Dreverna ir Svencelė - vietovardžiai, kuriuos jau keletą metų puikiai žino visi vandens pramogų ir sporto aistruoliai bei tie, kurie ieško unikalių poilsio vietų Lietuvoje. Tiesa, kaimai keliautojus traukė dar ir tada, kai turizmas juose nebuvo išplėtotas, mat panorama čia itin graži - atsiveria į Kuršių marias, Kuršių nerijos nacionalinį parką ir UNESCO saugomas Mirusias (Pilkąsias) kopas. Paskaityk, ką dar gali gražaus pamatyti ir įdomaus nuveikti Drevernoje bei Svencelėje!
Istorinis kontekstas ir įdomūs objektai, verti dėmesio
Ar gali patikėti, kad vos prieš dešimt metų vieta, į kurią šiandien plūsta šimtai tūkstančių poilsiautojų ir kurioje itin nelengva gauti vietą nakvynei, buvo visiškai tuščia, o norinčiųjų čia kurti verslą neatsirado? Klaipėdos rajono savivaldybė konkursą skelbė net 7 kartus, kol 2017 metais visuomenei duris atvėrė visas Drevernos uosto paslaugų kompleksas. Šiandien Drevernoje rasi kempingą, mažųjų laivų uostą, vandens pramogas, restoraną ir kt. Tikras poilsio ir pramogų rojus, kuris kaipmat ėmė traukti poilsiautojus iš Lietuvos ir iš užsienio.
Nors ir ne aukščiausias Lietuvoje, bet neabejotinai didžiausias Drevernoje, o gal ir visame Pamario krašte - tai apžvalgos bokštas. Palypėti 15 metrų metaline konstrukcija išties verta, nes iš čia atsiveriantis vaizdas tiesiog gniaužia kvapą: Kuršių marios, Drevernos apylinkės, Kuršių nerijos nacionalinio parko Pilkosios (Mirusios) kopos... Kerintį gamtos peizažą nuspalvina jėgos aitvarai, mirguliuojantys piečiau nuo Drevernos esančioje Svencelėje.
Tai Prūsijos karaliaus Fridricho Vilhelmo I garbei pavadintas kanalas, kurio statybos vyko 1863-1873 metais - jį kasė vietos gyventojai, o paskutiniais metais, siekiant pakartinti kasimo darbus, buvo atsiųsti prancūzų karo belaisviai. Kanalos statybos tikslas buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. XX amžiaus įrengta net 10 metalinių tiltų per kanalą, šiuo metu išlikę 2.
Žvejybos ir kulinarijos paveldas
Ir kaip gi grįžti iš Pamario krašto žuvies neparagavus? O palankesnę vietą žvejybai už Dreverną turbūt sunku rasti, tad čia ir buvo sukurta edukacinė pramoginė programa „Žuvies kelias“. Programa prasideda laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje, kur drauge su „Žvejytėmis“ ratelius suksi, mokysies šišioniškių - lietuvininkų tarmės žodžių, skanausi Mažosios Lietuvos desertą - gliumzinį (varškės) pyragą su kafija bei dreverniškių žuvienę. Vėliau keliausi į Drevernos mažųjų laivų uostą, kur iš 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto apžvelgsi Drevernos apylinkes, Naglių gamtinį rezervatą. Galiausiai leisiesi į romantišką kelionę Kuršių mariomis įspūdingu senoviniu buriniu laivu - reisine „Dreverna“...
Svencelė: kaitavimo rojus
Svencelė - burtažodis, kurį žino visi kaitavimo entuziastai. O jei toks nesi, tai paaiškinsiu, kad kaitavimas - tai jėgos aitvarų sportas, kai pasikinkai vėją ir skrieji vandens paviršiumi! Svencelė - ideali vieta kaitavimui, nes marių pakrantės pieva lygi jėgos aitvaro paruošimui ir pakėlimui, krantas platus išėjimui į vandenį ir mažai gilėjantis. Svencelėje veikia daug kaitavimo mokyklų ir įrangos parduotuvių, nakvynei likti galima konteinerinio tipo nameliuose, pavalgyti - čia pat veikiančiame restorane.
