Pamatų - namo pagrindas, o jų statyba - vienas iš esminių namo statybos etapų, todėl labai svarbu pasirinkti tinkamus pamatus. Nuo pamatų konstrukcijos, hidroizoliacijos, grunto savybių priklauso ir namo ilgaamžiškumas. Netinkamai įrengus pamatus, juose atsivers plyšiai, į vidų skverbsis šaltis.
Kodėl svarbu pradėti nuo grunto analizės
Plannaujant namo statybą, reikia žinoti, kad nuo pasirinkto pastato konstrukcijų tipo priklausys namo svoris. Pamatai perima pastato svorį ir perduoda jį gruntui. Perduodant apkrovą, gruntas tankėja, ant jo stovintys pamatai nusėda. Skirtingos apkrovos, įvairaus dydžio ir formos pamatai sėda nevienodai. Pastatų laikančiosios sienos nevienodai sėsdamos įlinksta, išlinksta, susisuka, sienose atsiveria plyšiai. Todėl, planuojant namo statybą, svarbu pasirinkti tinkamus pamatus, kurių pagrindinė funkcija - perimti visas statinio apkrovas ir perduoti jas žemiau esančiam gruntui, užtikrinant stiprumo ir patvarumo reikalavimus. Būtina atlikti grunto analizę.
Dažnai tenka matyti sutrūkusias namo sienas. Tai atsitinka dėl sėdančių pamatų, o šio sėdimo priežastis - neištirtas gruntas. Todėl, prieš projektuojant namo pamatus, pirmiausia būtina atlikti inžinerinius geologinius tyrimus. Kiekvienas gruntas - smėlis, molis, ar priemolis - turi savo atsparumo savybes. Todėl tik nustačius grunto atsparumą bus aišku, kokį namo svorį atlaikys konkretus gruntas. Neatlikus geologinių tyrimų, skaičiavimai gali būti netikslūs, namas gali sėsti, deformuotis. Taigi, pamatų įgilinimas ir plotis priklausys nuo grunto stiprumo.
Pamatų įgilinimas ir hidroizoliacija: kaip būti tikriems, kad pamatys bus tvirti
Įrengiant pamatus, svarbu įvertinti įšalo gylį. Žemės įšalo jėga sukuria milžinišką į viršų nukreiptą jėgą. Grunto kilsnumo priežastis yra jame esantis vanduo, kuris, esant neigiamai temperatūrai, virsdamas ledu plečiasi. Lietuvoje įprasta manyti, kad gruntas įšąla iki 1,2 m. Tačiau reikia nepamiršti, kad kiekvieno grunto įšalo gylis skirtingas, pvz., smėlio įšalo gylis yra 1,2 m, molio ar priemolio - 1,5 m. Todėl ir pamatų gylis priklausys nuo grunto. Molio ir priemolio grunte, turinčiame savybę išbrinkti, pamato gylis turi būti 10-25 cm žemiau įšalo gylio. Smėlio grunte pamato gylis, nepriklausomai nuo įšalo gylio, turi būti 0,5 m žemiau įšalo lygio. Po vidinėmis sienomis gali būti ir seklesnis, nei po išorinėmis, bet negali būti sekliau kaip 0,4 m nuo žemės paviršiaus.
Siekiant apsaugoti namo pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens, būtina tinkamai įrengti hidroizoliaciją. Izoliacijos būna dviejų tipų: vertikalios ir horizontalios. - Vertikali hidroizoliacija įrengiama, kad pamato betonas nešlaptų ir būtų išvengta sušalimo-atšaldymo ciklų, nes tai palaipsniui ardo vientisą betono masę ir pamatai yra. Ši hidroizoliacija įrengiama išorinėje pamato pusėje. - Horizontali hidroizoliacija įrengiama tam, kad drėgmė, esanti konstrukcijose, nekiltų į viršų ir nepereitų į sienas. Tokia hidroizoliacija įrengiama pamato viršuje. Šiuolaikinėje statyboje naudojamas platus spektras hidroizoliacinių medžiagų: bitumo pagrindu pagamintos klijuojamos, tepamos, ruloninės medžiagos, plastikinės membranos, sintetinės geotekstilinės medžiagos. Specialistai išskiria kelias esmines hidroizoliacinių medžiagų grupes: klijuojamos arba tepamos (pagrindas - bitumas), įsiskverbiančios į mūrą (cheminės kilmės) ir bentonitinės dangos (molio pagrindu). Svarbu atminti, kad reikia ne tik tinkamai parinkti hidoizoliacinę medžiagą, bet ir kokybiškai atlikti statybos darbus. Jei pamatus hidroizoliuosime atmestinai, po kelių metų gali tekti iš naujo atkasti pamatus ir įrengti naują hidroizoliacinę dangą. Be pamatų atkasimo, nuvalymo, ypač didelę problemą sudaro plyšių, pro kuriuos drėgmė veržiasi į pastatą, radimas.
