Kinija, Honkongas ir Makao: vizos, kelionės maršrutai ir praktiniai patarimai

Kvapą užgniaužiantis Honkongas - atostogos dangoraižių džiunglėse ir jaukų poilsį garantuosiančiose salose. Honkongas (angl. Honkongu yra vadinama Kinijos Liaudies Respublikos specialioji administracinė teritorija - Honkongo specialusis administracinis regionas. Kelionė į Honkongą - vieną didžiausių Kinijos miestų - vilioja visiškai kitokia kultūra, gyvenimo būdu, tradicijomis, papročiais. Svečiuodamiesi Honkonge nepamirškite aukščiausio miesto taško - Viktorijos kalvos. Nepakartojamas įspūdis garantuotas nuo daugiau kaip puskilometrį aukščio siekiančios kalvos viršūnės - iš čia atsiveria įstabus vaizdas į apylinkes: milžiniškus dangoraižius ir visišką kontrastą jiems - laivus, grįžtančius į uostą. Aplankykite Man Mo šventyklą, kur pasijusite tarsi kitoje planetoje. Ši vieta - ramybės kampelis, kuris visiškai išsiskiria nuolat šurmuliuojančiame Honkonge. Iš išorės šventykla gal net nustebins kuklumu, bet štai interjeras paliks didelį įspūdį - sodriai raudonos sienos, ant lubų tingiai kabo kelios dešimtys smilkalų laikiklių. Viešėdami čia užsukite ir į didžiausią Honkongo salą - Lantau. Jei prioritetą teikiate gražiai gamtai, tai ši sala Jus sužavės. Jei keliaujate su vaikais, saloje neaplenkite Disneilendo! Susitikite su Pelene ar Peliuku Mikiu, Ančiuku Donaldu ir šuneliu Plutu bei daugybe kitų iš Walto Disnėjaus istorijų žinomų personažų. Salą pasieksite keltu arba virš vandens nutiestu daugiau kaip šešis kilometrus besitęsiančiu keliu. Pasyvesnio poilsio mėgėjus pavergs Lamma sala, kurioje puikiai plėtojamas turizmas, keliautojams pateikiama daug specialių maršrutų. Pačiuose archipelago pietuose - jaukiai įsitaisiusi Honkongo sala Po Toi. Šis rojaus kampelis beveik visiškai nepaliestas civilizacijos ir idealiai tiks tiems, kurie trokšta kokybiško poilsio, ramių atostogų, švaraus oro. Oficiali valiuta Honkonge - Honkongo doleris (HKD). Honkonge vyrauja subtropinis klimatas, kuriam būdingos drėgnos ir karštos vasaros bei sausos ir vėsokos žiemos. Lietuvos piliečiams, keliaujantiems į Honkongą, reikalingas galiojanti LR pasas. Kelionei po Honkongą galite pasirinkti autobusą, traukinį, taksi paslaugas, važiuoti dviračiu ar išsinuomoti automobilį, galite keltis keltu. Viešint Honkonge ir planuojant keliauti viešuoju transportu daugiau, tikslinga įsigyti viešojo transporto kortelę. Honkonge veikia ir metro, tramvajus - pastarieji bus pigus ir gana patogus keliavimo būdas. Kinija keičiasi kasmet ir keliauti ten dabar paprasčiau, nei bet kada anksčiau. Po Kiniją nepriklausomai keliavau keturis kartus ir aplankiau svarbiausias jos lankytinas vietas bei patyriau daugelį Kinijos ir kelionių po ją ypatumų. Kelionė į Kiniją neišvengiamai prasidės nuo didmiesčio, į kurį atskrisite. *Honkongas iki 1997 m. Tačiau šiais laikais visokiais “…iausiais pasaulyje” moderniais pastatais ir pasiekimais didžiuojasi ir daugybė kitų Kinijos didmiesčių. Jau pusė visų pasaulio pastatų, aukštesnių nei 350 metrų - Kinijoje! Ten - ir didžiausi prekybos centrai, ilgiausi tiltai, didžiausios aikštės. Visi Kinijos didmiesčiai be galo modernūs, spindintys įvairiausiais šviesomis. Pudongo, Šanchajaus verslo rajono panorama. Taip yra todėl, kad daugelis Kinijos megapolių šitaip išaugo vos “ką tik”: 1980-2010 m. iš Kinijos kaimų į didmiesčius persikėlė 400 mln. žmonių ir tai buvo didžiausia migracija pasaulio istorijoje. Tačiau tai reiškia, kad, deja, daugelis Kinijos miestų - nuobodžios skubiai pastatytų aukštų daugiabučių eilės, kurias tolyn iki horizonto vis “pildo” ir “pildo” nenuilstantys kranai. Dažnas miestas nuo fabrikų ir automobilių dūmų skendi smoge (kai lankėmės Pekine, 4 iš 5 dienų Kinijos sostinė buvo padengta smogo). Kinai stengiasi: puošia miestus spalvotais plieno tiltais, o pastatų fasadai tampa ekranais. Landžou, maždaug Varšuvos dydžio miestas Kinijos vakaruose. *Sianas. *Makao. Šv. *Šendženas. ~1980 m. jis buvo Kauno dydžio, bet tada tapo pirmuoju Kinijoje miestu, kur leista privati nuosavybė, ir