Įvairiais augaliniais preparatais, arbatėlėmis ar užpilais gydosi daugelis. Ne paslaptis, kad jais pasitiki ir nemažai vėžiu sergančių pacientų, fitoterapijos priemones vartojančių greta pagrindinio gydymo. Anot fitoterapeuto J. Ruolios, fitopreparatus rekomenduojama vartoti siekiant užkirsti kelią onkologinėms ligoms, t. y. Pagrindiniai junginiai, anot J. Fitoterapeuto J. Ruolios, pabrėžia, kad visų papildų vartojimą būtina aptarti su gydančiu gydytoju.
Daug tyrimų atlikta su antioksidantais karotenoidais, kurių yra vaistinėse medetkose. Kita junginių grupė, atsakinga už antioksidacinius procesus, yra flavonoidai. „Svarbu pabrėžti, kad jeigu norime užtikrinti antioksidacinę apsaugą, užtenka mažų flavonoidų koncentracijų. Kokia augalų grupė turi daugiausia flavonoidų? Augaluose gausu bioaktyviųjų medžiagų, teigiamai veikiančių įvairius žmogaus organizmo procesus ir galinčių pagerinti savijautą. Štai polifenoliai ne tik suteikia spalvą ar sustiprina vaisių skonį bei aromatą, bet ir dalyvauja augimo bei dauginimosi procesuose ir padeda augalams apsisaugoti nuo negatyvių aplinkos veiksnių.
Ryškiai geltonos spalvos prieskonis ciberžolė išgaunamas iš Azijos šalyse auginamų dažinių ciberžolių (lot. Curcuma longa) šakniastiebių. Priešvėžinis kurkumino poveikis pasireiškia apsauga nuo galimų ultravioletinių spindulių šviesos sukeltų mutacijų ir laisvųjų radikalų, detoksifikuojančių fermentų aktyvinimu, su piktybėjimu susijusių genų raiškos reguliavimu.
Resveratrolis yra bioaktyvusis polifenolinis junginys, gausiausiai aptinkamas ir dažniausiai išgaunamas iš labai augių ir atsparių daugiamečių augalų, pavyzdžiui, japoninių pelėvirkščių (lot. Polygonum cuspidatum) šakniastiebių. Daug tyrimų su gyvūnais ir žmonėmis įrodė priešvėžinį jo poveikį. Polifenolių kurkumino ir resveratrolio maisto papildai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, palaikyti normalią imuninės sistemos, nervų sistemos, kvėpavimo sistemos bei kepenų veiklą, normalų kepenų lipidų kiekį ir cholesterolio lygį kraujyje. Visgi tokio poveikio galima tikėtis tik vartojant pakankamas minėtų medžiagų koncentracijas ir užtikrinant jų gerą pasisavinimą, kurį lemia ir gamybos forma.
„Pavyzdžiui, ciberžolės milteliuose farmakologiškai aktyvių kurkuminoidų yra vos keli procentai, o ekstrakte šių medžiagų - 95-97 proc.“, - sako J. Kurkuminas ir resveratrolis sunkiai pasisavinami, nes šios medžiagos blogai tirpsta vandenyje. Per 30 minučių jos metabolizuojasi kepenyse ir yra paverčiamos į tirpias formas, kurios prasčiau panaudojamos ir pasišalina su šlapimu. Be to, šie junginiai sunkiai kaupiasi audiniuose, todėl nesusidaro ilgalaikių atsargų. Norint pagerinti pasisavinimą, kurkuminą reikia vartoti kartu su kitu polifenoliu - resveratroliu, nes abu šie junginiai išlieka farmakologiškai aktyvūs ir vienas kitą papildo, taip pat ilgiau išsilaiko organizme. Išspręsti polifenolių pasisavinimo problemą padėjo Lietuvos mokslininkų panaudota efektyvaus pasisavinimo technologija Miosol® ir jos dėka sukurti skysti polifenoliai, įterpiant dažinių ciberžolių ir japoninių pelėvirkščių ekstraktus į mikrokapsules. - nepažeista pasisavinama plonojo žarnyno ląstelėse per žarnyno limfagyslę.