Kultūriniai taškai netoli Svencelės
O nuo Svencelės visai netoli į rytus ir į Lankupių kaimą užsuk, kuris puikuojasi 2017 metais į Lietuvos rekordų sąrašą įtrauktu Lankupių kabamuoju tiltu per Minijos upę. Kaip skelbia medinė nuoroda, tiltas statytas dar XX amžiaus pradžioje, jo ilgis siekia net 130 metrų, plotis - 1,4 metro. Metalinis lentomis dengtas tiltas jungia Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime, o juo einant atsiveria pasakiškas gamtovaizdis! Beje, mažytis Lankupių kaimas puikuojasi dar vienu lankytinu objektu - vieninteliu Lietuvoje technikos paminklu paskelbtu šliuzu. Jo paskirtis buvo išlyginti didelius vandens lygio skirtumus per Minijos potvynius.
Pramogų ir nakvynės įvairovė Drevernoje
Tokią krašto pažintį užbaigia trumpas kelias į ateities poilsio oazę: Dreverna - laisvalaikio praleidimo vieta tiek vandens sporto mėgėjams, tiek šeimoms su vaikais, tiek draugų kompanijoms ar poroms. Populiariausias Drevernoje nakvynės pasirinkimas - kempingas. Čia apsistojusieji gali rinktis praleisti naktį palapinėje, kurioms yra suformuotos aikštelės, kemperiuose arba čia stovinčiuose nameliuose, kurie yra itin optimalus pasirinkimas norint patogiai ilsėtis gamtoje. Kemperiuose galima rasti tokius patogumus kaip: belaidis internetas, televizorius, vonios kambariai, balkonai bei terasa, šaldytuvai, viryklės bei baseinas. Ypatinga nakvynė jachtoje. Drevernos lankytojai gali apsistoti jachtos viešbutyje, kuriame yra du miegamieji, virtuvėlė, dušas, internetas, elektra bei kiti patogumai. Šalia jachtos yra įsikūręs restoranas, tad nakvynė šiame išskirtiniame viešbutyje yra itin patogi ir leidžia pajusti tikrąją pamario dvasią, įsijausti į žvejų ir vandens mylėtojų gyvenimo ritmą.
Dreverna, apsupta natūralios gamtos, Drevernos upės, Kuršių marių kraštovaizdžiu, alsuoja pamario dvasia ir kviečia vandens sporto mėgėjus. Drevernoje mažųjų laivų uostas buvo pastatytas 2009 m., o 2017 m. Drevernos mažųjų laivų uostas kviečia ne tik pasivaikščioti, pasigrožėti čia prišvartuotomis jachtomis, senoviniu buriniu kuršių laivu "Dreverna", bet ir leistis trumpai kelionei pramoginiais laivais ar persikelti keltu į kitus miestelius. Nuo seno Dreverna garsėja savo žuvimi. Leistis į kulinarinę kelionę ir pažinti mūsų protėvių saugotus receptus galite pramoginiu kruizu. Laivas plaukia per keturis vandenis: marias, Vilhelmo canalą, Miniją ir Nemuno deltą. Tokia pramoga gali būti derinama prie klientų norų: galima keisti stoteles, maršrutą bei laiką. Drevernoje stūkso metalinių konstrukcijų apžvalgos bokštas, leidžiantis pažvelgti į Kuršių marių kraštovaizdį nuo 15 m aukščio. Nuo bokšto atsiveria Naglių gamtinis rezervatas ir gražiosios Neringos smėlio kopos. Atstatyta garsaus Kuršmarių laivų statytojo Jono Gižo, gyvenusio XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, etnografinė sodyba Drevernoje kviečia lankytojus apžiūrėti čia įkurtą muziejaus ekspoziciją.
Pramogų lankstesnis grafikas ir kelionių patogumai
Dreverna yra lengvai pasiekiama automobiliu. Nuo Kuršių nerijos Dreverna yra pasiekiama vos per 20 min. keltu ar bet kokiu kitu vandens transportu. Vasaros metu kursuoja greitasis keltas, maršrutu Dreverna - Juodkrantė - Dreverna. Nuo Klaipėdos galima nesunkiai pasiekti Dreverną dviračiu.
