Pasak Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vadovės dr. Ingos Puidokienės, 2022-aisiais muziejus įgijo 3 052 eksponatus. Anksčiau kauniečiai elgdavosi kur kas atsargiau. Asmeninių ar iš tėvų ir giminaičių paveldėtų daiktų muziejui jie pasiūlydavo rečiau, ateidavo tarsi bijodami, kad muziejininkams jų turtas pasirodys bevertis. Šiandien išties jaučiame didesnį žmonių pasitikėjimą ir susidomėjimą. Neretai sulaukiame skambučių, žmonės vis dažniau teiraujasi, kas konkrečiai domintų būtent mūsų muziejų, - pasakoja pašnekovė.
Dr. I. Puidokienės teigimu, iš asmenų gautų eksponatų būna įvairių - nuo bižuterijos iki indų, dokumentų ar fotografijų. Didžiausią dalį šių eksponatų sudaro fotografijos ir kiti spaudiniai. „Kalbėdama apie 2022-aisiais gautus eksponatus, galėčiau išskirti kelias ryškesnes dovanas. Viena tokių - ilgamečio Kauno priešgaisrinės tarnybos vyr. inžinieriaus Mečio Šadzevičiaus archyvas, kurį atnešė jo dukra. Archyvą sudaro 146 exponatai, susiję su M. Šadzevičiaus gyvenimu ir darbu. Jame rasime daug fotografijų, atskleidžiančių priešgaisrinės tarnybos ir Kauno kasdienybę. Čia yra ir dokumentų, ir miestą užliejusio potvynio nuotraukų. Tai išties įspūdingas fotografijų archyvas, kuriuo labai džiaugiamės“, - pasakoja dr. I.
„Šeimos nariai perdavė įvairių A. Kriščiukaičio darbą ir gyvenimą fiksuojančių fotografijų, asmens dokumentų, apdovanojimų. Tai didžiulis archyvas, puikiai atskleidžiantis ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos teisinį gyvenimą ir modernios teisės formavimąsi. Dr. I. Puidokienė atkreipė dėmesį, kad muziejus orientuojasi ne tik į žymias, miestui ir šaliai nusipelniusias asmenybes. Paprasto kauniečio buitį ir kasdienybę atspindintys daiktai ar fotografijos yra lygiai taip pat vertingi eksponatai. Pavyzdžiui, Kauno miesto muziejuje saugoma nemažai asmeninių kaunietės pedagogės, lietuvybės puoselėtojos Vilniaus krašte Malvinos Valeikienės daiktų, kuriuos padovanojo jos dukra. Praėjusių metų pabaigoje muziejaus fondai, M. Valeikienės dukros dėka, dar kartą pasipildė vertingais asmeniniais mokytojos daiktais ir fotografijomis.„
„Kartais pačiam žmogui daiktas gali atrodyti nereikšmingas, o muziejininko akimis žvelgiant - net labai vertingas. Aišku, būna ir taip, kad potencialų eksponatą atnešusiam asmeniui jis labai svarbus, bet muziejui netinka. „Būna ir taip, kad tokį daiktą mes jau turime. Tada patariame žmogui kreiptis į kitą muziejų, kuriam to daikto gali reikėti. Svarbi ir potencialaus eksponato būklė, įvertiname, ar jis ne pernelyg pažeistas, nusidėvėjęs. Be abejonės, negalime priimti visko, ką mums siūlo, turime vadovautis muziejaus fondų komplektavimo gairėmis“, - sakė dr. I.
Pasak pašnekovės, svarbus ne tik pats daiktas, bet ir jo istorija. Gestas: padėkos vakaras, kuriuo Kauno miesto muziejus atsidėkojo eksponatus dovanojusiems bičiuliams. „Tikrai nėra taip, kad vertingais laikome tik tarpukario ar dar senesnius laikus menančius daiktus. Eksponatu gali tapti net šiandienius įvykius ar reiškinius atskleidžiantis objektas, - sako ji. - Tarkime, Kauno mieste įvyksta festivalis ar šventė, po kurios lieka koks nors suvenyras. Jei jis turi įdomią istoriją, taip pat gali tapti eksponatu.
