Wenn reikėtų rinkti keisčiausią ir mistiškiausią vietą Lietuvoje, šiose varžybose Kryžių kalnas, ko gero užkoptų ant vieno iš prizininkų ar net nugalėtojo laiptelio. Šią unikalią vietą žino visi. Į interneto paiešką įvedus žodį “Lithuania“ Kryžių kalnas atsiranda jau kokioje penktoje vaizdų eilutėje. Tai nė kiek nestebina, nes jis, be abejonės, puikuojasi ir visuose top 10 “ką pamatyti Lietuvoje“. O dar ne taip seniai Kryžių kalnas nuskambėjo ir kaip viena šiurpiausių vietų pasaulyje, kai Italijos dienraštis „Corriere della Sera“ tūkstančiais kryžių nusėtą piliakalnį įtraukė į košmariškiausių pasaulio vietų sąrašą. O mums, Lietuvos žmonėms, ta vieta lyg ir įaugusi į kraują, bet ne kaip košmaras, o kaip tam tikras tautos dramatizmas: karai, trėmimai, griūtys, žmogiškosios tragedijos ir niekuo nesunaikinama viltis ir tikėjimas.
Tad tempiam iš užsienio atvykusius svečius būtent čia, tuomet lyg veidrodyje ir iš šalies pamatome pačius save ir, reikia pripažinti, kad tam tikro mistinio siurrealumo ši vietovė turi. Visas tas kryžių kiekis, sudarantis bendrą anoniminę kryžių jūrą, iš tikrųjų kupinas atskirų personalizuotų energijų ir intencijų. Tai vieta, kur išgyvenama daugybė jausmų, kur tarsi pūliniai susikaupę žmonių tragedijos ir neviltys, bet tuo metu čia ir tikėjimas, viltis, šviesesnio gyvenimo aistra.
Ši vieta kaip universali simbolių sankirta
Kryžius - vienas seniausių žmonijos simbolių, naudojamas įvairių religijų ir tikėjimų. Jis simbolizuoja keturias stichijas, keturias pasaulio šalis, Saulės ekvinokcijas, dieviškumo ir pasaulio sankirtą. Tai visuotinis simbolis: kryžiaus pavidalo raižinių uolose randama jau akmens amžiaus laikotarpio urvuose. Kryžių dar iki krikščionybės naudojo germanai, keltai, senovės baltai.
Kalno kryžių kiekis iš tiesų yra pribloškiantis. 2012 metais buvo bandyta suskaičiuoti aukštesnius nei metras kryžius - tuomet jų buvo daugiau nei 105 tūkstančiai. O kur dar nesuvokiamas mažyčių kryželių, rožančių ir skulptūrėlių kiekis. Nuo kalno nurinkti galima tik tuos kryžius, kurie yra visiškai supuvę.
Geografija, istorija ir kultūrinė reikšmė
Kryžių kalnas yra maždaug už 12 kilometrų nuo Šiaulių, važiuojant Rygos keliu. Tai istorinė vieta - kryžiai statomi ant Jurgaičių piliakalnio, kuris yra žinomas jau nuo viduramžių. Tuo laiku ant kalno stovėjusią medinę pilį, kronikose įvardijama “Kula“, 1348 metais sunaikino Livonijos kariuomenė. Iki XIX a. vidurio kalnas, kurį vietiniai vadino įvairiai - Pilies, Maldavimų kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu, stovėjo plikas. Tačiau vėliau ant jo žmonės pradėjo statyti kryžius.