išaugo iki 12 mln. *Čongčingas. Nors dar išvysi skurdo, Kinijos didmiesčiuose jau jautiesi kaip Pirmajame pasaulyje. Prabangių automobilių, kaip “Lamborghini” ar “McLaren” Kinijoje išvysi dažniau, nei Europoje. Visgi, jei nori gyventi paprastai, ar net “šiek tiek prabangiai”, Kinijos miestai - pigesni, nei Europos. “Didžioji trijulė” Šanchajus/Pekinas/Honkongas - šiek tiek pigesni, o gilesni miestai - net kelis kartus. Viena, kas Kinijos didmiesčiuose dar skiriasi nuo Europos - pagarbos bendriems dalykams trūkumas. Patriušusi laiptinė itin prabangiame apynaujame daugiabutyje Šanchajuje. Tiesa, „nacionalinis parkas“ Kinijoje reiškia ką kitą, nei Europoje ar JAV. Gamtą kinai tiesiog „pajungia“ turizmui ir pramogoms: pasivaikščiojimo takai - asfaltuoti, nuo vienos įspūdingesnės vietos prie kitos nuolat vežioja autobusai, kai kur „nuotaikai sukurti“ iš garsiakalbių skamba muzika, siūloma visa eilė pramogų: oro balionai ir parasparniai, kupranugariai ir bagiai, virtualios realybės teatrai, liftai, apžvalgos bokštai, lynų keltuvai ir stikliniai tiltai tarp kalnų. Kinai visa tai mėgsta, renkasi miniomis, tuo tarpu jei kur yra dar „neįturistinta“ gamtinė vieta, kur tiesiog galima pasivaikščioti po gamtą, tai ten keliautojų labai mažai. Kinijos civilizacija pasaulyje neturi lygių ir ji atlaikė tūkstantmečius. Antikoje savo dydžiu ir svarba Kinija prilygo Romos Imperijai, Viduramžiais paliko toli už nugaros susiskaldžiusią Europą ir tuomet Kinijoje buvo didžiausi, turtingiausi ir kultūringiausi pasaulio miestai. Tik ~XVIII a. Deja, pagal tokią turtingą istoriją, istorinių lankytinų vietų Kinijoje mažoka. Daug senųjų kinų pastatų buvo mediniai ir neišliko. Be to, daug ką sugriovė karai ir revoliucijos, kurių paskutinė - “Kultūrinė revoliucija” - vyko 1966 m. Didžioji Kinų siena smoge. Tad daugelis to, kas Kinijoje sena, išlikę iš paskutinės - Čingų - dinastijos laikų (1644-1912 m.). Ir to nedaug: beveik nerasi miestų su autentiškais senamiesčiais, nebent pavienius senus pastatus. Kinijoje net ir dabar neįprasta saugoti ištisų kvartalų: senieji Pekino ar Šanchajaus rajonai (hutongai, lilongai) masiškai griaunami, perstatomi dangoraižiais. Saugomi tik svarbiausieji objektai. Tai - varpų ir būgnų bokštai, kadaise pranešdavę miestelėnams svarbias žinias. Tai - šventyklos, priklausančios visai eilei religijų, o ypač budizmui, taoizmui ir konfucianizmui (daugelis kinų vienu metu laikosi jų visų papročių, o dar itin gerbia ir savo protėvius). Viduramžių ir senesnių objektų Kinijoje likę labai mažai ir daugelis - toliau nuo miestų. Tai - Didžioji kinų siena (ją gali pamatyti daug kur šiaurės Kinijoje, nuo Pekino apylinkių iki vakarų dykumų). Tai - Budistinės grotos, kur olose ir ant uolų ištapyti 500-1500 metų senumo religiniai kūriniai ir stovi skulptūros (ypač daug jų prie žymiojo Šilko kelio, kuriuo Kinijos Imperija prekiavo su Europa). Tai - Kinijos imperatorių įkapės, kaip Terakotinė armija. Stokodami tikrų “senienų”, kinai kuria naujas: sekant senais architektūros stiliais, masiškai statomos šventyklos, Budos skulptūros, miestų sienos, tiltai, ištisi miestų rajonai. Na, nuo to priklauso istorinė vertė - bet ne grožis. Šitų “naujo seno” statybų dėka, kinai sukūrė (ar išplėtė) vientisus senoviškai atrodančius rajonus ir miestelius, kokių net Europoje nerasi (pas mus juk mėgstama šen ar ten įterpti kokį nuobodų naują pastatą). Kinai net neturi pasirinkimo: kai istorinių vietų pas juos taip mažai, o turistų - šitaip daug ir daugėja (daugiau, nei bet kurios kitos pasaulio tautos), tai visos “tikros” istorinės vietos tiesiog paskęsta turistų jūroje. …ir Dazu uolų skulptūrų muziejus, tik vienas daugybės pastatų skulptūras supančiame komplekse. Kinijos vizų režimas turi labai daug išimčių. Visiems kitiems lietuviams vizų reikia ir jos išduodamos Kinijos ambasadoje Vilniuje. Nusiteikite, kad tam sugaišite laiko. Anketa Kinijos vizai gauti - ilgesnė, nei kokiai nors kitai vizai, kurios gyvenime esu prašęs. Užpildžius anketą, reikia rezervuotis laiką Kinijos ambasadoje, tačiau