Antalija: ką pamatyti išlikusiame Turkmijos Rivjeroje krašte

Antalija - tai ne tik viešbučiai, kurortai ar paplūdimiai. Tame regione - ir gausybė įspūdingų lankytinų vietų: romėnų miestai, amžinai negęstančios ugnys, kalnai, senoviniai kapai uolose. Myra. Romėnų griuvėsiai (dešinėje), likų uolose iškalti kapai (kairėje), įspūdinga visa tai supanti gamta ir pro šalį besidriekiantis Likijos kelias - vienas garsiausių pasaulyje pėsčiųjų maršrutų. Visgi, net patį nustebino, kokia dėmesio verta yra pati Antalija. Šis milijoninis miestas turi žavų senamiestį iš baltų tradicinių Osmanų imperijos namų. Vis daugiau turistų aplanko ir pačią Antaliją - ar net apsistoja jos kurortinėje zonoje prie paplūdimio rytuose. Ir todėl Antalijos senamiestis savo pramogomis vis labiau primena Europos miesto senamiestį - randasi jaukių barų, smuklių, gausu suvenyrų parduotuvių.

Nuo Antalijos į abi puses driekiasi vis ilgėjanti kurortų grandinė. Dauguma lietuvių atostogauja rytiniame jos gale - Alanijoje, Sidėje, Beleke ar šiek tiek į vakarus nuo Antalijos įsikūrusiame Kemere. Lankytinų vietų prasme, įdomi Alanija, virš kurios centro iškilusi XIII a. Alanijos pilis, statyta turkų seldžiukų. Taip pat Sidė, kur gausu romėniškų griuvėsių. Pergės romėnų miesto Kolonuotoji gatvė. Tokias turėjo visi regiono romėnų miestai, jose vykdavo prekyba. Aspendoso teatras, sakoma, geriausiai išsilaikęs romėnų teatras pasaulyje - nors aš matęs daugybę antikinių teatrų, sunkiai galėčiau su tuo ginčytis. Tai - pilnas pastatas, su priekine siena, akmeninėmis „kėdėmis“, antstatu. Tik lininio išskleidžiamo romėniško stogo, prieš 2000 m. saugodavusio žiūrovus nuo saulės, nebėra. Bet žiūrovai vis tiek renkasi: sezono metu autobusai čia suveža poilsiautojus pasižiūrėti šokių. Turėtų būti magiška patirtis. Netoliese Pergėje išlikęs visas romėnų miestas - tik prasčiau. Bet tai taisoma, atkasomos vis naujos gatvės.

Pirmasis tokių - Čiralis (arba Olimpas), dar nuo hipių laikų tapęs vakariečių jaunimo priebėga. Tikras ritualas visokiems kuprinėtojams apsistoti tenykščiuose „medžių nameliuose“. „Medžių nameliai“ - tik pavadinimas; jie labiau primena Šventosios poilsio namelius. O pats kurortas iš pažiūros lyg ne Turkijoje, o kokioje Afrikoje: toks savaip laukinis. Bet kuprinėtojai keliauja ne dėl viešbučių žvaigždučių ar paplūdimio smėliuko, o dėl atmosferos: draugystė, šventė, sako, tvyro ore.

Užtat svarbiausią regiono lankytiną vietą - Chimeros liepsnas - gali lankyti bet kada. Jos abejingų nepalieka. Vieniems tai - tikrų tikriausias gamtos stebuklas. Kiti internete skundžiasi - „na, dega laužai - ką, laužų nemačiau? Ko aš čia kilometrą aukštyn į kalną lipau?“. Norėdamas „Chimeromis“ pasigrožėti kaip pridera, turi suvokti, kad tie „laužai“ dega natūraliai (iš požemio veržiantis unikalioms dujoms) ir taip be perstojo dega tūkstančius metų. Senovės graikai kūrė jiems mitologinius paaiškinimus apie pabaisą Chimerą, šalimais yra šventyklų liekanų, pagal jų spindesį orientuodavosi senovės laivų kapitonai (laužai matosi ir nuo jūros). Gali kurį vieną kurį užgesinti - bet tuoj pat greta vėl užsikurs.

Aukštyn nuo Čiralio į dangų šauna Olimpo kalnas (ech, kiek kalnų graikų gyventose teritorijose taip vadinasi). Olimpo kalną padengia ir sniegai. Toliau į Vakarus nuo Čiralio nuostabus kelias palei vandenyną pasiekia Myrą - senovės Likijos miestą. Likija buvo Romos provincija, taigi, Myroje rasi ir romėnų teatrą. Tačiau tikroji Likijos pažiba - įspūdingi kapai, iškalti uolose, ištisi tų kapų „koriai“, dekoruoti gražiais it šventyklų fasadais. Kurortai ten dar kitokie - širdis - Kašas, rami jachtų prieplauka su į kalną kylančiais namais. Vaizdai iš tenykščių viešbučių nuostabūs, nors paplūdimiai ir toliau. Bet ten ilsisi dar kitokie turistai - maudynės jiems nebūtinai kelionių į Turkiją pažiba.