Dr. I. Puidokienė atkreipė dėmesį, kad Kauno miesto muziejus turi ne vieną muzikai skirtą padalinį: Tautinės muzikos skyrių, J. Gruodžio, M. ir K. Petrauskų namus. „Žmogui nusprendus muziejui dovanoti eksponatą, visada pasirašomas priėmimo-perdavimo aktas. Juo asmuo patvirtina dovanojimo faktą, taip pat dokumente nurodomas jo vardas ir pavardė. Muziejus pasirašytu aktu gautą eksponatą įsipareigoja saugoti. Svarbu tai, kad visus eksponatus skaitmeniname - jų nuotraukas su aprašais keliame į LIMIS sistemą, kurią gali pasiekti visi norintys - atskleidė pašnekovė. - Tad eksponatus dovanojantys žmonės gali būti ramūs.
Pasak dr. I. Puidokienės, didžiausią dalį padovanotų eksponatų sudaro individualių asmenų šeimos relikvijos ar asmeniniai daiktai. Yra žmonių, kurie reguliariai papildo muziejų aukcionuose ar kitokiais būdais įsigytais objektais. Viena iš tokių mecenatų yra klaipėdietė Marina Kulčinskaja, kuri ne vienam šalies muziejui yra padovanojusi svarbių eksponatų. Moteris labai domisi Lietuvos istorija, tikslingai ieško eksponatų ir rūpinasi, kad jie neiškeliautų į kitas Europos šalis. Tad M. Kulčinskaja mums perdavė nemažai archyvinių fotografijų su Kauno miesto, Šančių vaizdais. Esame labai jai dėkingi už mecenatystę, nes tikslingas eksponatų pirkimas ir dovanojimas muziejui yra išties retas atvejis“, - džiaugiasi dr. I.
Nemažą muziejui padovanotų eksponatų dalį taip pat sudaro Kauno regione rasti archeologiniai radiniai. Kadangi Kaune, ypač Senamiestyje, vyksta daug tvarkymo darbų ir statybų, į Kauno miesto muziejų vis atkeliauja įdomių eksponatų. Vienas tokių - Nemuno krantinėje archeologo Pavelo Vutkino rasta auksinė vokiška 10 markių moneta, datuojama XIX a. pab. Nors moneta ne unikali, o XIX a. Garderobas: Kauno miesto muziejus fonduose saugomi asmeniniai M. Valeikienės daiktai. „2021 m. pabaigoje taip pat gavome svarbių eksponatų. Vykstant Vilniaus gatvės rekonstrukcijai ir joje vykdant archeologinius tyrimus, užlietame vandens sluoksnyje buvo rasti 202 vienetai odos ir du vienetai medinių avalynės dirbinių liekanų, datuojamų XVI a. Oda yra organinė medžiaga, tad dažniausiai suyra, tačiau dėl užlieto vandens sluoksnio jos fragmentų išliko. Todėl radinys yra išties unikalus. Muziejus iš pradžių šiuos radinius konservavo, o šių metų gale turėtume jų sulaukti jau restauruotų. Tada jie taps tikrais eksponatais, o ne tik fragmentais“, - atskleidė P. Prieš kelerius metus mūsų muziejui taip pat buvo atiduotas Santakos lobis.