tas pats laikas priskiriamas šimtui žmonių: eilė nusidriekė net į lauką ir teko stovėti virš valandos. Tik tam, kad išgirsčiau, jog mano vizai atsineštoje nuotraukoje kirpčiukai pernelyg uždengia kaktą ir turiu eiti pasidaryti naują nuotrauką bei iš naujo atstovėti eilę. Kaip ten bebūtų, galiausiai Kinijos vizą gavau. Dabartinė tvarka jau yra supaprastinta: kai į Kiniją keliaudavau pirmus kartus, reikėdavo dar iškvietimo iš Kinijos, taigi, tekdavo papildomai mokėti kelionių agentūrai (bet pačiam eiti į Kinijos ambasadą nereikėjo). Gilyn į Kinijos vakarus klimatas darosi žemyninis: didesni skirtumai tarp vasaros ir žiemos, nakties ir dienos temperatūrų nei tose pat platumose pakrantėje. Be to, smarkiai skiriasi oro drėgnumas: pietuose (pvz. Honkonge) - itin drėgna, kitur - sausa. Renkantis laiką kelionei į Kiniją, ne mažiau nei oras svarbūs turizmo srautai. Tokie “kritiniai periodai” yra du: vadinamosios nacionalinės atostogos. Mat visi kinai atostogauja vienu metu: savaitę aplink Revoliucijos dieną (spalio pradžioje) bei Kinų naujų metų savaitę (diena kasmet kinta). Užteko pakeliauti per Taivaną per Kinų naujus metus, kad suprasčiau, jog daugiau nieko panašaus daugiau nenoriu: šventimo per minias nelabai mačiau, užtat nakvoti automobilyje neradus viešbučio teko. Džangje geoparkas ne sezono metu, spalio mėnesį. Be to, daug “butelio kakliukų” prie turistinių vietų susidaro ir vasaromis. Orui atšalus, daugelyje Vakarų Kinijos lankytinų vietų galite keliauti beveik vienas (net visokios turistinės zonos, greito maisto restoranai - uždaryti). Tuščias turistinis miestelis prie Džangje geoparko Kinijos vakaruose rudenį. Vienas naujųjų Kinijos technologinių stebuklų - greitųjų geležinkelių sistema. Beveik į kiekvieną Kinijos didmiestį veda greitasis geležinkelis, kurio traukiniai važiuoja 250-300 km/h greičiu. „Senovinė“ alternatyva - lėtieji traukiniai. Kėdė jame kainuoja pigiau, nei greitajame, tačiau, išskyrus pačius taupiausius keliautojus, lėtąjį traukinį rekomenduočiau nebent naktinei kelionei, tokiu būdu taupant dienos laiką. Kiekvienas naktinis traukinys turi miegamuosius vagonus. Miegamajame ‘hard sleeper’ vagone. Kokią klasę bepasirinktumėte, bus akivaizdu: paleisdama greituosius traukinius, Kinija per keletą metų „peršoko“ gerą 50 metų į priekį ne tik traukinių greičiu. Greitajame Kinijos traukinyje jautiesi kaip pirmajame pasaulyje: modernu, švaru, nerūkoma, rozetės pasikrauti telefonui, atlenkiami staliukai. Greituosiuose traukiniuose irgi yra klasės, bet imti geresnę, nei populiariausia antroji, pasirodė pinigų švaistymas, nes ir antroji puiki. Smarkiai skiriasi ir tvarka senose ir naujose traukinių stotyse. Naujos, į kurias važiuoja dauguma greitųjų traukinių ir kurios dažniausiai įsikūrusios priemiesčiuose, primena milžiniškus oro uostus: peronai pirmame aukšte, išvykimo salė - antrame, atvykimo - rūsyje. Keliolika minučių iki išvykstant traukiniui skelbiamas įlaipinimas ir keleiviai leidžiami į peroną. Visgi, tiek naujose, tiek senose stotyse susiduri su begale Kinijai būdingos biurokratijos. Siningo traukinių stotis. Net provincijos miestų stotys - gigantiškos ir neretai architektūriškai įspūdingos. O prasideda trukdžiai dar įsigijant bilietus: nors bilietų automatai veikia ir angliškai, užsieniečiams jie neprieinami, nes neskanuoja užsienietiškų pasų, o juos rodyti būtina ir perkant bilietus. Internetu iš Kinijos geležinkelių svetainės bilietų irgi nenusipirksite: priima tik kiniškas korteles. Yra begalė internetinių tarpininkų, tačiau jie brangoki: bilietų kaina perkant iš jų gali net ir padvigubėti ar patrigubėti. Todėl aš tarpininkų puslapiuose tik pažiūrėdavau grafikus ir kainas, užrašydavau ant lapelio reikiamus, ir bilietus pirkdavau kasose. Retesnių traukinių bilietus ar bilietus sezono metu verta pirkti iš anksto (pvz. pirmą kelionės dieną), nes eilės prie kasų kartais būna labai didelės, o vietos traukiniuose išparduodamos (pvz. Pastaraisiais metais Kinijoje smarkiai pagausėjo vidinių skrydžių, atsirado ir pigių skrydžių oro bendrovės. Tiesa, jų