Pirmieji kryžiai statyti meldžiant Dievą sveikatos, taip pat tikėtina, kad jų atsiradimas susiję su 1831-ųjų ir 1863-ųjų metų sukilimais - manoma, kad kryžiai buvo skirti jų metu žuvusiems atminti. Caro valdžia griežtai draudė ant kalno statyti kryžius - jie būdavo griaunami ir naikinami, o žmonės baudžiami. Tačiau žmonės sunaikintus kryžius keisdavo naujais, vis atstatydavo, kryžių daugėjo ir piliakalnis tapo Kryžių kalnu. XIX a. Sovietų valdžia visomis išgalėmis bandė naikinti lietuvių religingumą - 1961 m. prasidėjo Kryžių kalno naikinimas: jis buvo šluojamas su buldozeriais, mediniai kryžiai deginami, metaliniai - naikinami kartu su metalo laužu, akmeniniai ir betoniniai - užkasami. „Buldozerinis ateizmas“ truko beveik 20 metų. Kalną saugojo kariuomenė ir KGB, buvo planuota teritoriją užtvindyti, Kryžių kalną paverčiant sunkiai prieinama vieta. Bet po kiekvieno griovimo Kryžių kalnas vis atgimdavo naujų kryžių vertikalėmis.
1993 metų rudenį Kryžių kalne lankėsi popiežius Jonas Paulius II. Po kelionės Lietuvoje jis paragino Italijos brolius pranciškonus pastatyti prie Kryžių kalno vienuolyną. Kertinis vienuolyno akmuo išrėžtas iš La Vernos kalno Italijoje, kur įsikūrę broliai pranciškonai. Vienuolyno pastatą, esantį šalia Kryžių kalno, padėjo statyti Toskanos provincijos broliai pranciškonai. Jis iškilmingai pašventintas 2000 metų liepą. Jame įsikūręs Lietuvos šv. Kazimiero provincijos noviciatas.
Kryžių kalno kultūrinės akcentai ir šventos damos
Tad mistikos, siurrealumo ir sakralumo kupina vieta ne veltui traukia žmones čia atvykti, o kiekvienas sau atranda, ko gero, skirtingus dalykus. Vienintelis toks visame pasaulyje. Sakoma, kad ant Kryžių kalno priskaičiuojama apie 200 tūkst. kryžių. Pasaulyje šį kalną išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II. Tikriausiai mažai rastume lietuvių, nieko nežinančių ir negirdėjusių apie 11 km nuo Šiaulių rymantį Kryžių kalną.
Tačiau girdėti yra ne tas pats, kas pamatyti. Prieš atkeliaudama į Kryžių kalną, turėjau iš gilios vaikystės likusį prisiminimą, kaip su pradinės klasės draugais buvome čia atvažiavę į ekskursiją. Pamenu, kad su draugais tuokart buvo smagu, tačiau paties kalno vaizdai atmintyje tepriminė seną nespalvotą, stipriai išblukusią nuotrauką.
Struktūra ir tolesnės istorijos linijos
Kryžių kalnas yra ne šiaip eilinis kalnelis, o tikras piliakalnis. Jį žmonės vadino įvairiais vardais - Pilies, Maldavimų kalnu, Jurgaičių, Domantų piliakalniu. Sakoma, kad viduramžiais čia netgi medinės pilies būta, kurią Livonijos ordinas sunaikino 1348 metais. Ilgą laiką kalnas stovėjo plikas, kol, anot pasakojimų, po 1863 m. sukilimo čia pradėti statyti kryžiai jame žuvusiems sukilėliams atminti. Nepaisant caro valdžios draudimų, Pirmojo pasaulinio karo, Kryžių kalnas augo. Jis suklestėjo tarpukariu. Į jį žmonės kopdavo melstis, jame būdavo aukojamos šv. Mišios. Atėjus Sovietų okupacijos laikams, kryžius kalne statyti buvo uždrausta, o maldininkai buvo vaikomi ir baudžiami. Šiuo metu kalnas išgyvena geriausius savo metus. Kryžių ant jo nebenaikina, o priešingai - visi apsilankę skatinami ten palikti savo kryželį, kurį galima tiesiog nusipirkti pas netoli kalno įsikėlusius prekeivius.
Kopdami į kalną ir keliaudami siaurais per jį vingiuojančiais takeliais, atidžiai dairėmės aplink. Neįmanoma žodžiais nupasakoti įspūdžio, kurį palieka šitokia didelė vienoje vietoje sustatytų kryžių kryželių masė. Didžioji dauguma jų mediniai, labai dideli ir mažesni, ir visai mažiukai. Paprasti ir pagaminti pagal specialius užsakymus. Labai seni, daug oro permainų patyrę ir visai nauji. Didieji įkasti į žemę ir tarsi kareiviai savo pozicijas saugantys, bei mažiukai, krūvų krūvomis suverti šalia. Kilometrai rožančių burbuliukų ir medinės skulptūros.
