius, kiek iš eilės yra tų karštų dienų.“
Ką daryti su karščių padariniais: žaliosios zonos ir viešos erdvės
Lietuvoje atlikti tyrimai rodo tą patį, ką ir visame pasaulyje, - kai karštis tęsiasi tris dienas, pradeda daugėti sveikatos problemų, didėja mirtingumas. Ypač tų žmonių, kurie turi sveikatos problemų, t. y. Karščius sunkiau ištverti miestų gyventojams, mat betonas ir asfaltas įkaista daugiau ir greičiau. J. Kilpio teigimu, optimaliausias būdas taikytis prie karščių turimomis priemonėmis yra žaliųjų zonas plėtra. „Žaliosios zonos labai padeda numušti temperatūrą. Žaliosios zonos nebūtinai reiškia medžius, bet ir pievą su aukštesne augalija. „Jie turėtų būti atviri visuomenei karščio bangų ir net nakties metu. Pavyzdžiui, kad žmonės galėtų ateiti į biblioteką, kadangi ten veikia kondicionierius, ir ten praleisti karščiausią dienos laiką“, - sakė J.
Vietovėse: ką rodo skaičiai ir kur karščiai jaučiausiai stipriausiai
Anot LHMT, šeštadienio naktį daugelyje rajonų trumpas lietus, kai kur smarkus, vietomis perkūnija, dieną vietomis, daugiausia rytiniuose rajonuose, trumpai palis, galima perkūnija. Vėjas pietų, pietvakarių, pereinantis į vakarų, šiaurės vakarų, 7-12 m/s, naktį per perkūniją kai kur gūsiai 15-17 m/s. Karščiausios dienos šią vasarą „Pačios karščiausios šios vasaros dienos, kuomet beveik visose stotyse įkaito iki ≥30 °C, buvo birželio 27-28, liepos 10-11, 16 ir rugpjūčio 25, 30 dienos. Vidutiniškai Lietuvoje šiemet buvo 8 dienos, kai buvo stebimas pavojingas meteorologinis reiškinys - karštis (kuomet maksimali dienos oro temperatūra pakyla iki ≥30 °C).
Taip pat, Vilniaus miesto centre - 13 karštų dienų, o Trakų Vokėje - 11; skirtumus galėjo nulemti miesto šilumos sala. Pažymėtina, jog Vilniaus centre esanti stotelė įrengta ne pagal visus meteorologijos stotims įprastai taikomus reikalavimus, tad šis skaičius galėjo būti šiek tiek iškreiptas. 1961-1990 m. laikotarpiu karštų dienų vidurkis buvo vos 1 per metus, o 1991-2020 m. laikotarpiu jis išaugo iki 4 dienų. Per pastarąjį dešimtmetį karštų dienų skaičius išaugo iki 6 dienų. 2022 m. Vilniuje buvo 16, Kaune - 13, Klaipėdoje - 11; 2023 metais - po 7 dienas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Šiemet karštų dienų buvo daugiau nei 2023 m., tačiau mažiau nei 2022 metais.
Per pastaruosius 18 metų karščiausia vasaros diena birželį pasitaikė vos du kartus - 2000 ir 2016 metais. Nuo 2000 m. daugiausiai šilčiausių vasaros dienų buvo liepą (9 kartai). Tuo tarpu rugpjūtį karščiausią vasaros dieną turėjome 7 kartus. Ryškėja tendencija, kad paskutiniais metais vis dažniau karščiausią vasaros dieną turime rugpjūčio pirmą-antrą savaitę. Per 18 metų kartais sutapo ta pati diena, kuomet užfiksuota karščiausia vasaros diena (2013 ir 2015 metais - rugpjūčio 8).
Kurios dienos laikomos karščiausiomis: trumpas žvilgsnis į istoriją
Kviečiame žiūrėti, kurios dienos Lietuvoje buvo karščiausios nuo 2000 metų: Informacija - Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos.