„Neries ir Nemuno upių santakoje statant Krepšinio namus, buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Jų metu rastos 72 sidabrinės monetos, priskiriamos XV a. pradžiai. Iš tikrųjų nemažai atradimų padarome įtraukdami gautus radinius į fondus. Informacija / Prašymų formos. Eksponatų skolinimas. Lietuvos nacionalinis dailės muziejus (toliau - LNDM) yra nacionalinės reikšmės Lietuvos bei užsienio šalių profesionaliosios ir liaudies dailės rinkinių saugotojas. Muziejaus rinkiniai apima XVI a. - XXI a. pradžią ir atspindi dailės raidos procesus šalyje ir užsienyje. Esame sukaupę per ketvirtį milijono tapybos, skulptūros, grafikos, fotografijos, baldų, keramikos, tekstilės, metalo, porceliano, stiklo, gintaro, laikrodžių, dizaino, tautodailės eksponatų. Dalį jų nuolat rodome savo ekspozicijose ir parodose. Siekiame, kad kuo didesnė visuomenės dalis galėtų juos pamatyti ir patirti dvasinį ir estetinį pasitenkinimą, pažinusi savo ir kitų pasaulio tautų kultūros ir dailės vyksmą. Dėl to dalį savo eksponatų nuolat skoliname (kasmet vidutiniškai 1500-2500 saugojimo vnt.) kitiems Lietuvos muziejams, kultūros centrams ir valstybinėms institucijoms, padedame jiems įgyvendinti ne tik jų parodinius, bet ir ekspozicinius projektus. Rengiame bendras parodas su užsienio muziejais. Prašymą paskolinti LNDM eksponatus Lietuvos muziejams ir institucijoms reikia pateikti raštu ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius, o užsienio institucijoms ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki numatytos parodos atidarymo dienos. Prašymo pateikimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai gaunamas galutinis prašomų paskolinti eksponatų sąrašas. Prašymas turi būti adresuotas Muziejaus direktoriui. Jį galima pateikti el. Norint iš anksto apžiūrėti numatomus skolintis eksponatus ar gauti daugiau informacijos apie juos, reikia atskiro prašymo, kurį galima pateikti el. Gavęs direktoriaus vizuotą prašymą pasiskolinti eksponatus, direktoriaus pavaduotojas-vyriausiasis fondų saugotojas kartu su atitinkamų rinkinių saugotojais, restauratoriais, parodinio skyriaus darbuotojais aptaria eksponatų skolinimo galimybę ir informuoja direktorių apie priimtą sprendimą. Jei prašymas yra iš užsienio institucijos, tai priimant sprendimą dalyvauja ir Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus atstovas.
Kaune muziejų netrūksta - yra visiems žinomas Vytauto Didžiojo karo muziejus, Tado Ivanausko zoologijos muziejus ar kiti. Mieste gyvuoja netgi brangakmenių muziejus, tačiau šį kartą nusprendėme aplankyti jauną, vos prieš kelis metus įsikūrusį atominį bunkerį. Jau pasitikdamas mus muziejaus įkūrėjas Julius Urbaitis sakė, jog kito tokio muziejaus kaip šis šalyje nerasime.„Stengiamės, kad visi eksponatai čia turėtų savitą istoriją, būtų susieti su tam tikrais įvykiais. Taip pat, besirūpindami savo lankytojais ganėtinai dažnai keičiame parodas, mainome turimus eksponatus ir siekiame palikti žmonėms kuo geresnius įspūdžius,“ - taip apie savo muziejų pasakojo J. Urbaitis, stovėdamas šalia metalinio Sovietų Sąjungos herbo, vos prieš keliolika mėnesių nukabinto nuo Vytauto Didžiojo tilto per Nemuną.
Nusileidus žemyn, į Raudondvario plente esančio bunkerio patalpas verta sutikti, jog muziejus išties yra neįprastas - vien todėl, jog jo viduje vyksta ir šokių treniruotės.„Ne kasdien vaikai turi progą treniruotis 6 metrai po žeme,“ - juokauja atominio bunkerio įkūrėjas. Nors vietos čia užtektinai - be pagrindinės erdvės, kurioje slėptuvės gyvavimo laikotarpiu buvo gyvenamoji patalpa, muziejus turi dar kelias erdves, kurias nuodugniau apžiūrėti gali užtrukti ir pora valandų. Tačiau šio įvykio aplankyti reikėtų į labai įvairiomis temomis.
Čia derėtų keliauti be aiškaus nusistatymo ką ketinate pamatyti - būsite maloniai nustebinti. Nors bunkeris turi 3 pagrindines temas - civilinės saugos, KGB technikos ir Antrojo pasaulinio karo -, būtų kvaila manyti, jog tik tai šiame muziejuje ir pamatysite. Taip, slėptuvės sienos yra iškabinėtos didžiausia Baltijos šalyse dujokaukių kolekcija, o pagrindinėje patalpoje yra veikiančių I-ojo Pasaulinio karo laikus menančių telefonų, tačiau būtent smulkmenos palieka neišdildomą įspūdį. Būtent jų čia ir netrūksta.1949 m. Sovietų Sąjungoje pagamintas prezervatyvas R. Tenio nuotr.
