Etnografinė pajūrio žvejo sodyba Klaipėdoje, Kopgalyje, buvo pastatyta 1979 metais pagal XIX-XX amžiaus pabaigos Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybų pavyzdį. Čia atspindėtas pasiturinčio ūkininko - auginusio gyvulius, dirbusio žemę ir žvejojusio - sodybos kompleksas: gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys, rūkykla.
Žvejo šeimynos troba buvo suręsta iš rąstų ir apkalta medinėmis lentelėmis, stogas dengtas nendrėmis. Iš kiemo patenkama į virtuvę (virenę) su duonkepe krosnimi. Priemenės centre, šalia krosnies, laikomi būtiniausi virtuviniai įrankiai (rykai), čia gaminamas maistas. Durys iš virtuvės veda į didžiausią kambarį, kur žvejo šeima miegojo, valgė, priiminėjo svečius. Sodybos šeimininkė turėdavo sparčiai suktis: reikėdavo ir duoną iškepti, sviestą išmušti, trobesius sutvarkyti, daržus išravėti.
Kam žvejui samtis? Kuršių marių žvejui reikėjo ne tik valties - kurėno, burių, tinklų, bet ir ... samčio. Ne sriubai srėbti, o vandeniui ant burių pilti. Toks samtis buvo vadinamas "burpiliu" ir naudojamas kurėnui pagreitinti. Juo buvo pilamas vanduo ant burių, kad jos sušlapusios geriau gaudytų vėją.
1979 m. Kopgalyje buvo įkurta Etnografinė pajūrio žvejo sodyba. Ji pastatyta pagal XIX - XX a. pab. Šventosios, Palangos apylinkių pajūrio žvejų sodybas. Jos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2-3 pastatai. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai.
Pajūrio žvejo etnografinės sodybos kompleksas pastatytas 1977-1979 m. remiantis Palangos, Šventosios apylinkių išlikusiais senųjų žvejų sodybų ir pastatų pavyzdžiais. Sodybos nepasižymėjo statinių gausa, dažniausiai būdavo 2-3 pastatai. Etnografinėje pajūrio žvejo sodyboje atkurti visi pajūrio sodybų ūkiniai bei gyvenamieji statiniai. Sodybą sudaro gyvenamasis namas, tvartas, klėtis, pirtis, rūsys ir rūkykla. Gyvenamajame name atkurtas XX a. pradžios interjeras. Vienoje iš gyvenamojo namo patalpų veikia žvejybos Lietuvos pajūryje ir pamaryje XIX-XX a. pr. ekspozicija.
m. buvo Kopgalio kaimas. gyvenvietė. Ji buvo įkurta pačiame pusiasalio smaigalyje. (Kopų - nerijos galas). tiesiogiai susijusi su Klaipėda. 1814 m. įsikurti pirmajam žvejui. priemiesčio. Pamažu sodybų daugėjo, o nedidelė gyvenvietė virto kaimu. rinkimu. tvarkymo darbų. 1835 m. poilsiautojų aptarnavimą. XIX a. pr. - XX a. pr. lauko kavinė-restoranas, poilsiautojai apsistodavo keliose vilose. Vieno vasarnamio savininkai buvo Klaipėdos prekybos ir amatų rūmai. Tarpukaryje dalis kaimo gyventojų dirbo Klaipėdoje. 1944 m. per Raudonosios armijos puolimą gyventojai buvo evakuoti, o 1945 m. sausį dalis apleistų pastatų sudegė. įsikūrė naujakurių, dirbančių Klaipėdoje bei Smiltynės girininkijoje.