Siekiant sumažinti šilumos nuostolius, pamatus būtina apšiltinti per grunto įšalo gylį. Paprastai apšiltinant pamatus naudojamas ekstrūdinis putų polistirenas. Šiltinamasis sluoksnis turėtų būti ne mažesnis kaip 10 cm.
Pamatų tipai: tinkamas pasirinkimas konkrečiai situacijai
Pagal gylį skiriami gilieji (poliniai, gręžtiniai) ir seklieji (juostiniai monolitiniai, surenkamieji) pamatai. Poliniai pamatai pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais, todėl įtempimai sklinda apimdami didelį grunto tūrį. Poliniai pamatai nusėda mažai, jų pagrindo laikomoji galia didelė, todėl yra tinkami statiniams, kurie yra jautrūs nuosėdims. Poliniai pamatai laikomi geresniu pasirinkimu kainos ir kokybės požiūriu nei juostiniai. Polinių pamatai pagal įrengimą skirstomi į: gręžtinius, spraustinius ir kaltinius polius. Labiausiai paplitę yra gręžtiniai poliai, nes jie nereikalauja ypatingos įrangos. Gręžtinių polių skerspjūvių, priklausomai nuo rangovo turimos įrangos, skersmuo kinta nuo 300 mm iki 1200 mm. Populiariausias skersmuo lengvų konstrukcijų statiniams yra 400-600 mm. Gręžtiniai poliniai pamatai tinkamiausi lengvų konstrukcijų pastatams. Tačiau juos galima įrengti ne visur, gręžtiniai pamatai netinka smėlio ar durpiniams gruntams. Spraustiniai poliai įrengiami neiškasant ar kokiu kitokiu būdu nešalinant grunto. Tokie poliai įspaudžiami taikant kalimą, vibravimą arba šių metodų derinį. Spraustiniai poliai gali būti įrengiami bet kokiame grunte. Kaltiniai poliai yra surenkami, jie gaminami gamykloje. Tokio tipo poliai į gruntą gramzdinami kalant. Seklieji pamatai statomi iškastoje duobėje, kurios kraštai, pastačius pamatą, užpilami gruntu. Jie perduoda apkrovą pagrindui tiktai padu, todėl jų medžiagos stiprumas išnaudojamas neefektyviai. Sekliųjų pamatų gylis techniniu ir ekonominiu požiūriu turėtų būti ne didesnis kaip 3-5 m. Sekliųjų pamatų konstrukcija gali būti monolitinė arba surenkama (blokiniai). Monolitiniai seklieji pamatai turi nemenką konstrukcinį pranašumą - suformuojamas vientisas monolitas eksploatacijoje pasižymintis stabilumu. Surenkamųjų pamatų privalumas yra tas, kad, palyginti su monolitiniais, jie įrengiami greičiau ir pigiau. Gilieji pamatai naudojami, kai stiprus gruntas slūgso giliai (10-60 m). Jie pastato apkrovą pagrindui perduoda padu ir šonais. Gilieji pamatai yra standūs, gali priimti dideles horizontalias jėgas. Tokie pamatai sėda nedaug, todėl įrengiami pastatams, kurie pagrindui perduoda dideles vertikalias bei horizontalias apkrovas ir kai arti žemės paviršiaus slūgstančių gruntų stiprumas nepakankamas. Dėl savo specifikos tipinėje gyvenamojoje statyboje naudojami retai.
Ekonominiai motyvai. Įvairių tipų pamatus galima vertinti pagal jų kainą, darbo ir medžiagų sąnaudas. Ekonomiški yra tokie pamatai, kuriuos įrengus galima kuo geriau panaudoti pagrindo gruntų ir pamato medžiagos stiprumą, o jiems pastatyti reikia mažiausiai darbo. Dirvožemį reikia sandėliuoti, nes baigus statybą jo reikės aplinkai sutvarkyti.