bilietai dažniausiai brangesni, nei Europoje, bet ilgesniuose atstumuose skrydis gali būti ir pigesnis, ir greitesnis nei greitaisis traukinys, Verta tikrinti ne tik skrydžius tarp tų miestų, kurių jums reikia, bet ir tarp gretimų miestų, nes kainos, būna, skiriasi ir tris kartus (pvz. skristi Šanchajus-Landžou man kainavo ~70 eurų, kai Šanchajus-Siningas būtų kainavę per 200 eurų). Autobusais Kinijoje važiuodavau tik į miestus, kur neveda geležinkelis: jų grafikus rasti sunkiau, jie gerokai lėtesni. Principas panašus, kaip su traukiniais: ateini į stotį, nusiperki bilietą, atėjus laikui pro tam tikrus vartelius esi „paleidžiamas“ į lauką. Ten dar verta pasiaiškinti, kuris autobusas tavo, nes užrašai - tik kiniški. Vienintelis kartas, kai ant autobuso kryptis mačiau parašytas angliškai. Mano mėgstamiausias kelionių būdas - automobilio nuoma - Kinijoje užsieniečiams sunkiai prieinamas. Kinija nepripažįsta užsienio teisių ir reikia išsilaikyti kiniškas. Laimė, pakanka teorijos egzamino ir jis laikomas anglų kalba. Bet perspektyva praleisti ne vieną dieną kelionės pradžioje tvarkantis biurokratines kiniškų teisių gavimo procedūras neviliojo: tuo dažniausiai užsiima tik užsieniečiai, gyvenantys Kinijoje. O ir pasimokyti teorijos egzaminui tektų: galite gauti klausimą, kiek Kinijoje baudžiamas tas ar kitas eismo taisyklių pažeidimas ir pan. Prieš 10-20 metų Kinijos didmiesčiai turėjo vieną prasčiausių pasaulyje transporto sistemų tarp tokio dydžio miestų, o dabar turi vieną geriausių. Jos pagrindas - metro. Tačiau kol kas provincijos didmiesčiuose metro veda ne visur. Alternatyva - miesto autobusai. Deja, jie labai lėti: štai 8 mln. gyventojų Siane kelionė miesto autobusu užtruko 2 val., Hangdžou (su persėdimu ir paėėjimu iki stotelės) - 3 val. Kamščiai Kinijoje ne tokie bjaurūs, kaip galėtum spėti pagal miestų dydžius (daugybė net ir pasiturinčių kinų automobilių neturi, nes labiau apsimoka važinėti viešuoju transportu), bet vis tiek keliuose pasitaiko „butelio kaklelių“, o atstumai didžiuliai. Didesnėse stotelėse žibančios šviesos prie stendų rodo, ties kuria stotele dabar yra autobusai. Tiesa, kinai užsieniečių „kabinti“ ar apgaudinėti neišmokę. Bundas, tarpukario Šanchajaus komercinė širdis. Apskritai, Kinija - labai saugi šalis, ypač mažai joje smurtinių nusikaltimų. Kur apsistoti Kinijoje. Kas Kinijoje labiausiai pigiau nei Lietuvoje - tai paslaugos. Nakvynių kainos ir kokybės santykis geresnis Kinijoje AirBnB butuose, nei viešbučiuose, ypač jei norisi gyventi didmiesčio centre (pvz. didelį butą Siano centre su balkonu į garsiąją miesto sieną gavome už mažiau nei 30 eurų, kai gretimame viešbutyje nedidelis kambarys būtų kainavęs 70 eurų). Tačiau „turistiniuose miesteliuose“ greta lankytinų vietų pilna pigesnių viešbučių „masiniam Kinijos turistui“. Vaizdas pro buto langą į nakčiai apšviestą Siano miesto sieną. Tiesa, rinkdamiesi kur apsistoti, ypač ne pagrindiniuose miestuose, anskčiau ar vėliau greičiausiai susidursite su bėda, kuri yra beveik vien Kinijoje: daugybė apgyvendinimo įstaigų atsisako priimti užsieniečius. Ypač pigiausių. Užsakydami internetu, žiūrėkite, ar neparašyta, kad nepriima užsieniečių, ar yra nekinų parašyti komentarai. Porą kartų šeimininkai mums atšaukė net jau patvirtintą AirBnB užsakymą pasakę, kad užsieniečių priimti negali, o internete skaičiau ir dar keistesnių istorijų, kaip užsieniečiai buvo „išprašyti“ iš juos jau priėmusio viešbučio 12 val. Kur pavalgyti Kinijoje. Restoranų Kinijoje absoliuti duaguma - kiniški. Tiesa, virtuvė kinų restoranuose - daug įvairesnė, nei pagalvotum. Tai, ką mes vadiname „kinų virtuve“, daugiausiai yra kantoniečių (Kinijos pietryčių) virtuvė, nes iš ten emigravo daugiausiai kinų. Patys kinai sako, kad jų šalyje virtuvės - net aštuonios ir kantoniečių tik viena jų. Kiniškos bandelės - įprastas pusryčių maistas. Labai įdomūs išbandyti netradiciniai valgymo būdai. Visų pirma, hot pot, kur atnešami žali produktai ir juos verdi pasirinktame skystyje ant savo stalo, o paskui, paruoštus, valgai