Kryžių kalnas stovi strategiškai gana svarbioje vietoje. Yra žinoma, kad kovų už Nepriklausomybę laikotarpiu lietuviai kariai, kovoję su bermontininkais, buvo įsitvirtinę ties kalnu iškastuose apkasuose. 1919 m. lapkričio 21 d. Nepriklausomybės laikais kalne toliau statyti kryžiai, žmonės, jau niekieno netrukdomi rinkdavosi čia melstis, būdavo rengiamos pamaldos, imti švęsti atlaidai. Šiaulių laikraštis „Momentas“ 1928 m. rašė, kad liepos 15 d. į kalną susirinko bene 10 tūkstančių žmonių. Panašaus dydžio maldininkų minia susirinko ir kitais metais. Kalne vis daugėjo kryžių. 1923 m. jų jau būta apie keturis šimtus. Tais metais Kalne lankęsis J. Rimkus rašė: „Tūkstančiai tų kryžių buvo pastatyta kalne ir nebūtų jų kame statyti, jeigu pasenę kryžiai nebūtų kalno prižiūrėtojo deginami.“
Daugybės mažų kryželių tikriausiai niekas nė neskaičiuodavo. Į Kryžių kalną plūstant maldininkų srautui imta svarstyti, ar nevertėtų jame pastatyti bažnytėlę-koplytėlę. 1929 m. buvo sudarytas komitetas, turėjęs organizuoti mažos bažnytėlės, skirtos Mišioms aukoti ir žmonėms susirinkti, statybą. Koplyčia statydinta iš paaukotos medžiagos. Anot Balio Buračo, Meškuičių parapijos kunigų iniciatyva 1929 m. pastatydinta kalne koplyčia, tačiau ji buvusi tokia neskoninga, kad „baisiai sudarkė gražų istorinį kalną, dėl tos koplyčios buvę ginčų tarp Meškuičių klebono ir Šiaulių dekano. Šiaulių dekanas norėjo Meškuičių kunigus priversti koplyčią nugriauti.“ 1935 m. Kryžių kalną Nepriklausomybės metais saugojo valstybė kaip archeologijos paminklą. 1935 m. 1. Šv. Pats svarbiausias įvykis Kryžių kalno istorijoje, išgarsinęs jį visame pasaulyje - popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymas 1993 m. rugsėjo 7 d. Apsilankymą Kryžių kalne popiežius vėliau daug kartų minėjo įvairiose kalbose, o praėjus metams, į Lietuvą atkeliavo Šventojo Tėvo dovana Lietuvai - 3,8 m aukščio lietuviško ąžuolo kryžius su krucifiksu (skulpt. E. 2. Skulptūra, sukurta liaudies menininko Zigmo Vaišvilos, sveikina ir laimina visus, atvykusius į Kryžių kalną.
