Rotušės rūsyje susipažinsite su Kauno rajonais, o per juos ir su Kauno, o gal ir apskritai miesto, ypatybėmis. Eidami iš erdvės į erdvę, nuo stendo prie stendo, kartu su mumis ieškosite atsakymo kokia skirtis yra tarp miesto ir kaimo, kokias ribas miestas brėžia ir kada jas taiko, kada miestas telkia, kovoja, ką kuria ir kaip tai taiko.
Kodėl miestas ir kaimas yra svarbūs: pradinis supratimas
Antrajame aukšte tęsiamame Kauno pasakojime raginsime patyrinėti miestą per du jo komponentus - gamtą ir daiktinę, infrastruktūrinę, jo išraišką. Kaip į kauniečių čiaupus atiteka vanduo? Kur nukeliauja jūsų valgyto jogurto indelis ir kas su juo nutinka? O kaip miestas riboja ir tramdo gamtą? Ar gamtą pavyksta pažaboti? Atsakymų bandykime kartu ieškoti šioje ekspozicijos dalyje.
Antrajame aukšte dėmesys skirtas ir išskirtinėms kaunietiškoms, Kaune, o kartais tik Rotušėje, randamoms detalėms.
Kauno pilis ir miesto gynybinės tradicijos
Pirmame pilies bokšto aukšte pristatomi svarbiausi Kauno pilies istorijos faktai, įvairių laikmečių pilies vaizdai, autentiški ir reprodukuoti eksponatai, bylojantys apie pilies gynybines ir kitas funkcijas. Demonstruojamos animuotos 1362 m. apgulties ir XV-XX a. trijų dimensijų rekonstrukcinės pilies vizualizacijos. Verta paminėti ir archeologinius radinius, eksponuojamus pirmo aukšto vitrinose, surinktus Kauno pilies ir miesto senamiesčio tyrinėjimų metu. Tai arkbalistų ir bombardų akmeniniai sviediniai, aptikti 1362 m. kultūriniame sluoksnyje, menančiame tais metais Vokiečių ordino vykdytą pilies šturmą, šachmatų figūrėlės ir kitų viduramžių stalo žaidimų vaikštukai, XVII-XVIII a. titnaginių šautuvų skiltuvai ir kulkos, plokštinių koklių fragmentai su valstybės ir Kauno miesto herbais.
Bastėjos erdvėje akcentuojamos gynybinės pilies funkcijos, pradedant nuo garsiosios 1362 m. Norite pasilinksminti kitaip? Taip, kaip jaunystėje šėlo mūsų seneliai? Užsukite į interaktyvią erdvę „Tradiciniai šokiai“. Ar žinote, kad anksčiau kaimuose niekas tokių „Kepurinių“, kurias matom šiandien scenose, nešoko? Sceninio šokio elementai yra įspūdingi, bet skirti tik scenai. Realybėje šokiai buvo lengvesni, nereikalaujantys specialių gabumų ar fizinio pasirengimo. Jie, kaip ir šiuolaikiniuose klubuose, buvo skirti ne grožiui ar tautiškumui puoselėti, o tiesiog pasilinksminimui. Taigi, atsipalaiduokite!
Interaktyvioje erdvėje rasite net 3 žaidimus: „Šok“, „Grok“ ir „Pajusk ritmą“. Žaisdami „Šok“, išmoksite sušokti 2 tradicinius šokius. Tai padaryti jums padės virtualūs šokėjai. Patikėkit, jie tikrai geri. Žaidimas „Grok“ leis improvizuoti. Kaip norite, kad suskambėtų muzika? Jūs renkatės kuo, o jau muzikantai groja. Nepatinka būgno garsas? Uždrauskite jam skambėti. Viskas jūsų rankose. O prisižaidę su garsais, galėsite atlikti ir savo sugebėjimo atpažinti muzikos instrumentus iš garsų testą. Žaidimas „Pajusk ritmą“ gali atskleisti dar neatrastą jūsų talentą. Teks belsti į tambūriną. Žinoma, kad būtų sunkiau ir įdomiau, tai darydami galite bandyti neatsilikti nuo tikrų muzikantų.