kartu su pasirinktais nuo atskiros lentynos padažais. Taip pat ma la tang, kur išsirenki iš šaldytuvo ingredientus ir tau iš jų išverda aštroką sriubą. Hot Pot ant stalo: viršuje dešinėje esančiame bliūde maistas verda (šis virimo būdas vadinamas jin-jang, nes vienas skystis yra aštresnis, kitas - mažiau aštrus). Puiku ir tai, kad viskas pigu, ir Kinijoje neįprasta užsidėti didžiulių pelno maržų ant kai kurių prekių. Todėl daugelyje restoranų gėrimai nekainuoja brangiau, nei parduotuvėse. Nustebau, kad net pigių skrydžių bendrovės “Spring Airlines” lėktuve maistas ir gėrimai kainavo panašiai, kaip ir ant žemės! Malatang restoranas. Paimi krepšelį kairėje, krauni “gėrybes” nuo lentynų dešinėje ir paduodi virėjui, kad iš jų išvirtų sriubą. Apskritai, kalba yra vienas didžiausių sunkumų keliautojui Kinijoje. Kinai beveik nekalba niekaip kitaip, kaip kiniškai. Visai neklaba: daugelis pardavėjų, tarkime, nesupras net paklausimo „how much?“. Tiesą pasakius, dažnam kinui jau kinų kalba nėra gimtoji: jų tėvai kalbėjo su jais dešimtviais įvairių dialektų, kurie skiriasi nuo oficialios kinų mandarinų kalbos bent tiek, kiek latvių kalba - nuo lietuvių. Dažnai manęs klausdavo „Ar nešneki kiniškai?“ tarsi tai būtų savaime suprantama. Kinai matė daug turistų - bet kone visi jie yra kiti kinai. Tik pačiuose pagrindiniuose miestuose, kai... Norint apsilankyti Kinijoje dabar Lietuvos piliečiams reikalinga viza. Vizos kaina apie 20 Eur, o ją arčiausiai galima gauti Rygoje. Jei nenorite išlaidauti ir mokėti tarpininkams, patys užpildykite formą internete užsiregistruokite į susitikimą Kinijos ambasadoje Rygoje ir po dokumentų pateikimo per 3-4 dienas gausite vizą. Lietuvos tarpininkai siūlo sutvarkyti visus formalumus už 200-300 eurų asmeniui, o jei jau tikrai nenorite patys pildyti formų, geriau kreipkitės į Latvijos tarpininkus, kurie tą patį sutvarko už 50-70 Eur. Į Kinijos ambasadą, vieną kartą vykti bet kokiu atveju reikės.Skrydis iš Vilniaus su Turkish Airlines, su persėdimu Stambule, bendrai trunka 15 val. ir mes jau Šanchajuje.Iš Šanchajaus oro uosto Maglev traukiniu keliaujame į miesto centrą. Traukinys veža 300 km/h greičiu. Per 8 min. pasiekiame miestą.Geras Radisson Blu viešbutis, Šanhajaus centre, kainuoja apie 100 Eur parai. Tokio pat lygio viešbutis Europoje kainuotų turbūt dvigubai daugiau…Vasario pabaiga, oras čia dar vėsokas, dieną iki 10C, naktimis apie 5C.Miestas labai didelis, manoma, kad čia gali gyventi iki 30 mln. gyventojų. Centre labai švaru, miestas modernus ir europietiškas. Labai judri pėsčiųjų gatvė Nanjing, kuria pasiekiam gražiai sutvarkytą Huangpu upės krantinę pavadintą Bund. Ji dar vadinama Šanchajaus ‘vizitine kortele’. Iš čia atsiveria nuostabus vaizdas į kitoje upės pusėje esantį naująjį Šanchajaus dangoraižių rajoną. Čia ir trečias Pasaulyje pagal aukštį Shanghai Tower (632 m). Šiame dangoraižyje taip pat ir greičiausiai keliantis liftas pasaulyje. Pasikeliam. Vakarais iš čia galima stebėti efektingai apšviestus pastatus. Įspūdingi vaizdai į visas puses!Įdomus pastebėjimas, kad centrinėje miesto dalyje per upę nėra nei vieno tilto. Persikelti į kitą upės pusę galima tik požeminiu traukinuku, metro arba tuneliais, skirtais atomobiliams. Beje, Bund tunelis yra populiarus keliautojų pasirinkimas.Šalia naujų pastatų, galima pamatyti labai senų daugiaaukščių, kurie lyg ir užmaskuoti prieš juos pastatytais naujais dar aukštesniais pastatais.Miesto centre atkurti arba naujai pastatyti istoriniai miestai, tokie kaip Yu Garden ir YuYuan Old Street, atspindi senojo ir naujojo Šanhajaus simbiozę.