„Smiltynės perkėla“ žengia pirmąjį žingsnį link Naujosios perkėlos terminalo statybų. Šiam tikslui paskelbtas projektavimo konkursas, o statybas planuojama pradėti jau kitais metais. Dabartinis Naujosios perkėlos pastatas statytas dar 1982-iais - jis baigia skaičiuoti jau ketvirtą dešimtmetį. Todėl natūralu, kad statinys ne tik pasenęs morališkai, bet jau ir nebeatitinka šiandienos poreikių.
Tad praėjusiais metais įmonė paskelbė konkursą, kuriuo siekta sulaukti architektūrinių sprendimų, kaip galėtų atrodyti naujasis terminalas. „Kadangi jau turime viziją, kaip atrodys terminalas, pradedame pirmuosius žingsnius link projekto įgyvendinimo. Jau paskelbėme konkursą techniniam rekonstrukcijos projektui rengti ir, jei viskas vyks sklandžiai, statybos galėtų prasidėti jau kitais metais, o darbai užtruktų porą metų. Anot įmonės vadovo, bus sutvarkyta ne tik čia esanti infrastruktūra, bet ir atnaujintos krantinės, įrengti pontoniniai tilteliai, praplatintos keltų aparelės, kad eismas į laivus vyktų dviem juostomis.
Architektai, kurdami pastato viziją, esminiu motyvu pasirinko judėjimą. Taip buvo sukurtas dinamiškas objektas, kuris papildo nuolat judantį uosto gyvenimą. Pastate įsikurtų keltų remonto dirbtuvės, bilietų kasos, modernios klientų laukimo salės, įmonės administracija ir biurai kitoms kompanijoms. „Rinkomės tą architektų viziją, kuri geriausiai atspindi mūsų įmonės veiklą - nuolatinį veiksmą. Klaipėdą ir Smiltynę Naujojoje perkėloje keltai jungią visą parą. Ypač intensyvi būna vasara, kai keleivių skaičius išauga ženkliai ir mūsų laivai keleivių patogumui kursuoja nuolatos, be grafiko.
Pats pastatas - gelžbetonio perdangos su kolonų tinklu, o fasadai dengti stiklu formuos lengvumo įspūdį ir neužstos įspūdingų Kuršių nerijos vaizdų“, - įsitikinęs D. Žvelgiant į miesto panoramą nuo Kuršių nerijos pusės matomas margas krantinės siluetas, kuriamas industrinių uosto teritorijos pastatų. Esminis motyvas, kuriuo remtasi kuriant pastato charakterį - judėjimas. Siekta sukurti ne statišką, o dinamišką objektą, papildantį nepertraukiamą uosto gyvenimą ir į jį įsileidžiantį miestiečius. Pastatas - tiltas, horizontali atsvara išraiškingai išklotinėje matomai vertikaliai dominantei - Pilsoto dangoraižiui.
Naujas AB “Smiltynės perkėla” pastatas - pakilęs virš žemės paviršiaus, atveriantis vaizdus į Kuršių neriją laukiantiems kelionės keltu. Industrinis pastato charakteris akcentuojamas eksponuojamomis laikančiosiomis konstrukcijomis. Visuomenei skirti lauko laiptai su terasa - itin svarbi pastato identiteto dalis. Laiptais kylant aukštn, palaipsniui atsiveria naujos kraštovaizdžio perspektyvos, jaučiamos kintančios oro sąlygos, o pasiekus viršutinę terasą lankytojas apdovanojamas įspūdingais vaizdais ir atokvėpio vieta.
„Smiltynės perkėlai kasdien tenka strateginės svarbos misija - užtikrinti susisiekimą tarp žemyninės Klaipėdos dalies ir Kuršių nerijos. Daliai gyventojų keltai yra kasdienė ir niekuo nepakeičiama transporto priemonė keliaujant į darbus ir grįžtant namo, vasarą tokiu būdu keliauja nemaža dalis Lietuvos, o kai bet kuriuo metų ir paros laiku kitame krante kas nors laukia pagalbos tarnybų - keltai tampa gyvybiškai svarbia jungtimi. Smiltynės perkėlai tenkanti infrastruktūra privalo atitikti šių dienų standartus bei prisidėti užtikrinant sklandžias, saugias ir efektyvias visų reisų keliones. Būtent to ir siekiame pradėdami dar vieną Smiltynės perkėlos infrastruktūros tobulinimo etapą“, - sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Įsibėgėjus rudeniui ir sumenkus besikeliančiųjų srautams pradedami Naujosios perkėlos pirso, esančio miesto pusėje, generalinio remonto darbai niekaip nepaveiks Smiltynės perkėlos teikiamų paslaugų - dėl prasidėjusių darbų retinti reisų skaičiaus ar keisti laikų nenumatoma. Miesto pusėje esantį pirsą remontuoti nuspręsta įvertinus jo būklę - per kelis dešimtmečius darbo infrastruktūra buvo smarkiai nudėvėta, fiksuoti įtrūkimai, fasadinių sienelių deformacija, kiti trūkumai. Aurelijos Jašinskienės / 15min.lt nuotr./Smiltynės perkėla Klaipėdos uosto direkcijos skelbtą pirso kapitalinio remonto darbų konkursą laimėjo bendrovė „Borta“.