Nuotraukoje matosi Sovietų Sąjungoje pagamintas prezervatyvas. Ir jis - tik vienas iš šimtų eksponatų muziejuje, jau neminint laidinio telefono, kuris, pasak J. Muziejų pasiekė Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos leidinys „Andriaus Sniadeckio portretai“. Leidinys skiriamas senojo Vilniaus universiteto profesoriui A. Sniadeckiui (1768-1838), žymiam chemikui, biologui ir gydytojui atminti. Kataloge publikuojami Lietuvos muziejuose ir bibliotekose saugomi A. Kuo gi siejasi A. Sniadeckis ir Rokiškis? Grafas Konstantinas Tyzenhauzas studijavo Vilniaus universitete, o jo sesuo Sofija buvo A. Kas pagalvojote, kad būtų įdomu šią knygą pavartyti - kreipkitės į muziejaus biblioteką.
Prieinamumo ir pritaikymo įvairioms lankytojų grupėms užtikrinimas yra ilgalaikis mūsų muziejaus uždavinys. Esame įsitikinę, kad pritaikydami muziejų žmonių su negalia poreikiams, sukursime patogesnę aplinką visiems lankytojams. Jei jums reikalinga išsamesnė informacija apie pastatų ar ekspozicijų prieinamumą, turite minčių ar pastebėjimų šia tema, kviečiame susisiekti el. Vokiečių g. Šiuo metu vykdomi Vokiečių gatvės remonto darbai, kurie gali apsunkinti patekimą į muziejų. Priešais muziejaus įėjimą (Vokiečių g. 6) yra viena B tipo automobilių stovėjimo vieta, skirta žmonėms su negalia. Vis dėlto negalime garantuoti, kad ši vieta bus laisva jūsų apsilankymo metu. Patogesnė vieta trumpam sustoti ir išlaipinti keleivius, ypač atvykus didesniu automobiliu, yra kitoje Vokiečių gatvės pusėje esanti automobilių aikštelė, tačiau ši vieta nėra rezervuota žmonėms su negalia. Šiuo metu vykdomi Vokiečių gatvės remonto darbai, kurie gali apsunkinti patekimą į muziejų. Judant link įėjimo yra paaukštėjimas (įkalnė). Muziejaus įėjimo arka yra bendra su „Backstage“ kavine. Abiejose arkos pusėse - metaliniai vartai, kurie muziejaus bei kavinės darbo valandomis būna atidaryti. Užėjus pro arką, kairėje pusėje yra įėjimas į „Backstage“ kavinę, o judėdami koridoriumi pasieksite Vokiečių 6 muziejaus įėjimą. Dešinėje įėjimo į muziejų pusėje yra didelis tuo metu eksponuojamos parodos plakatas.
Į muziejų patenkama pro stiklines duris (atvertų durų angos plotis - 95 cm), kurios varstomos naudojantis rankena (į vidų ir į išorę). Parodos erdvė yra dviejų lygių (aukščio skirtumas - 26,2 cm), tarp jų yra laipteliai ir pandusas. Panduso plotis ir ilgis yra 121 cm, paaukštėjimas - 26,2 cm. Dabartinėje muziejaus parodoje „Gyvos Rasos“ yra įrengtas dar vienas pandusas (ilgis 242 cm, plotis 105 cm, paaukštėjimas 26,2 cm. Muziejuje, ekspozicijos gale, yra sanitarinis mazgas, pritaikytas riboto judumo žmonėms (pažymėtas atitinkamu ženklu). Atkreipiame dėmesį, kad parodoje „Gyvos Rasos“ yra erdvė skirta klausytis audio kūrinio sėdint / gulint ant sėdmaišių. Mažiau lankytojų muziejuje būna darbo dienomis nuo 15 iki 17 valandos..