Šanchajaus People’s Park šeštadienisis ir sekmadieniais vyksta unikalus reiškinys - „sąntuokų turgus“. Tėvai čia susirenka su savo vaikų aprašymais (dažniausiai jau vyresnių) - amžiumi, ūgiu, profesija, pajamomis, kabina šiuos aprašymus ant skėčių, padaro savotiškus stendus. Jie tikisi surasti tinkamą partnerį savo sūnui ar dukrai, dažnai be jų pačių žinios... Tai sena savotiška tradicija, atspindinti kultūrinį spaudimą tuoktis ir šeimos vaidmenį sprendžiant asmeninius santykius Kinijoje. Neteko girdėti, kad kažkas panašaus vyktų kitur...Iki senovinio autentiškai restauruoto turistinio miesto Zhujiajiao beveik 2 val. metro, bet verta aplankyti! Šis senovinis miestas dviejų upių santakoje, kai kuriais elementais primenantis Veneciją. Šis miestukas garsėja ne tik išlikusia autentiška atmosfera, bet ir natūraliais perlais.Kinų maistas kitoks, nei įsivaizdavau, bet labai skanūs Šanhajaus koldūnai su krabais. Keista, bet niekur nematėm Pekino anties. Didžiausias Pasaulyje Starbucks traukia tiek vietinius, tiek turistus. Technologijos Kinijoje visur, net valgyklose nėra kasininkų, paprasčiausiai kamera nufotografuoja tavo padėklą ir išmuša čekį - wow!Šanchajuje praktiškai niekas nekalba angliškai, išskyrus vietas, kurios dirba su turistais.Europietiškos kortelės veikia tik viešbučiuose ir kai kuriose turistinėse vietose Kiniečiai atsiskaitymui naudoja QR kodus ir dvi programėles: WeChat ir AliPay. Mes naudojame WeChat programėlę, su kuria gana lengvai galima susieti bet kurią mūsų kortelę. Net vargšai, prašantys išmaldos turi QR kodus, kuriuos nuskanavus galima juos sušelpti. Beje vargšų matėm labai mažai.Iš Šanhajaus į Guanzou per dieną 147 tiesioginiai skrydžiai! Skrydžio trukmė 2 val. Taip pat dar yra susisiekimas greitaisiais traukiniais, bet traukiniu kelionė užtrunka 7 val.Guangzhou jau žymiai piečiau, todėl oras čia malonus, apie 20C. Miestas taip pat labai, apie 7 mln. Gražiai sutvarkytos aikštės su šokančiais fontanais, įdomiu pašvietimu. Įspūdingas Canton Tower, nuo kurio galima pereiti į kitą Zhujiang upės, naujai pastatytu pėsčiųjų tiltu nuo kurio atsiveria vaizdas į kitus efektingai tiltus.Guangzhou verta aplankyti Chen Clan Ancestral Hall istorinį kompleksą, bei Liurong Temple, kitaip dar vadinamą Šešių Fikusų Šventykla.Iš Guangzou greituoju traukiniu išvažiuojam į Hongkongą. Traukinys važiuoja mažiau negu valandą 200 km/h greičiu..Nors Honkongas dabar jau yra Kinijos dalis, tačiau tai atskira administracinė/ekonominė zona į kurią galioja kitos įvažiavimo taisyklės, net perkant traukinio bilietą būtina rodyti pasą, prieš kelionę praeiti pasų kontrolę, o atvykus į Honkongą vėl pasų patikrinimą. Beje į Honkongą Lietuvos piliečiams viza nereikalinga.Honkonfe viskas lyg ir panašu, bet jaučiasi kitokia dvasia, žmonės laisvesni, praktiškai visi kalba angliškai. Automobilių eismas kaire puse, mat Honkongas iki 1997 metų buvo Anglijos kolonija.Aplankom Victoria Prison Compound, Britų laikais buvusį kalėjimą, dabar paverstą muziejumi ir viešąja erdve su kavinukėmis. Į Victoria Peak keliamės funikulierium, nepavyko - diena apsiniaukusi ir pasikeliam į debesį, nieko nesimato:) Labai įdomi Man Mo šventykla, kurioje žmonės uždega smilkalus, kad išsipildytų norai.Iš Kowloon pusės vakarais galima stebėti Honkongo dangoraižių šviesų šou - įspūdingas reginys.Labai rekomenduoju aplankyti vienuolyną Chi Lin Nunnery, tai žalumos ir ramybės oazė megapolyje.Skrydis Honkongas - Stambulas - Vilnius varginantis, bendra trukmė - 25 val., bet, kad neprailgtų laukti Stambulo oro uoste, Tukish Airlines siūlo nemokamą ekskursiją po Stambulą. Kinija atnaujino vizų išdavimo tvarką Lietuvos piliečiams - šiuo metu Kinijos ambasada Lietuvoje vizų neišduoda, todėl keliautojai nuo šiol turi kreiptis į Kinijos ambasadą Latvijoje. Kinijos atvykimo kortelė yra privaloma internetinė registracijos forma, skirta atvykstantiems į Kiniją trumpam apsilankymui, įskaitant turizmo, verslo ar tranzito tikslais. Nuo 2025 m. lapkričio 20 d. keliautojai galės iš anksto ir patogiai užpildyti atvykimo kortelę internetu. Tai reiškia, kad dalį formalumų galėsite sutvarkyti dar prieš skrydį: per Kinijos Nacionalinės imigracijos administracijos oficialų puslapį, vyriausybinę paslaugų platformą, oficialias mobiliasias programėles arba nuskenavę specialų QR kodą telefone. Aviabilietų draudimo - neprivaloma, bet rekomenduojama, jei kelionės planas netikėtai pasikeičia ir nebegalite išvykti į kelionę dėl asmeninių priežasčių (pvz.: susirgote). 