Užstalės daina, atl. Kipras Petrauskas ir Elzbieta Kardelienė (1931 m.) dirig.
Alfredo arija (II v.), atl. Kipras Petrauskas (1955 m. - Kiprui 70 m.) dirig.
Kipras Petrauskas kaip įtikinamas lyrinis dainininkas: scena ir vaidmenys
Scena iš operos 2 veiksmo. Atl. Violeta - Elena Čiudakova, Alfredas - Virgilijus Noreika, Žermonas - Kostas Šilgalis (1959 m.) dirig.
Scena iš operos 2 veiksmo. Atl. Violeta - Elena Čiudakova, Alfredas - Virgilijus Noreika, Žermonas - Kostas Šilgalis (1959 m.) dirig.
Scena iš operos 2 veiksmo. Atl. Violeta - Elena Čiudakova, Alfredas - Virgilijus Noreika, Žermonas - Kostas Šilgalis (1959 m.) dirig.
Scena iš operos 2 veiksmo. Atl. Violeta - Elena Čiudakova, Alfredas - Virgilijus Noreika, Žermonas - Kostas Šilgalis (1959 m.) dirig.
Scena iš operos 2 veiksmo. Atl. Violeta - Elena Čiudakova, Alfredas - Virgilijus Noreika, Žermonas - Kostas Šilgalis (1959 m.) dirig.
Scena iš operos 2 veiksmo. Atl. Violeta - Elena Čiudakova, Alfredas - Virgilijus Noreika, Žermonas - Kostas Šilgalis (1959 m.) dirig.
Scena iš operos 2 veiksmo. Atl. Violeta - Elena Čiudakova, Alfredas - Virgilijus Noreika, Žermonas - Kostas Šilgalis (1959 m.) dirig.
Violetos arija ir Alfredo duetas: italų kalba
Scena iš operos 3 veiksmo (1955 m.) dirig.
Scena iš operos 3 veiksmo (1955 m.) dirig.
Scena iš operos 3 veiksmo (1955 m.) dirig.
Scena iš operos 3 veiksmo (1955 m.) dirig.
Scena iš operos 3 veiksmo (1955 m.) dirig.
Violetos arija (IV v.) atl. Elena Čiudakova, dir. Violetos ir Alfredo duetas (IV v. italų kalba!) atl. 2003 m. „Traviata" I veiksmas. Virgilijus Noreika (Alfredas), Julija Stupnianek (Violeta), Vytautas Juozapaitis (Žermonas), Vilniaus savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“ (vad. 2003 m. „Traviata" I veiksmas.
Kipras Petrauskas Kaune: gyvenimas, darbai ir paminklai
Virgulijus Noreika (Alfredas), Julija Stupnianek (Violeta), Vytautas Juozapaitis (Žermonas), Vilniaus savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“ (vad. Kipras Petrauskas. 1950-1955 m.[Kauno miesto muziejus, KMM F 859]
Paminklinis biustas Kauno valstybinio muzikinio teatro sodelyje. 2023 m. Fotogr. A. Skrockaitė [Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka]
Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius (K. Petrausko g. 31). 2023 m. Fotogr. A. Skrockaitė [Kauno apskrities viešoji Ąžuolyno biblioteka]
Atminimo lenta su bareljefais (K. Petrausko g. 31). 2023 m. Fotogr. A.
[1885 12 22 Palūšėje (Ignalinos r.) - 1968 01 17 Vilniuje], operos dainininkas (tenoras), profesorius. 1920-1948 m. gyveno Kaune. Baigęs studijas Peterburgo konservatorijoje ir dainavęs didžiuosiuose Rusijos teatruose, 1920 m. rudenį sugrįžo į Lietuvą. Su kitais Kaune įkūrė Operos vaidyklą, jo patirtis pravertė statant pirmąją operą Kaune (D. Verdžio „Traviata“) ir atliekant joje pagrindinį vaidmenį. Valstybės teatre sudainavo apie 80 pagrindinių tenoro partijų.
Jo dėka Kaune dainavo garsusis Fiodoras Šaliapinas, buvo galima statyti sudėtingas operas. Su pasisekimu koncertavo užsienyje. Svarbiausia išvyka buvo 1937-1938 m. į Milano La Scalos teatrą.1924 m. su broliu Miku Kaune pasistatė namą (pagal A. Golovinskio projektą). K. Petrauskas buvo „Rotary“ klubo, Šaulių sąjungos narys, sporto ir žūklės mėgėjas. 1927 m. dalyvavo aero, auto, šachmatų ir biliardo varžybose. Šaudymo varžybose buvo laimėjęs Pabaltijo čempiono titulą. Antrojo pasaulinio karo metais su žmona išgelbėjo žydų mergaitę.
Apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio, 2-ojo laipsnio ir 1-ojo laipsnio ordinais, taip pat ir aukštais sovietmečio apdovanojimais, 1993 m. už žydų gelbėjimą - Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties). Nuo 1949 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. Dėstydamas Lietuvos konservatorijoje išugdė dainininkus: V. Noreiką, L. Saulevičiūtę, V. Adamkevičių ir kt. 1951 m. dainininkui suteiktas profesoriaus laipsnis. Jo asmenybė įkvėpė menininkus: 1923 m. Olga Dubeneckienė ir Petras Kalpokas nutapė K. Petrausko portretus. 1924 m. leidinio „Krivulė“ viršelį papuošė Kazio Šimonio sukurtas dainininko portretas, o Kajetonas Sklėrius išliejo puikią akvarelę „Kipras Petrauskas Pajaco vaidmeny“.
2003 m. 2003 m. „Traviata" I veiksmas. Virgilijus Noreika (Alfredas), Julija Stupnianek (Violeta), Vytautas Juozapaitis (Žermonas), Vilniaus savivaldybės kamerinis choras „Jauna muzika“ (vad. Kipras Petrauskas. 1950-1955 m. Kauno miesto muziejus, M. ir K. Petrauskų skyrius. Fotografija. Kipras Petrauskas koncerto metu. Kaip Miko ir Kipro Petrauskų namai virto muziejumi: [virtuali paroda].
1969 m. Žaliakalnyje įkurtas Kipras Petrausko memorialinis muziejus (dab. Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyrius, K. Petrausko g. 31), lankytojams duris atvėrė 1977 m.
Kipras Petrauskas: didžiojo dainininko palikimas Lietuvoje
Tarp kitų eksponatų čia saugomas 1946 m. sukurtas natūralaus dydžio patinuoto gipso solisto biustas (skulptorius Antanas Aleksandravičius). 1920-1948 m. gyveno Kaune, įkūrė Operos vaidyklą ir padėjo statyti pirmąją operą Kaune, iš kurios išaugo Lietuvos dainų ir operos scenos plėtra.
Šie pavyzdžiai formavo Lietuvos scenos istoriją, įkvėpė naujus dainininkus ir kompozitorius, skleidė žinomą Kiprą Petrauską už Lietuvos ribų. Jo biografija ir kūryba tampa svarbia Lietuvos muzikos paveldo dalimi, kurią nuosekliai tyrinėja muziejai, archyvai ir kultūros institucinijos.
tags: #kipras #petrauskas #dainos