Rotušė - miesto istorijos šerdis ir simbolis
Kauno rotušė - gyva miesto istorija ir miesto simbolis, kauniečių dar vadinama Baltąja gulbe. Ne tik mėgstama švenčių, jaunavedžių tuoktuvių vieta, bet ir muziejus, kuriame pirmoji ekspozicija atidaryta 2015 m. 1408 m. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui Kauno miestui suteikus Magdeburgo savivaldos teises, miesto valdžia palaipsniui perėjo į miestiečių renkamos tarybos - magistrato rankas. Čia svarbi vieta teko burmistro pareigybei. XVII-XVIII a. sandūroje Kaune tarybą sudarė 4 burmistrai ir 8-9 tarėjai. Kiekvienas iš burmistrų, savo pareigas ėjusių iki gyvos galvos, tarybai vadovavo pamečiui. Du iš jų savo kabinetus turėjo rotušėje. Būtent burmistro pareigybė buvo laikoma svarbiausia mieste, neretai burmistras vadintas miesto šeimininku. Dirbančių magistrato tarnautojų patogumui, antrosios rotušės rekonstrukcijos metu (XVI a.), bokšto patalpose ir antrame aukšte sienose buvo išmūrytos klozetų kabinos su žemyn einančiais kanalais nuotekoms. Tai leidžia spėti, kur buvo svarbiausių magistrato asmenų kabinetai. 1921 m. Kaune įsteigus burmistro pareigybę, juo tapo Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Jonas Vileišis - ryškiausias Lietuvos tarpukario savivaldybininkas, miestui vadovavęs ir jo gerove rūpinęsis iki 1931 m. Jo kadencijos metu Kaunas tapo klestinčiu ir moderniu miestu. Pagal išlikusią darbo kabineto nuotrauką atstatytas burmistro kabinetas, kuriame pristatomi ir kiti tarpukario burmistrai. 2016 m. rugsėjo 29 d. lankytojams buvo atverti miesto rotušės rūsiai. Čia jūsų lauks pažintis su puošniausiais ir daugiausiai simbolikos turinčiais miestietiško interjero elementais - kokliais, iš kurių statytos patalpas apšildančios krosnys ir židiniai. Kokliai, puošti augaliniais, gyvūniniais, antropomorfiniais ir heraldiniais motyvais, yra saviti meno kūriniai ir tuo pačiu miestietiškos realybės - madų, buities - atspindžiai. Kartu tai pagrindinis elementas viduramžių miesto reišiniams suvokti, liudijantis tradicijas, ryšius bei įvairių kultūrų įtaką. Ekspozicijoje išvysite vieną seniausių plokštinių koklių Kaune, datuojamą XV a. viduriu, puoštą lokio atvaizdų.
Kauniečių, gyvenusių prieš kelis šimtmečius, kasdienybė ir Kauno išskirtinumas, atsineštas iš Hanzos miestų sąjungos, atsispindi buitinės keramikos artefaktuose - įvairaus dydžio ąsočiuose, puodynaitėse, bokaluose, keptuvėse, lėkštėse ir net taupyklėse. Jei domitės senąja Lietuvos virtuve, galėsite susipažinti su autentiškais receptais, lengvai pritaikomais ir šiuolaikiniuose namuose.
Rotuše, bokšto rūsyje, mūro skliautu dengta patalpa buvo paversta kalėjimo kamera. Čia išlikusios ypač pavojingiems nusikaltėliams prirakinti skirtų keturių įmūrytų geležinių grandžių dalys. Su XIX a. Kauno miesto muziejaus erdvėse (L. Zamenhofo g. 4) veikia tradicinio ukrainiečių gyvenimo muziejus „Per amžius nešu savo istoriją…“. Tai muziejus, sukurtas ukrainiečių, kurie dėl vienų ar kitų aplinkybių, šiuo metu gyvena Kaune (Lietuvoje), bet ne savo gimtojoje Ukrainoje. Šio projekto tikslas - papasakoti pasauliui apie ypatingai seną ir turtingą Ukrainos istoriją, pristatyti neįkainojamus istorinius eksponatus, tradicinius ukrainietiškus drabužius ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat, tai yra erdvė ukrainiečių bendruomenei susiburti. Tradicinio ukrainiečių gyvenimo muziejų sukūrė ukrainiečiai, kilę iš skirtingų Ukrainos vietų. Čia galite rasti unikalų siuvinėjimą (vyshyvanka) iš Haličo, Bukovinos ir Slobožanščino; ceremonialinius rankšluosčius (rushnyk) iš vaizdingo Černigovo regiono ; keramiką iš Podilijos regiono; raižytus šaukštus iš Polisijos regiono ir kt. Šiuos eksponatus surinko didelis būrys žmonių: ukrainiečių diaspora Kaune, savanoriai, mokytojai, kariai ir kiti rūpestingi ukrainiečiai iš įvairių Ukrainos vietų.
tags: #kauno #muziejus #ekspozicija