Fitoterapeutas J. Ruolia pažymi, kad vėžiu sergantiesiems itin naudingas dar vienas augalas - didžioji ugniažolė (lot., Chelidonium majus L.), kurios sudėtyje yra daugiau kaip 20 įvairių alkaloidų. „Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad didžioji ugniažolė - stipriai veikiantis augalas, ir jį reikia vartoti atsargiai. Tikslinga rinktis pagamintus tiksliai standartizuotus ugniažolių preparatus (ugniažolės tabletes), o ne ruošti užpilus ar arbatas namų sąlygomis. Ugniažoles geriausia vartoti su kitais augalais, pavyzdžiui, gysločiais ar medetkomis.
Internete galime rasti įvairius sąrašus augalų, kurie neva turėtų padėti užkirsti kelią onkologinėms ligoms. Kiek iš tiesų tai įmanoma? - V. Skirkevičius: Tai yra kompleksinis dalykas. Dabar daug kam nuo nervų reikėtų valerijono, jis tikrai gali būti naudingas. Jau nekalbu apie kitus augalus, kaip sukatžolė, bijūnai. Taip pat labai svarbu, kaip žmogus maitinasi, kaip virškina, kaip mąsto. Kai žmogus visą laiką gyvena baimėje ir bijo neteisingo maisto, bijo eiti į mišką, nes ten yra erkių, nes paukščiai kokį nors gripą atneša, bijoti aplinkos, kur tu gyveni, taip pat yra vėžio varymas. Kiekvienam ligą sukelia skirtingi dalykai ir augalai kiekvienam parenkami individualiai. Pavyzdžiui, pelynas labiau tinka moterims, sergančioms krūties, kiaušidžių vėžiu. Net tyrimai yra atlikti, įrodantys, kad pelynas sumažina vėžinio auglio vystymąsi 5,5 karto. Mums nereikėtų bijoti augalų ir profilaktikai, ir gydymui.
Taip pat kalbama apie tai, kaip vienas ligos atvejis paveikė žmogų ir kaip latvių vakcina Rigvir buvo patirta ar ne. Analizuojama virusoterapija kaip biologinės terapijos šaka, kuri gali mobilizuoti imuninę sistemą kovai su svetima genetine informacija. Lietuvoje šis virusinis vaistas nėra užregistruotas, neužregistruotas ir Europos Sąjungoje. Plačiau nei Latvijoje jis neregistruojamas todėl, kad trūksta jo saugumo ir efektyvumo įrodymų. Negalėčiau jo išrašyti, nežinodamas, ar jis tikrai saugus, nes būčiau atsakingas už gydymo pasekmes.
Virusoterapija gali būti kombinuojama su kitais metodais - operaciniu, spinduline, chemoterapija, hormonų terapija. Tai leidžia sumažinti pastarųjų metodų sukeliamą imuniteto nusilpimą. Virusoterapija ypač svarbi gydant auglius, nejautrius spindulinei ir chemoterapijai (melanoma ir pan.). „Rigvir“ vakcinai pasiduoda melanoma, skrandžio vėžys, tiesiosios ir storosios žarnos vėžys, kasos, inkstų, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio vėžys, įvairūs sarkomos tipai. Lietuvoje šis virusinis vaistas nėra užregistruotas. Manau, plačiau nei Latvijoje jis neregistruojamas todėl, kad trūksta jo saugumo ir efektyvumo įrodymų.
Virusoterapija palyginti su tradiciniais gydymo metodais turi privalumų: žūsta mažiau ląstelių (1 sveika - 10 000 vėžinių); greičiau žūva virusoterapijos metu susidarę ląstelių irimo produktai; virusoterapijos ir chemoterapijos kombinacija sustiprina priešvėžinį efektą. Šį latvių teiginį patvirtino vėlesni klinikiniai australų ir kanadiečių tyrimai. Geriausi rezultatai pasiekiami ankstyvoms vėžio stadijoms, panaudojant bioterapiją po radikalios operacijos metastazių profilaktikai. Neverta tikėtis efekto esant vėlyvoms stadijoms ir kai panaudotos visos gydymo galimybės. Virusoterapija kombinuojama su kitais metodais - operaciniu, spinduline, chemoterapija, hormonų terapija. Tai leidžia sumažinti pastarųjų metodų sukeliamą imuniteto nusilpimą. Virusoterapija ypač svarbi gydant auglius, nejautrius spindulinei ir chemoterapijai (melanoma ir pan.).