24/7 pagalba - Estravel klientams atvira visus metus be laisvadienių. Žinome, kaip svarbu taupyti laiką ne tik kelionės metu, bet ir planuojant kelionę. Ar reikia dvikartinės Kinijos vizos vykstant per Honkongą?Planavimo kontekste svarbu suprasti, kad Honkongas turi atskirą įvažiavimo tvarką nuo žemyninės Kinijos, todėl kelionės maršrutas gali keisti vizos poreikį. Kada pakanka vienkartinės Kinijos vizos? Vienkartinės Kinijos vizos pakanka, jei kelionės maršrutas yra toks: Lietuva → Kinija → Honkongas → Lietuva. Tokiu atveju į žemyninę Kiniją atvykstama vieną kartą, o vėliau išvykstama į Honkongą. Grįžimo į žemyninę Kiniją nėra, todėl vienkartinės vizos dažnai pakanka. Kada gali reikėti dvikartinės Kinijos vizos? Dvikartinės Kinijos vizos gali reikėti, jei kelionės maršrutas yra toks: Lietuva → Kinija → Honkongas → Kinija → Lietuva. Tokiu atveju į žemyninę Kiniją atvykstama du kartus. Išvykimas iš žemyninės Kinijos į Honkongą laikomas išvykimu iš Kinijos vizos požiūrio, todėl grįžtant iš Honkongo į žemyninę Kiniją reikalingas antras įvažiavimas. Ar Honkongas skaičiuojamas kaip išvykimas iš Kinijos? Kinijos vizos požiūriu kelionė iš žemyninės Kinijos į Honkongą dažniausiai laikoma išvykimu iš žemyninės Kinijos. Todėl jei po Honkongo planuojama vėl grįžti į Pekiną, Šanchajų, Guangdžou, Šendženą ar kitą žemyninės Kinijos miestą, gali reikėti dvikartinės arba daugkartinės Kinijos vizos. Praktiniai maršrutų pavyzdžiai: Jei skrendate Lietuva → Pekinas → Honkongas → Lietuva, dažniausiai pakanka vienkartinės vizos. Jei skrendate Lietuva → Šanchajus → Honkongas → Šanchajus → Lietuva, dažniausiai reikalinga dvikartinė viza. Jei kelionė tokia: Lietuva → Guangdžou → Honkongas → Šendženas → Lietuva, taip pat gali reikėti dvikartinės vizos, nes po Honkongo vėl grįžtama į žemyninę Kiniją. Ar galima vietoje dvikartinės gauti daugkartinę vizą?Kai kuriais atvejais taip. Jei planuojate ne vieną kelionę į Kiniją arba kelionės metu gali keistis maršrutas, verta pasitarti, ar tikslinga kreiptis dėl daugkartinės Kinijos vizos. Daugkartinė viza gali būti aktuali: verslo keliautojams, vykstantiems į parodas, lankantiems tiekėjus, keliaujantiems per Honkongą ar Makao, dažnai vykstantiems į žemyninę Kiniją. Kodėl svarbu teisingai pasirinkti vizos tipą? Jei turite vienkartinę vizą ir išvykstate iš žemyninės Kinijos į Honkongą, tas įvažiavimas laikomas panaudotu. Jei vėliau norėsite grįžti į žemyninę Kiniją, vienkartinės vizos gali nepakakti. Dėl neteisingai pasirinkto vizos tipo gali kilti problemų: pasienyje, oro uoste, kelionės metu, keičiant maršrutą. Ką patikrinti prieš teikiant dokumentus? Prieš kreipiantis dėl Kinijos vizos rekomenduojama aiškiai suplanuoti: ar kelionėje bus Honkongas, ar kelionėje bus Makao, ar po Honkongo ar Makao grįšite į žemyninę Kiniją, kiek kartų realiai įvažiuosite į žemyninę Kiniją, ar reikalinga vienkartinė, dvikartinė ar daugkartinė viza. Kodėl verta kreiptis į Kinijos vizų centrą? Kelionės per Honkongą ar Makao dažnai sukelia painiavos dėl įvažiavimų skaičiaus. Dėl šios priežasties rekomenduojama kreiptis į Kinijos vizų centrą kinijos-viza.lt visoje Lietuvoje. Patirtis dirbant su Kinijos vizomis padeda: tinkamai įvertinti kelionės maršrutą, pasirinkti vienkartinę, dvikartinę ar daugkartinę vizą, sumažinti riziką pasirinkti netinkamą vizos tipą, išvengti problemų pasienyje ar kelionės metu. Dažniausiai užduodami klausimai Ar vykstant į Honkongą reikia Kinijos vizos? Lietuvos piliečiams kelionės į Honkongą tvarka skiriasi nuo žemyninės Kinijos. Kokių kelionės dokumentų reikia keliaujant į Honkongą? Nors Honkongas oficialiai yra Kinijos dalis, dėl didelės autonomijos jis bent iki 2047 m. Makao Kinijoje turi tokį patį statusą kaip ir Honkongas, be to, keliautojams nereikia lankytis turistiniuose objektuose. Tačiau Makao yra atskiras autonominis vienetas, todėl keliaujant iš Honkongo į Makao privalote turėti pasą. Keliaudami iš Honkongo į žemyninę Kiniją turite turėti vizą, nors techniškai tai yra viena šalis. Honkongas laikosi labai atviros migracijos politikos. Žr.