Jos atstovai jau pradėjo darbus teritorijoje - šiuo metu ardoma sena betono danga. Remonto metu numatyta sutvirtinti fasadines krantinių sienutes, įrengti šiuolaikiškus atmušus bei švartavimo stulpus, kurie bus tinkami keltus švartuoti ir štormo metu, taip pat bus pakeistos krantinių dangos, infrastruktūra apšvietimui, elektros tiekimo kolonėlei. Visus šiuos darbus planuojama atlikti iki balandžio vidurio, tad ateinantį vasaros sezoną Smiltynės perkėla pasitiks atnaujinta infrastruktūra, skirta gyventojų ir automobilių perkėlimui. Su bendrove „Borta“ pasirašytos sutarties vertė - kiek daugiau nei 1,6 mln. eurų (įskaitant PVM).
Šiomis dienomis prasidedantys darbai - tik dalis iš pastarųjų metų Uosto direkcijos investicijų į Smiltynės perkėlos infrastruktūrą. Praėjusiais metais buvo užbaigtas projektas, kurio metu rekonstruota dalis krantinių tiek Klaipėdos, tiek Smiltynės pusėje. Bendra sutarties kaina - 5,8 mln. eurų (įskaitant PVM), iš jos Uosto direkcijos finansuojama dalis siekia 3,34 mln. eurų. 2022 m. baigtos rekonstruoti Senosios perkėlos krantinės Smiltynės pusėje. Šie darbai atvėrė galimybę vienu metu prišvartuoti du keltus. Uosto direkcijai tai kainavo 2,05 mln. eurų (įskaitant PVM).
Susisiekimą su Kuršių nerija keltais užtikrinanti bendrovė „Smiltynės perkėla“ užbaigė pagrindinius šių metų investicijų projektus, kurių vertė siekia 8 mln. eurų. Už 1,5 mln. eurų atnaujinta Naujosios perkėlos infrastruktūra ir apčiuopiamai išplėstas jos pralaidumas, o antroje vasaros pusėje Lietuvoje buvo pastatytas 6,5 mln. Tolesnį atsinaujinimą planuojančios „Smiltynės perkėlos“ generalinis direktorius Mindaugas Čiakas teigia, kad būtent infrastruktūros išplėtimas pasijus ne tik besikeliantiems į Kuršių neriją. „Naujosios perkėlos infrastruktūros pajėgumų išplėtimas buvo vienas mūsų strateginių tikslų. Iššūkių turėjome išties nemažai, nes šiais metais perkėla buvo rekonstruojama nenutraukiant jos veiklos. Iki rekonstrukcijos Naujosios perkėlos terminale tilpo apie 45-ios savo eilės į keltą laukiančios transporto priemonės. Pasak M. Čiako, Kuršių nerijos populiarumą tarp keliautojų pandemija tik dar labiau paryškino. „Metai po metų Naujosios perkėlos apkrovos tik augo, todėl infrastruktūros pajėgumų bei pralaidumo problemą norėjome išspręsti kuo operatyviau. Dėl su rangovais susijusių trukdžių bei vėlavimo šiais metais per keletą etapų Naujoji perkėla pagaliau buvo sėkmingai pertvarkyta. Naujosios perkėlos rekonstrukcijos rangovė buvo įmonė „Kavesta“. Rekonstrukcijos metu įrengtos 5 kasos su 10 juostų su pakeliamais užtvarais patekimui į keltus (buvo 3 kasos su 3 juostom), užbaigti pėsčiųjų ir dviračių takai. Be to, perkėloje įrengtas modernus elektros energiją taupantis lauko apšvietimas, atnaujinti pėsčiųjų takai. Bendrą Smiltynės perkėlos pralaidumą gerins ir naujas, šiemet rugpjūtį pastatytas 60 metrų ilgio keltas „Klaipėda“, kurį pastatė Vakarų laivų gamyklos antrinė įmonė „Vakarų Baltijos laivų statykla“. „Plėsdami savo pajėgumus didelį dėmesį skiriame naujoms, modernioms technologijoms ir siekiame maksimalaus patogumo klientams. Vis dėlto, akiratyje lieka ir užburiantį vaizdą į Kuršių neriją atversiantis beveik 2,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto naujas administracijos ir keleivių aptarnavimo pastatas. Be to, toliau investuosime į infrastruktūrą: pėsčiųjų ir dviratininkų takus į keltus, žaliąją poilsio zoną prie Kuršių marių krantinės. Šiaurinėje dalyje numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose bus galima palikti iki 100 transporto priemonių. Visa infrastruktūra bus pritaikyta negalią turintiems asmenims. Siekiame sukurti daugiafunkcinę erdvę ne tik savo klientams, bet ir klaipėdiečiams bei miesto svečiams“, - teigia M.
„Smiltynės perkėla“ skaičiuoja, kad artimiausiu metu investicijoms skirs apie 25 mln. Susisiekimo ministerija valdo kontrolinį 98,99 proc. „Smiltynės perkėlos“ akcijų paketą. Likusios akcijos priklauso 36 fiziniams asmenims.