Visgi, kai kurie specialistai skeptiškai vertina latvių vakcinos efektyvumą. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto atstovai teigia, kad reikia įrodyti saugumą ir efektyvumą, o plačiau nei Latvijoje atliktų tyrimų rezultatų trūksta. Teigiamai vertinti galima tik su pakankamais įrodymais. Taip pat svarbu suprasti placebo poveikio įtaką, ir ar vaistas tikrai padeda visiems ar tik pasirinktiems pacientams.
Kai kurios besikreipiančiųjų praktikos gairės: susidomėjus augaliniais preparatais, svarbu įvertinti galimą sąveiką su chemoterapija ir radioterapija, bei ar pacientas yra po operacijų ar ar laukia jų. Taip pat rekomenduojama laipsniškai įtraukti augalinius preparatus, kad būtų galima stebėti jų poveikį ir užtikrinti saugumą. Akivaizdu, kad liga ir jos gydymas yra kompleksinis. Gydytoja, jūs daug metų dirbate su onkologiniais ligoniais. Ar turite kokių nors pastebėjimų dėl pacientų mitybos ir gyvenimo būdo prieš susergant? - E. Juodžbalienė: Prisidedant prie Virgilijaus - lėtinis stresas tikrai nepadeda onkologinės ligos gydymui. Ką pats žmogus gali padaryti - jei jis neatras savo vidinio gydytojo, onkologai jam nelabai padės. Turi būti labai didelė motyvacija gydytis dėl savęs. Jei susirgai, turi kiek įmanoma labiau peržvelgti savo gyvenimo būdą ir jį keisti. Kai žmogus ateina pas gydytoją ir jam nustatomas vėžys, jį apima didelė baimė ir daugybė klausimų, kurie jį gniuždo. Dėl to nereikėtų bijoti kartu su tuo, ką paskirs gydytojas, vartoti ir augalus. Jie gali padėti geriau įsisavinti cheminius vaistus, bet taip pat gerinti kepenų, kraujo, inkstų rodiklius.
Onkologiniams ligoniams vieno recepto tikrai suteikti tikrai negalime, bet galbūt galime duoti kažkokį patarimą? - E. Juodžbalienė: Pacientas gydytoją mato 20-30 minučių kas kelias savaites. Visą kitą laiką jis būna pats su savimi, dėl to turi stebėti save, pažinti kūną. Žmogus dažnai nemato, kada atsiranda apgamai, kad rausta krūtis, nežino, kad kraujuoja ir ką palieka tualete. Jei yra kokia žaizda, kuri negyja 3 savaites ar ilgiau, jau reikia sunerimti. Jei kažkas kraujuoja, kosėja su krauju, taip pat reikia sunerimti.
Virgilijau, koks būtų jūsų patarimas tiems, kurie mus žiūri? - V. Skirkevičius: Aš siūlyčiau pasinaudoti pavasariu ir pripildyti organizmą žaliomis medžiagomis, chlorofilu, kuris stimuliuoja kraujotaką. Reikia judėti, valgyti jaunas daržoves, kiaulpienes, dilgėles, petražoles, ridikėlius. Žinoma, nereikia persistengti su kiaulpienėmis ir dilgėlėmis, kad salotos būtų neskanios, bet galima maišyti su mums įprastomis daržovėmis. Ridikėlius galime sumaišyti su jaunomis nuplikytomis dilgėlėmis, kiaulpienių lapelių. Šitas pavasarines jėgas reikia naudoti. Paprastas receptas, kuris labai lietuviškas: prisirinkti laukinių aviečių daigų, juodųjų serbentų lapelių ar daigelių ir laukinių žemuogių lapelių. Visi jie turi stiprų priešuždegiminį poveikį, gerina kepenų, inkstų darbą, nuo to priklauso, kokia bus mūsų senatvė.