Jei pageidaujate ramesnio apsilankymo, patariame vengti paskutinių mėnesio sekmadienių ir šeimadienių (šeštadienio rytų mėnesio viduryje). Tačiau jei jums būtų aktualu aplankyti muziejų pritaikant erdvę jūsų poreikiams (prigesintos šviesos, sumažintas garsas ir pan.), prašom kreiptis el. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu muziejuje veikia paroda „Gyvos Rasos“. Ekspozicijoje nuolat girdėti paukščių čiulbėjimo, miško garso takelis. Dauguma parodų eksponatų yra neliečiami, tačiau keičiantis parodoms keičiasi ir taktilinių objektų prieinamumas. Jei į muziejų atvykstate be lydinčio asmens, mūsų gidai savanoriai mielai jums padės geriau susipažinti su paroda. Taip pat kviečiame žmonių su regos negalia grupes užsisakyti ekskursijas - tokiu atveju stengiamės ekskursiją pritaikyti įtraukdami daugiau taktilinių elementų. Stengiamės parodoms parengti vaizdo gidus lietuvių gestų kalba, tačiau tai ne visada įmanoma. Muziejuje turime planšetę, kuria galite naudotis parodoje arba norėdami susisiekti su gestų kalbos vertėjais. Taip pat kviečiame klausos negalią turinčių žmonių grupes užsisakyti ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus su vertimu į lietuvių gestų kalbą. Muziejus gali pasirūpinti vertimo paslaugos užsakymu. Dėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų su vertimu į lietuvių gestų kalbą kreipkitės el. Jei planuojant vizitą jums reikia pagalbos arba čia pateiktos informacijos nepakanka, prašom susisiekti su mumis el. Dabartinė muziejaus paroda „Gyvos Rasos“ neturi tekstų lengvai suprantama kalba. Tačiau mes mielai pritaikome ekskursijas ir edukacijas grupėms su individualiais poreikiais.
Subačiaus g. Rugpjūčio 20-26 dienomis Markučių dvare bus rodomi Vilniaus senojo teatro spektakliai, todėl lankytojų padalinys nepriims. Prie įėjimo yra vienas laiptelis, tačiau turime mobilų įvažiavimo pandusą. Jei jums reikalingas pandusas, būtume dėkingi, jei apie savo apsilankymą praneštumėte iš anksto telefonu +370 622 97 260 arba el. Apgailestaujame, tačiau šiuo metu muziejuje nėra sanitarinio mazgo, pritaikyto žmonėms su judėjimo negalia. Įprastas sanitarinis mazgas įrengtas rūsyje (-1 aukšte). Mažiau lankytojų muziejuje būna darbo dienomis nuo 15 iki 17 valandos. Jei pageidaujate ramesnio apsilankymo, patariame vengti paskutinių mėnesio sekmadienių. Tačiau jei jums būtų aktualu aplankyti muziejų pritaikant erdvę jūsų poreikiams (prigesintos šviesos, sumažintas garsas ir pan.), prašom kreiptis el.
Ekspozicijoje yra eksponatų, kuriuos leidžiama liesti. Jei į muziejų atvykstate be lydinčio asmens, mūsų gidai savanoriai mielai padės jums susipažinti su paroda. Taip pat kviečiame žmonių su regos negalia grupes užsisakyti ekskursijas - tokiu atveju stengiamės ekskursiją pritaikyti įtraukdami daugiau taktilinių elementų. Be to, siūlome edukacinį užsiėmimą „Heraldika“, kurio metu naudojami specialiai pagaminti taktiliniai herbai. Jei norėtumėte suplanuoti apsilankymą ir jums reikėtų muziejaus darbuotojų pagalbos apžiūrint parodą, prašom kreiptis telefonu arba el. Šiuo metu muziejuje nuolatinio gido, kalbančio gestų kalba, nėra. Tačiau kviečiame žmonių su klausos negalia grupes užsisakyti ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus su vertimu į gestų kalbą. Muziejus gali pasirūpinti vertimo paslaugos užsakymu. Dėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų su vertimu į lietuvių gestų kalbą kreipkitės el.
Markučių dvare galite užsakyti specialiai pritaikytas edukacines programas žmonėms, turintiems intelekto negalią. Dėl užsakymo prašom kreiptis el. Jei planuodami apsilankymą neradote reikalingos informacijos svetainėje arba norėtumėte užsisakyti lydintį gidą, kreipkitės el. Polocko g. Muziejaus lankytojai, turintys transporto priemones, pažymėtas skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba asmenų su negalia automobilių statymo kortele, gali nemokamai pasistatyti automobilį muziejaus kieme. Dėl parkavimo prašom iš anksto susitarti telefonu arba el. Artimiausia automobilių aikštelė, kurioje yra numatyta vieta žmonėms su negalia, yra prie parduotuvės „Rimi“ (Zarasų g. Į Medinės architektūros centrą patogu patekti iš Polocko gatvės pusės. Muziejaus ekspozicijos yra išdėstytos per du aukštus. Muziejuje veikia liftas.
