Klaipėdos uostas įsikūręs vakarų Lietuvoje, prie Baltijos jūros. Klaipėda trečias pagal dydį Lietuvos miestas visais laikais turėjęs ypatingą reikšmę. Nekartą užkariautas ir apgyvendintas kuršių, vokiečių, lyvių, Klaipėdos kraštas perėmė daugelį tų tautų tradicijų, architektūrinių idėjų, todėl Klaipėda skiriasi nuo likusios Lietuvos. Tai istoriškai įdomus miestas, kurį mėgsta turistai.
Iš vietų, kurias verta pamatyti, galima paminėti Šv. Marijos ir Šv. Jono bažnyčias, 1857 metais pastatytą ir neseniai renovuotą dramos teatrą, Mažvydo skulptūrų parką su daugiau nei 180 egzotiškų meno kūrinių.
DFDS Seaways: keliai į Karlshamną ir Kielį - svarbus Baltijos regiono plaukų tinklas
DFDS Seaways keltų linija jungia Klaipėdą su uostais Karlshamne (Švedija) ir Kylyje (Vokietija). Keltai iš Klaipėdos į Karlshamną ir iš Karlshamno į Klaipėdą išplaukia kiekvieną vakarą, kelionė trunka 14 valandų. Šiuo maršrutu plaukia trys DFDS Seaways keltai - Victoria Seaways, Optima Seaways ir Patria Seaways.
Keltai iš Klaipėdos į Kylį ir iš Kylio į Klaipėdą išplaukia kiekvieną vakarą, kelionė trunka 19 valandų. Abiem maršrutais plaukiantys keltai yra šiuolaikiški, modernūs, juose galite puikiai pailsėti erdviose kajutėse prieš tęsdami kelionę automobiliu. Keltuose taip pat gausu pramogų - veikia du barai, du restoranai, vaikų žaidimų kambariai bei dovanų parduotuvės ieškantiems ypatingų lauktuvių.
Keltais vykstantys keleiviai ir terminalai Klaipėdoje
Klaipėdoje veikia du keltų terminalai. Adresas: Centrinis Klaipėdos Terminalas, Baltijos pr. Keltais vykstančių keleivių be automobilių registracija vykdoma terminalo pagrindinio pastato pirmame aukšte. Adresas: Tarptautinė jūrų perkėla, Perkėlos g. Nurodant kuris terminalas jums reikalingas (Tarptautinė jūrų perkėla) arba adresą (Perkėlos g. Keltais vykstančių keleivių be automobilių registracija vykdoma I-me terminalo pastato aukšte, keleivių laukimo salėje.
Baltijos jūroje - NATO įgūdžių demonstravimas ir pratybos
NATO stiprinant pajėgų buvimą Baltijos jūroje, iš Vokietijos Klyio uosto į pratybas pajudėjo greitojo reagavimo grupė. Greitojo reagavimo laivų grupė, viena iš keturių NATO laivyno grupių, baigia rengtis misijai Kylio uoste. Sprendimas siųsti keturis minininkus ir paramos laivą į Baltijos jūrą buvo netikėtas NATO žingsnis - priešmininių priemonių grupė nuo sausio neveikė, bet Rusijai prijungus Krymą, Aljanso pajėgų Europoje vadas praėjusią savaitę paskelbė, kad šią grupę galima atgaivinti kaip vieną iš NATO sausumos, oro ir jūrų priemonių sąjungininkėms užtikrinti.
„Ši grupė - tai dalis jūrų pajėgų, bet ne tik jūrų pajėgų veiksmų, kuriais siekiama parodyti NATO ryžtą, pasirengimą ir norą remti NATO nares. Tai ir yra NATO misija - užtikrinti aljanso nares, kad NATO pasirengęs ir sugebės apginti, jei to prireiks. Norvegijos laivas „Valkyrien“ vadovaus grupei, kurią taip pat sudaro Nyderlandų, Belgijos ir Estijos laivai. Laivų grupė aplankys įvairius Baltijos uostus ir dalyvaus pratybose ieškant Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų minų ir torpedų.
Asmeninės kelionių patirtys ir iššūkiai
Mat visi sovietmečio ragavę buriuotojai kaip vienas susitaręs perfrazuoja rusišką posakį, kad plaukia tik antis, šlamštas ir fekalijos - laivas, suprask, tik eina. Šiaip jau, pagal logiką tai viskas, kas neplaukia, tas skęsta. Ir dabar jau girdžiu rėkiančius pala-pala, o tai kaip frazė she went to the sea, pavyzdžiui? Bet tai aš perklausiu darkart: ar anglų kalbos gramatikoje tokie žodžiai, kaip do, have, can, may ir go yra tik pažodiniai veiksmažodžiai, kurie verčiami taip, ką jie reiškia kaip paskirieji veiksmažodžiai, ar yra kartu ir pagalbiniai žodeliai, kuomet apibrėžiama koks nors veiksmas? Netgi lietuviškai sakome: aš tai turiu padaryti - I have to do it (vietoje I must do it, kas kiek skiriasi savo laipsniu, bet anglų kalboje yra 16 veiksmažodžio laikų, dauguma pridaromų su tuo to have, lyginant su mūsų 4, tai gal thank-you-very-much-here). I am going to do it - ar “aš esu einantis padaryti tai“? Ne, “aš ruošiuosi tai padaryti“. Todėl minčiai išreikšti nereiktų kitąkart imti veiksmažodžių, ypač iš tų išvardintųjų, tiesmukai. Išėjo? Tai dar pasakykite, gal pėsčiomis, ne? Tai tiek tos pamokėlės.
Po Nodum.lt straipsnių apie laivus kartais pamatysite įdomų komentarą - kai kuriems skaitytojams užkliūva tai, kad mes rašome, kad laivai plaukioja. Taip yra todėl, kad rusų tradicijoje, įspaudusio pėdsaką ir Lietuvoje, laivas tiesiog negali plaukti. Tiesą sakant, net nepagarbu sakyti, kad laivas plaukia. Tik kodėl? Kaip visada, į šį klausimą būtų galima atsakyti vienu žodžiu - tradicija. Anglų kalboje apie laivus kalbame kaip apie moteris - nors angliški daiktavardžiai neturi giminių, laivas visada yra ji. Ir statomi laivai todėl, kad kalbėti apie laivų gamybą negalima (nors yra ir daugiau priežasčių). Tačiau būtina pabrėžti, kad tai - būtent rusiška tradicija. „Laivai vaikšto, plaukia tik š…“, rašo mums skaitytojai. Tai - rusiškas posakis, protinantis tuos, kurie sako, kad laivai plaukia. Tačiau lietuviškai naudojami būtent tokie žodžiai - laivas plaukia. Tai nėra nepagarbu, tiesiog mūsų kalba yra kitokia.
Apie klaidų taisymą ir plaukimo terminologiją
Dabar jau sunku pasakyti, kodėl rusiški laivai vaikšto, o ne plaukioja, tačiau pavyko surasti kelis tokios tradicijos paaiškinimus. Straipsnis parengtas pagal Postimees.ee ir Kipmu.ru informaciją. Sraigto žingsnis Šį paaiškinimą pasiūlė skaitytojas. Sraigtas, kaip ir propeleris, turi savo žingsnį. Na, tai laivai ir žingsniuoja. Tiesa, tai tikrai nėra originali priežastis, nes rusiški laivai vaikščiojo dar burės eroje. Prietariai Kadaise darbas laive buvo sąlyginai pavojingas - bent jau pavojingesnis nei dabar.