Atvykęs į Kašą, darsyk pasijaučiau lyg ne Turkijoje - tąkart gal kokiuose Kanaruose, gal Madeiroje. Dar toliau į vakarus pajūrio kelias atsiremia į Fetiją - vėl didesnį kurortą, pamėgtą labiau britų. Rusiški užrašai, būdingi Kemerui, Belekui ar Alanijai - čia išnykę ar virtę angliškais. Britų turistams svarbiau nei geras „viskas įskaičiuota“ viešbutis - natūrali gamta. Ir kažin, ar Turkijoje yra didingesnis paplūdimys už netoliese plytintį Oludenizą - idilišką it rojus žydrą įlanką tarp kalnų. Tuose kalnuose - aukščiausia pasaulyje komercinė parasparnių pakilimo aikštelė Babadagas (1770 m): kiekvienas gali nusipirkti lėtą sklendimą žemyn nuo ten link jūros. Beprotiškai žydras Oludenizo paplūdimys. Tuščias (kaip čia) jis tik žiemą, nors ir sausį klimatas tinkamas lietuvių maudynėms - +17 laipsnių.

Ant kalvos greta naujų kurortų - ir dar vieni Likijos kapai, ir Kajakojus, apleistas graikų miestelis. Mat iki ~1923 m. regione gyveno beveik vien graikai. Tada vyko Turkijos-Graikijos karas, žemes apgynė Turkija, ir šalys sutarė: Turkijos graikai tremiami į Graikiją, Graikijos turkai - į Turkiją. Laikas vienodina. Išskyrus porą cerkvių, visi Kajakojaus namai virto beveik vienodais griuvėsiais. Kajakojaus apleistas graikų miestelis. Kažkada čia gyveno 6500 žmonių. Graikija, beje, vis dar šalia. Iš Kašo kurorto matosi Graikijos salos. Turkijos išorinė siena po ~1923 m. nustatyta taip: žemynas - Turkijai, o salos - nebe Turkijoje, nors ir būtų prie pat žemyno krantų.

Pirmasis, populiariausias - ekskursijos. Jas savo klientams siūlo ir Lietuvos kelionių organizatoriai (paprastai už papildomą mokestį), lengva jų rasti ir vietoje - paskaičius reklamas kurortuose (anglų, rusų kalbomis). Ekskursijos paima ir parveža į sutartą tašką (dažniausiai - viešbutį). Romėnų mozaika Pergėje. Vienas ekskursijų privalumų - gidai papasakoja apie vietas ir jų istoriją. Pavyzdžiui, kaip tiksliai gyveno romėnai, kokios jų meno prasmės, perprasti ne taip ir paprasta. Antrasis, patogiausias būdas - automobilio nuoma. Trečiąjį būdą - viešąjį transportą - rekomenduoti sunku. Kai kur jis - puikiai išvystytas, bet kitur - gana retas ar stoja toliau lankytinų vietų. Vingiuoti kalnų keliai - ypač tie, palei jūrą - ir labai gražūs. Ketvirtasis, romantiškiausias būdas - Likijos kelias, vienas garsiausių pasaulyje pėsčiųjų žygių maršrutų. Net 540 km gali juo eiti nuostabiausiais peizažais pro daugelį šiame straipsnyje aprašytų vietų ir dar gerokai daugiau. Penktasis būdas - žydrasis kruizas tradicine turkiška burine jachta gulet (dabar dažniausiai varoma varikliu). Tai - Pamukalė, su savo pasakiškomis baltomis terasomis, karšto vandens versmėmis ir romėnų miesto griuvėsiais jų viršūnėje. Toliau į Vakarus nuo Antalijos „turkio spalvos“ pakrantės - Turkijos Ėgėjo jūros pakrantė su sava kurortų grandine. Keliaujant į Antalijos regioną savaitei ar dešimčiai dienų, greičiausiai neverta ten lankytis, nes tų kurortų atitikmenų yra ir Antalijos regione.