Todėl ji buvo priskiriama pasienio zonai. kitiems žmonėms. 1974 m. iškeldinti paskutiniai gyventojai, o 1979 m. XIX a. vietoje buvo pastatytas Pylimų meistro namas. gyvenantis pareigūnas vadovavo nerijos forto pylimų įrengimui. XX a. pr. poilsiautojams. naujakurių šeimos, 1975 m. XVIII-XX a. Dabartiniame Lietuvos pajūryje XV a. - XX a. pr. skirtingų konfesijų ir etnosų žvejai. lietuvininkai, vokiečiai, klaipėdiškiai. turėjo kuršiška žvejų kultūra. kunigaikštystės, o 1797-1916 m. 1870-1919 m. Vokietijos. XVI-XVIII a. Lietuvos pajūryje. nendrėmis. Kuršių marios, Nemuno delta. XVIII - XIX a. mediena buvo gabenama iš Žemaitijos. ir augino gyvulius, dirbo žemę. paskirties pastatų, o gyvenamas namas buvo apšiltinamas lentomis. mediniai stogo kraigo raižiniai virto namo puošmena. XVIII-XIX a. pradėjo skirtis. XVII-XIX a. saugoti nuo gaisrų. pastatų. Rusijos valdomoje teritorijoje iki XX a. sodybos užstatymas. turtingesni, imlesni naujovėms. miesto kaimynystė. XIX-XX a. pastatus - fachverkiniai ir plytiniai. buvo mažiau pasiturintys, todėl čia naujovės plito lėčiau. Iki XX a. sodybos bei pastatai. XIX a. pab. - XX a. žvejų pastatų architektūrą veikė Girulių ir Palangos kurortai. Dauguma iki XXI a. išlikusių sodybų - perstatytos. pajūrio kaimus. sodybos planas. karštligė. Naujųjų šeimininkų nevaržo jokie apribojimai. kelios. fragmentus. Per 1976-1978 m. sodybas ir apklausė senus Šiaurės vakarų Lietuvos pajūrio žvejus. m. 11 600 kv. Kopgalyje. Jos prototipu tapo tikslios XIX a. - XX a. pab. apylinkių pajūrio žvejų sodybų pastatų kopijos. pastatais. pajūrio sodybose aptinkamus ūkinius bei gyvenamuosius statinius. kartais ir žvejojo ūkininko sodybos kompleksas. tinklams džiauti bei žuvims džiovinti. 1996 vasario 17 d. chuliganai padegė nendrinį gyvenamojo namo stogą. liepsnojančio pastato. sienos. Nukentėjęs pastatas 1998 m. 1979 m. gyvenamajame name atkurtas XX a. pr. interjeras, 1998 m. buvo atkurtas bei papildytas. daina ir ūdas išpinanti žvejienė. Vienoje iš patalpų veikia XIX a. XX a. pr. žvejybos Lietuvos pajūryje ir pamaryje ekspozicija. atspindi žvejybos ypatumus jūroje bei mariose. atgijusias kylines jūros ir plokščiadugnes marių burvaltes. žvejybos įnagių naudojimas nepakito. būdai. Autentiški XIX - XX amžių sandūros Drevernos laivadirbio J. apie didžiųjų žvejų burvalčių statybą. atvykstantys meistrai. XX a. statė meistrai iš Latvijos, o pietinėje - iš Klaipėdos ir Drevernos. Labguvos laivadirbiai. 2000 - 2001 m. sodybos, buvo atkurtas kurėno statybos procesas. istorijos skyriaus vedėjo R. Pajūrio etnografinėje sodyboje vyksta ir edukaciniai renginiai. buities ir amato paslaptis. atidengiami žvejiškos kultūros klodai. iniciatyvoms. 2002 m. „Karalienės Luizės sugrįžimas“, „Nerijos forto šturmas“. 1807-1812 m. marodieriais, kariuomenės bivakas ir kt. dalyviai. „Kuršių ainiai“. įvairių vakaronių, susitikimų, pobūvių vieta. „įpučia gyvumo“, tačiau tampa ir nauju iššūkiu muziejaus darbuotojams.
tags: #pajurio #zvejo #etnografines #sodybos #kompleksas