3. Tautodailininko Zigmo Vaišvilos sukurtas kryžius įamžina 1991 m. sausio 13 d. įvykius, kai Sovietų Sąjungos kariniai daliniai bandė užgniaužti Lietuvos nepriklausomybę, šturmuodami Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą. 4. Šv. Skulptūra pastatyta 2020 metais, skirta apsaugoti Lietuvą nuo Covid-19 pandemijos. 5. Koplyčia prie Kryžių kalno buvo pastatyta Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui Lietuvoje, kai tūkstančių tikinčiųjų akivaizdoje čia buvo aukojamos Šv. Mišios. Nors iš pradžių buvo laikinas statinys, koplyčia liko stovėti dėl stipraus visuomenės palaikymo, istorinės reikšmės ir įtraukimo į kultūros paveldo objektų sąrašą. 6. Kryžių kalne stovi paminklas žuvusiam 22 metų Šiaulių rajono policijos pareigūnui Tomui Naumovui. 1995 m. rugsėjo 26 d. jis budėjo prie kalno, kai buvo užpultas nusikaltėlio ir mirtinai sužeistas. 7. 2025 m. spalio 21 d. Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinio pareigūnai iškilmingai pastatė savo pirmąjį kryžių Kryžių kalne. Kryžius skirtas pagerbti visus tarnybos pareigūnus ir atminti tragiškai žuvusius kolegas, ypač 1992 m. liepos 1 d. 8. 2019 m. balandžio 19 d. Kryžių kalne Ukrainos antiteroristinėje operacijoje dalyvavę ir sužeisti kariai pastatė jubiliejinį, dvidešimtąjį Ukrainos karių kryžių. 9. Paminklas skirtas 1944-1954 m. žuvusiems Lietuvos laisvės sąjūdžio partizanams, kurie gynė Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. 10. Chačkaras - armėnų sakralinis, memorialinis paminklas. 2001 m. 11. Kryžiaus kelias - pamaldumo praktika, kilusi prisimenant Via Dolorosa (lot. „skausmingąjį kelią“) Jeruzalėje. Kelias simbolizuoja 14-iolika stočių, Jėzaus Kristaus kančios kelią nuo nuteisimo iki nukryžiavimo ir palaidojimo. 12. Camino Lituano kryžius Kryžių kalne pastatytas 2025 m. žygio Šiauliai-Naisiai metu, pažymint šios vietos svarbą piligrimams. 13. Karavyko kryžius pastatytas 2013 m. Lietuviškas dviejų kryžmų kryžius įkvėptas Karavaka de la Kruso mieste, Ispanijoje, saugomo kryžiaus. 14. Švč. Kryžių kalno Marija - tai atkaklumo simbolis. Pirmoji skulptūra pastatyta 1978 m. ir stovėjo iki 1993 m. Lankydamasis Kryžių kalne popiežius Jonas Paulius II ją palaimino, tačiau netrukus po to skulptūra buvo pažeista gaisro ir vandalų, jos liekanos palaidotos Kryžių kalne. 1994 m. Kryžių kalną papuošė antroji Marijos skulptūra - dar gražesnė ir spalvingesnė, su aukso karūna. Ji tapo vienu pagrindinių kalno akcentų iki 2011 m., kai ją nugriovė pats statulos užsakovas A. Vėberis. Dabartinė, trečioji skulptūra, pastatyta 2012 m. 15. Paminklinis akmuo 1863 m. Paminklinis akmuo Kryžių kalne pastatytas 1963 m., minint 100-ąsias sukilimo metines. 1863 m. sukilimas - tai buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės tautų išsivadavimo iš Rusijos imperijos sukilimas, kuriame dalyvavo daugybė patriotų, siekusių atkurti nepriklausomybę ir gynusių savo šalies laisvę. 16. Kryžiai skirti pagerbti popiežius Benediktą XVI ir Pranciškų - XXI a. Romos katalikų Bažnyčios vadovus. 17. 2012 m. rugsėjo 15 d. 18. Pranciškonų TAU kryžius Kryžių kalne atsirado apie 2000 m. Manoma, kad jį galėjo pastatyti pranciškonų vienuoliai, siekdami įprasminti Šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasingumą. 19. Kryžius pastatytas minint Mažesniųjų brolių ordino Lietuvos Šv. Kazimiero provincijos Kryžių kalno vienuolyno 25 metų veiklos sukaktį. 20. Skulptūra Sibiro tremtiniams įamžina vieną skaudžiausių Lietuvos istorijos puslapių. 1941-1952 m. iš Lietuvos į Sibirą buvo ištremta apie 130 tūkst. 21. Prabėgus kelioms savaitėms po apsilankymo Lietuvoje, popiežius Jonas Paulius II lankydamasis Italijoje sakė, kad Europoje yra du ypatingi kalnai - La Verna ir Kryžių kalnas - ir tarp jų turėtų būti nutiestas tiltas. Popiežius paragino italų pranciškonus pastatyti vienuolyną prie Kryžių kalno, vienuolynas iškilmingai pašventintas 2000 m. Šv. Jono Pauliaus II g. El.
tags: #kryziu #kalnas #bernardinai