Mapa su Antalijos regiono įžymybėmis

Efeso miesto griuvėsiai Turkijos Ėgėjo jūros pakrantėje. Į Antalijos regioną keliavau porą kartų ir visiškai skirtingai. 1997 m. - su kelionių organizatoriumi į kurortą, 2019 m. - nepriklausomai, ne sezono metu. Antalijos regiono (Turkijos Viduržemio jūros pakrantės) lankytinų vietų žemėlapis ir įvertinimai. 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. Travelers' Map is loading... Kelionių organizatoriaus „Coral Travel Lithuania“ krypties vadovė Aušra Vickienė ir 12 metų Turkijoje gyvenanti kelionių žinovė Erika Demirbuga pranešime spaudai pateikia 6 labai malonias priežastis, kodėl verta aplankyti būtent Turkijos Antalijos regioną.

1) Išbandykite įkvepiančius žygius pėsčiomis

Kelionių organizatoriaus nuotr./Antalija, Turkija Turkijoje yra puikios sąlygos leistis į žygius pėsčiomis: pagal norą ir patirtį galite rinktis įvairiausio ilgio bei sudėtingumo maršrutus. Viena žinomiausių ir ilgiausių trasų ne tik Turkijoje, bet ir pasaulyje - prie Antalijos esantis Likijos kelias, kuris driekiasi net apie 540 kilometrų. Visas kelias paprastai įveikiamas per 30 dienų, tačiau retas kuris eina visą kelią - daugelis renkasi žygiuoti atkarpomis.

„Einant šia įspūdinga pėsčiųjų trasa jūsų laukia nepamirštami potyriai. Gėrėsitės kvapą gniaužiančiais gamtos vaizdais: prieš akis versis šimtametės alyvuogių giraitės, balto smėlio laukiniai paplūdimiai, nuostabūs čiurlenantys šaltiniai ir net snieguotos viršukalnės. Likijos kelias dovanos ne tik nepamirštamus peizažus, bet ir nukels jus 5000 metų į praeitį: kelyje aptiksite gausybę antikinio palikimo. Visas Likijos kraštas (Likija - istorinis Tekės pusiasalio pavadinimas) - tai įspūdingas muziejus po atviru dangumi, todėl teks gerai pasukti galvą apsisprendžiant, ką labiausiai norite pamatyti“, - teigia A.Vickienė.

2) Įsimylėkite jaukius paslaptingus senamiesčius

Kelionių organizatoriaus nuotr./Antalija, Turkija Pasivaikščiokite po Antalijos regiono miestų ir miestelių senuosius kvartalus. Smalsus keliautojas nustebs išvydęs Sidės, Antalijos ar Alanijos kurortų senamiesčius: jaukūs, maloniai šurmulingi, su išlikusiais įdomiais istoriniais paminklais. „Būtinai nuvykite į vaizdingą senąjį Antalijos miesto kvartalą - Kaleiçi, įsikūrusį priešais pajūrio uolas ir senovinę prieplauką. Siauros akmenimis grįstos vingiuotos gatvelės, senoviniai mediniai namai, osmanų architektūrą atspindintys viešbučiai sukuria paslaptingą, rytietišką, laiku atgal nukeliančią atmosferą. Užsukite ten į autentiškos architektūros „Alp Pasa“ viešbučio restoraną paragauti puikių kebabų ar Viduržemio regiono salotų. Pasivaikščiojimą vainikuokite užkilimu Kaleiçi Panoraminiu liftu: apžiūrėję šį senove dvelkiantį Antalijos kvartalą iš aukštai liksite sužavėti“, - pataria kelionių žinovė Erika.

Pašnekovės rekomenduoja nuvykti ir į Sidės miesto senamiestį bei ten apžiūrėti visas antikines įžymybes. „Vaikščiodami ten pasijusite tarsi istorijos muziejuje po atviru dangumi. Vakare prisėskite ant kelių tūkstantmečių istoriją menančio akmens Apolono šventyklos aikštėje ir grožėkitės saulėlydžiu. Tai ypač romantiška vieta Sidės senamiestyje, ant jūros kranto“, - pasakoja Erika.

3) Patirkite, ką reiškia pabuvoti uolos viduje

Antalijoje gausu ne tik lankytinų istorinių vietų, nuostabių turistams pritaikytų paplūdimių, bet ir nepaprastų vietų natūralios gamtos mylėtojams. „Nuvykite į unikalią Dim uolą, esančią dvylika kilometrų nuo Alanijos miesto - tai viena didžiausių uolų Turkijoje. Vaikščiodami po šį milijono metų senumo gamtos stebuklą išvysite įspūdingus stalagmitus ir stalaktitus, grožėsitės uoloje esančiu ežeru. Nenustebkite: uolos viduje tiek vasarą, tiek kitais sezonais, oro temperatūra siekia iki 18 laipsnių“, - pasakoja „Coral Travel Lithuania“ atstovė.