Kaip išsirinkti pamatus konkrečiai statybai
Kokius pamatus pasirinkti? Kiekvienam namui pamatus reikia parinkti individualiai, atsižvelgiant į grunto savybes, pastato konstrukcijų tipą bei sklypo reljefą. Šiuo metu statybose populiarėja poliniai pamatai. Šių pamatų įvairovė bei panaudojimo lankstumas leidžia naudoti juos ne tik kai reikia perimti dideles vertikalias apkrovas, jie pasiteisina ir kai apkrovos nėra didelės. Poliniai pamatai naudojami ir nedidelio svorio mediniams namams, skydiniams ar karkasiniams namams. Jie įrengiami ten, kur stiprus gruntas slūgso giliai. Norintiems name turėti rūsį, klojami surenkami juostiniai pamatai. Pamato tvirtumui užtikrinti dedama pamatų plokštė, o ant jos montuojami blokeliai. Jeigu gruntas netvirtas, galima kloti kombinuotus pamatus - ant gręžtinių dėti juostinius. Tvirto ir ilgaamžio pastato pagrindas visada prasideda nuo gerai apgalvotų pamatų tipų. Pamatai ne tik laiko visą konstrukciją, bet ir apsaugo nuo deformacijų, drėgmės poveikio ar grunto sėdimo. Skirtingi grunto tipai, pastato svoris ir architektūriniai sprendimai lemia, kuris sprendimas bus patikimiausias. Būtent todėl verta pasitelkti specialistus, kurie padės įvertinti visus techninius aspektus ir parinkti sprendimą, tinkamiausią konkrečiai vietai.
Juostiniai pamatai yra vienas patikimiausių sprendimų mažesniems pastatams, kai reikia tvirto pagrindo, tolygiai paskirstančio apkrovas. Po laikančiosiomis sienomis formuojamos gelžbetoninės juostos suteikia konstrukcijai stabilumo ir užtikrina ilgaamžiškumą. Įrengimo procesas apima armatūros karkaso formavimą, betonavimą bei kruopštų hidroizoliavimą, kad būtų išvengta drėgmės poveikio. Tokie pamatai vertinami dėl itin paprastos konstrukcijos ir patikimumo, tačiau jie jautrūs grunto nelygumams ir aukštam gruntinio vandens lygiui. Poliniai pamatai yra konstrukcija, kai pastato apkrovos perduodamos į gilesnius ir tvirtesnius grunto sluoksnius. Šis sprendimas ypač tinkamas didesniems ar sunkesniems pastatams bei vietoms, kur paviršinis gruntas nestabilus ar drėgnas. Didžiausias privalumas - atsparumas grunto judėjimui ir ilgaamžiškumas. Plokštiniai pamatai - monolitinė gelžbetoninė plokštė, apimanti visą pastato plotą ir tolygiai paskirstanti apkrovas į gruntą. Įrengimui būtinas didelis tikslumas - atliekamas drenažas, įrengiama šilumos izoliacija ir kruopščiai suplanuojama armatūra.
Kiekvienos rūšies pamatai turi savo specifiką: gręžtiniai poliai dažnai naudojami ten, kur sklype nėra rūsiui vietos; juostiniai pamatai dažnai pasirenkami, kai laikomos sienos ar rūsys yra numatyti projekte; plokštuminiai pamatai puikiai tinka energetiškai efektyviems pastatams, bet be rūsio. Galiausiai plokštuminiai pamatai reikalauja kruopščiai paruošto grunto, o rostverko konstrukcija užtikrina apkrovos paskirstymą per visas sutvirtintas polių vietas. Tokie sprendimai gali būti derinami su šiltinimo sprendimais - termoiniuliai sluoksniai, plastikinės ar ekstruzinio polistireno plokštės, siekiant išvengti šalčio tiltelių.
Projektavimas ir praktiniai patarimai
Vienas iš pagrindinių patarimų: visada pradėkite nuo geologinių tyrimų. Grunto tyrimai ir projektavimo užduoties sudarymas leidžia rasti patikimiausią pamatų tipą jūsų sklype. Esant gruntiniams vandenims, kartais reikalingi papildomi sprendimai - drenažas, hidroizoliacija ir termoiniuliai sprendimai. Planuojant pamatų įrengimą, verta įtraukti ir laiką bei kainas: plokštuminiai pamatai gali užtrukti ilgiau dėl išliejimo ir klojinio darbo, o poliniai arba seklieji pamatai dažnai leidžia sutaupyti laiką ir sumažinti darbus. Tiek techniniai, tiek ekonominiai aspektai turi būti įvertinti kartu su projektuotojais ir statybos meistrais.
Kitos svarbios įžvalgos: pamatai turi būti įgilinti ne aukščiau įšalimo ribos; plokštuminiai pamatai reikalauja kruopščiai įrengtos hidroizoliacijos ir šilumos izoliacijos derinio; hidroizoliacijai naudojamos modernios medžiagos, o plokštuminiai pamatai gali būti minuoti kaip efektyvus sprendimas įrengiant grindinio šildymą ir komunikacijas. Rostverkas visuomet turi būti įrengtas taip, kad jungtų polių ir užtikrintų šilumos ir hidroizoliacijos vientisumą. Kruopštus darbų planavimas, medžiagų kokybė ir profesionalus požiūris padeda užtikrinti, kad pamatai išlaikytų pastatą ilgai ir patikimai.
