Šiame tekste pristatoma Lietuvos turizmo plėtros 2014-2020 metų programa, jos tikslai, prioritetai ir pagrindiniai kultūrinio, ekonominio ir socialinio poveikio aspektai. Programa akcentuoja prioritetinių regionų įtraukimą, infrastruktūros tobulinimą, žinomumo didinimą ir sezoninio pobūdžio mažinimą.
Glaustas programos turinys ir pagrindiniai tikslai
Programoje nustatyti valstybės turizmo plėtros iki 2020 m. „Svarbiausi programos tikslai - gerinti turizmo infrastruktūros plėtrą ir paslaugų kokybę, Lietuvos, kaip turistinės šalies, žinomumą ir jos įvaizdį, mažinti turizmo paslaugų sezoniškumą.
Naujojoje programoje išskirti prioritetiniai turizmo plėtros regionai, apimantys savivaldybių teritorijose esančius patraukliausius turistinius objektus (Vilniaus, Pajūrio, Nemuno žemupio, Pietų Dzūkijos, Rytų Aukštaitijos ir Žemaitijos aukštumų).
Regionų ir infrastruktūros plėtra
Europos kelionių komisijos duomenimis, 2013 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo 2,2 mln. turistų (10,5 proc. daugiau nei 2012 m. ir 53,1 proc. daugiau nei 2009 m.), iš jų užsienio turistai sudarė 1,2 mln. (9,7 proc. daugiau nei 2012 m. ir 64,1 proc. daugiau nei 2009 m.).
2012 m. Lietuvos pajamos iš atvykstamojo turizmo (vienadienių lankytojų ir turistų) sudarė 3,858 mlrd. Lt, arba 13 proc. daugiau nei 2011 m. ir 28,8 proc. daugiau nei 2007 metais.
Pirmasis Programos tikslas - plėtoti turizmo infrastruktūrą ir gerinti paslaugų kokybę. Europos sąjunga (ES) teigiamai įtakojo turizmo plėtrą 2007-2013 metais, sudarydama sąlygas kurti patrauklią infrastruktūrą aktyviam poilsiui, kultūrinei veiklai, dalykiniam turizmui ir sveikatos paslaugoms.
Kultūrinis ir vietinis turizmas
Kultūrinis turizmas apima aplankymo objektus ar renginius, paveldo vietas ir architektūros paveldą, įtraukiant UNESCO pažymėtus objektus bei tradicijas. Lietuvoje kultūrinis turizmas yra potencialiai įdomus tiek vietos, tiek užsienio turistams. Be įprastinių muziejų, paslaugų ir produktų pasiūla reikalauja daugiau kompleksinių sprendimų, tokių kaip papildomos paslaugos, parodos ir edukacinės programos.
Siekiant įgyvendinti kultūros paveldo infrastruktūros projektus, būtina užtikrinti objekto baigtumą ir paslaugų kompleksiškumą.
Sveikatos ir žaliojo (ekologinio) turizmo plėtra
Sveikatos turizmas - tai asmens sveikatos priežiūros ir sveikatingumo paslaugos; tai viena sparčiausiai augančių turizmo rūšių. Pasaulinės sveikatinimo turizmo rinkos augimas prognozuojamas 30-35 procentais kasmet. Lietuvos galimybės konkuruoti šioje rinkoje turėtų būti didinamos plėtojant paslaugų infrastruktūrą, ugdant specialistų kompetenciją ir sertifikavimą tarptautiniais standartais.
Palangos ir Neringos kurortuose būtina diegti inovacijas, naudojant jūros ir geoterminį vandenį, o sanatorijose - įdiegiant naujas sveikatinimo praktikas.
Žaliojo (ekologinio) turizmo plėtrai svarbus natūralus kraštovaizdis, unikalūs gamtos ištekliai ir viešosios infrastruktūros plėtra. Turizmo maršrutų trūkumas regione laikomas didžiausia kliūtimi, todėl būtina plėsti informacijos sklaidą ir paslaugų pasiūlą bei skatinti verslininkus teikti paslaugas.
Verslo, konferencijų ir pasiekiamumo plėtra
Tarp verslo turizmo prioritetų - konferencijų infrastruktūra ir gebėjimas organizuoti dideles tarptautines konferencijas. Lietuvoje trūksta didelės tarptautinio lygmens konferencijų centro, todėl būtina įsteigti tokį centrą ir skatinti jo veiklą.
Didžiausio turistinio potencialo regionai verslo turizmo plėtrai yra Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Lietuvos kurortai. Tarptautinių konferencijų produktų kūrimą lemia infrastruktūros pajėgumas, oro transporto galimybės ir kompleksinės paslaugos. Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO siūlo aukštos kokybės sąlygas, tačiau reikia aktyvių nacionalinių pardavimų.
Transportas ir pasiekiamumas
Galimybė pasiekti Lietuvą įvairiais transporto būdais - kelių, oro, geležinkelio - yra vienas iš pagrindinių konkurencingumo veiksnių. 2012 m. užsienio turistų atvykimo į Lietuvą dalis: kelių transportas 56 proc., lėktuvai 35 proc., traukiniai 5 proc., keltai ir kruiziniai laivai - likusieji. Oro transporto galimybės smarkiai išaugo, ir būtina koordinuoti visų trijų tarptautinių oro uostų - Vilniaus, Kauno, Palangos - plėtrą bei tos pačios krypties skrydžių siūlą.
Šiuo metu mažieji aerodromai aktyviau įsitraukia į turizmo paslaugų rinką, o Baltijos regione pastebimos panašios tendencijos.
Darbuotojų kvalifikacija ir akreditacijos
Turizmo sektoriaus darbuotojai kuria šalies turizmo įvaizdį, todėl būtina nuolat ugdyti jų profesinę kompetenciją, įskaitant užsienio kalbas ir tarpkultūrinę kompetenciją. Akreditacijų ir sertifikavimo lygis turi užtikrinti kokybę ir saugumą, o kurortuose - diegti inovacijas, taikant gamtinius sveikatinimo būdus.
Metainformacija ir įžvalgos
Tyrimai rodo, kad didžiausios Lietuvos rinkos užsienio turistams 2012 m. buvo Baltarusija, Rusija, Lenkija, Latvija ir Vokietija. Internetas ir asmenys rekomendacijoms (giminės, draugai, verslo partneriai) yra pagrindiniai informacijos šaltiniai, o apie 84 procentai turistų planuoja keliones naudodamiesi internetu.
tags: #nacionaline #lietuvos #turizmo #pletros #strategija #2007