Honko vizijų kelias ir matomybės vizualizacija

Kodėl keliauti į Kiniją dabar LENGVIAU nei bet kada anksčiau (2026 m. bevizio režimo atnaujinimai)

Honko ir Makao kaip autonominės teritorijos: vizų režimas ir kelionės tikslai

Ši skirsnio dalis nagrinėja, kaip Honkongas ir Makao turi savarankiškus įvažiavimo reikalavimus, skirtingus nuo žemyninės Kinijos, ir kaip tai įtakoja kelionių planavimą.

Honkongas kaip atskira įvažiavimo zona

Honkongo įvažiavimas turi savarankiškus reikalavimus, o kelionės maršrutas lemia vizos tipo poreikį. Tyrimai rodo, kad vienkartinė vizos kartais yra pakankama, kai kelionės kelias į Honkongą ir iš jo nėra grįžimo į žemyninę Kiniją.

Makao - panašus režimas

Makao turi savo autonominį statusą ir analogiškus vizų reikalavimus, todėl keliaujant per Makao taip pat svarbu planuoti įvažiavimus į Kiniją.

Praktiniai maršrutų pavyzdžiai

Jeigu skrendate: Lietuva → Pekinas → Honkongas → Lietuva - dažniausiai pakanka vienkartinės vizos. Jei skrendate: Lietuva → Šanchajus → Honkongas → Šanchajus → Lietuva - dažniausiai reikalinga dvikartinė viza. Jei kelionė tokia: Lietuva → Guangdžou → Honkongas → Šendženas → Lietuva - taip pat gali reikėti dvikartinės vizos, nes po Honkongo vėl grįžtama į žemyninę Kiniją.

Žemyninės Kinijos ir Honkongo maršrutų schema

Vizų tipų pasirinkimas ir pasiruošimas dokumentams

Dėl neteisingo vizos tipo gali kilti problemų - pasienyje, oro uoste ar kelionės metu. Prieš teikiant dokumentus svarbu aiškiai suplanuoti, ar kelionėje bus Honkongas ar Makao, ir kiek kartų realiai įvažiuosite į žemyninę Kiniją.

Kodėl verta kreiptis į Kinijos vizų centrą

Patirtis dirbant su Kinijos vizomis padeda tinkamai įvertinti kelionės maršrutą, pasirinkti tinkamą vizos tipą ir išvengti problemų.

Praktiški patarimai keliaujant per Honkongą

Maglev traukinių kelionė iš Šanchajaus oro uosto iki miesto centro trunka apie 8 minutes, o greitieji traukiniai užtikrina sparčias keliones tarp didmiesčių. Taip pat svarbu žinoti, kad Honkongas yra atskira teritorija su savo įvažiavimo taisyklių, nors techniškai priklauso Kinijai.

tags: #kinija #honkongas #kinija #vizos