Duden kriokliai - dar vienas nuostabaus grožio gamtos paminklas Antalijos apylinkėse. Aukštutinis krioklis tarsi suspaustas uolų ir miško žalumos, žemutinis - įspūdingai tekantis tiesiai į Viduržemio jūrą. „Šią gamtos dovaną galite pamatyti nemokamai, tačiau norint netrukdomai įamžinti krioklius, atvykite kuo anksčiau ryte, kuomet dar nėra turistų antplūdžio“, - pataria A.Vickienė.

4) Paragaukite gurmaniškų degintų ledų

Turkiška virtuvė - viena iš turtingiausių pasaulio virtuvių, galinti maloniai nustebinti savo tradicijomis, patiekalų įvairove, neatrastu skoniu. Atostogos Turkijos Rivjeroje negali vadintis pilnai įgyvendintomis, jei neparagausite skanios sezoninės žuvies tiesiai iš Viduržemio jūros. „Atostogaujantys Kemero kurorte atminkite, kad geriausios žuvys ten yra çupra (karšiai), levrek (jūrų ešeriai) ir alabalık (upėtakiai), kurie kepami ant grotelių, o patiekiami gana paprastai (bet itin gardžiai): su šviežios citrinos gabalėliu ir salotomis“, - pasakoja Erika.

Pašnekovė rekomenduoja paragauti žymaus regiono deserto - keptų ledų. Šie ledai gaminami iš labai riebaus ožkų pieno. Beje, pienas melžamas iš ožkų, kurios šeriamos laukiniais čiobreliais. Ledai yra pagardinti salep - milteliais, pagamintais iš džiovintų laukinių orchidėjų šaknų. „Būkite nusiteikę gurmaniškam nuotykiui - ledai turi aštrų, dūminį skonį“, - atskleidžia Erika.

Kiti tradiciniai patiekalai, kuriuos verta paragauti Antalijos regione: mišrainė piyaz (iš tahin, česnako, virtų kiaušinių, graikiškų riešutų ir virtų pupelių), aštrus iš sezamo pastos gaminamas hibeş padažas bei neįprastas užkandis tirmis (virtos lubinų sėklos).

5) Išbandykite poilsį butikiniuose viešbučiuose

Antalijos regionas išsiskiria puikia viešbučių pasiūla pagal kiekvieno skonį: norintys mėgautis puikiais turistams pritaikytais plačiais paplūdimiais renkasi didžiuosius viešbučius, kurių ypač gausu Alanijos regione. Žalumos mylėtojai turi galimybę ilsėtis pušynuose, Tauro kalnų apsuptyje Kemero, Beleko kurortuose. Norintys atostogų, kuriose derėtų kultūros pažinimas ir natūrali gamta, gali rinktis jaukius mažesnius ar butikinius viešbučius, esančius Antalijos bei Sidės kurortuose. „Butikiniai viešbučiai ypač tinka poroms ar smalsiems istoriją mylintiems keliautojams. Tokių viešbučių išskirtinumas - galimybė ramų ar romantinį poilsį suderinti su pažinimo džiaugsmu. Dažniausiai jie dvelkia senovine architektūra ir stūkso kurortų senamiesčiuose, tad būkite pasiruošę ilgiems maloniems pasivaikščiojimams, tyrinėjant čia pat ranka pasiekiamą vietovės istoriją bei kultūrą“, - teigia krypties vadovė A.Vickienė.

6) Pakilkite keltuvu į didingąjį Tahtali kalną

Kelionių organizatoriaus nuotr./Antalija, Turkija Ilsintis Kemero kurorte nepakilti į Tahtali kalną būtų tikra nuodėmė. 2365 m aukščio kalnas išsiskiria regiono kraštovaizdžio fone, o nuo kalno viršūnėje įrengtos apžvalgos aikštelės atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai į Kemerą ir jo apylinkes. I viršukalnę kelia modernus, antras pagal aukštį Europoje „Olympos“ keltuvas. „Pasitikite iš aukštai saulę ankstyvą rytą, kai debesys nusidažo rausvai ir jums užgniaužia kvapą žvelgiant į atsiveriančius Viduržemio jūros horizontus. Arba palydėkite paskutinius saulės spindulius jai besileidžiant vakaruose, kai danguje viena po kitos įsižiebia žvaigždės. Šiuos vaizdus prisiminsite visam gyvenimui“, - tikina kelionių ekspertė A.Vickienė.

Tahtali kalno keltuvas virš jūros horizonte

TurinysTOP lankytinos vietos Turkijos Antalijoje

Meta duomenys

tags: #ka #galima #pamatyti #antalijoje #is #alainjos