Paprastai mažiau lankytojų muziejuje būna darbo dienomis nuo 15 iki 17 valandos. Jei norite išvengti didesnio lankytojų srauto, patariame neplanuoti apsilankymo savaitgaliais. Tačiau jei jums būtų aktualu aplankyti muziejų pritaikant erdvę jūsų poreikiams (prigesintos šviesos, sumažintas garsas ir pan.), prašom kreiptis el. Medinės architektūros centras įsikūręs restauruotame mediniame name. Šiame muziejaus padalinyje yra taktilinių ženklų. Dėl ekskursijos prašom susisiekti iš anksto telefonu +370 607 88 754 arba el. Šiuo metu muziejaus ekspozicija neturi vertimo į lietuvių gestų kalbą. Tačiau kviečiame žmonių su klausos negalia grupes užsisakyti ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus su vertimu į lietuvių gestų kalbą. Muziejus gali pasirūpinti vertimo paslaugos užsakymu. Dėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų su vertimu į lietuvių gestų kalbą kreipkitės el.
Be to, siūlome edukacinį užsiėmimą „Heraldika“, kurio metu naudojami saviti taktiliniai herbai. Jei norėtumėte suplanuoti apsilankymą ir jums reikėtų muziejaus darbuotojų pagalbos apžiūrint parodą, prašom kreiptis telefonu +370 622 93 151 arba el. Šiuo metu muziejuje nuolatinio gido, kalbančio gestų kalba, nėra. Tačiau kviečiame žmonių su klausos negalia grupes užsisakyti ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus su vertimu į lietuvių gestų kalbą. Muziejus gali pasirūpinti vertimo paslaugos užsakymu. Dėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų su vertimu į lietuvių gestų kalbą kreipkitės el. Jei turite klausimų, skambinkite telefonu +370 678 83 655 arba el.
Beatriės namai - kitas Kauno miesto muziejaus padalinys, kuriame veikia lietuvių gestų kalbos gidas. Jis pasiekiamas internetu - įėjus į muziejų rasite specialų QR kodą, kurį nuskenavę galėsite naudotis gidu. Taip pat kviečiame žmonių su klausos negalia grupes užsisakyti ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus su vertimu į lietuvių gestų kalbą. Muziejus gali pasirūpinti vertimo paslaugos užsakymu. Dėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų su vertimu į lietuvių gestų kalbą kreipkitės el. Jei turite klausimų, skambinkite telefonu +370 678 83 655 arba kreipkitės el.
Beatriės namuose yra 3 kambariai. Kiekviename Beatričės namų kambaryje yra vietų atsisėsti. Įprastai vienu metu lankytojų skaičius būna nedidelis, tačiau kartais vyksta ekskursijos ar edukaciniai užsiėmimai. Muziejuje nėra ryškių ar mirksinčių šviesų, aplinka rami ir stabili, be stiprių kvapų (nebent kavos ;). Erdvių nedaug, jos yra tylios ir jaukios - tai gali būti svarbu žmonėms, jautriems sensoriniams dirgikliams ar patiriantiems nerimą.
Šis muziejus - tai autentiškas dainininkės Beatričės Grincevičiūtės butas. Muziejuje veikia lietuvių gestų kalbos gidas. Jis pasiekiamas internetu - įėjus į muziejų rasite specialų QR kodą, kurį nuskenavę galėsite naudotis gidu. Taip pat kviečiame žmonių su klausos negalia grupes užsisakyti ekskursijas ir edukacinius užsiėmimus su vertimu į lietuvių gestų kalbą. Muziejus gali pasirūpinti vertimo paslaugos užsakymu. Dėl ekskursijų ir edukacinių užsiėmimų su vertimu į lietuvių gestų kalbą kreipkitės el. Jei turite klausimų, skambinkite telefonu +370 678 83 655 arba el.
