Šiame straipsnyje nagrinėjami teisiniai įvykiai, susiję su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimais dėl masinių Gruzijos piliečių deportacijų 2006 metais bei padėtimi karinėje įtampoje 2008 metų rugpjūčio mėnesį, kai tarp Gruzijos ir Rusijos kilo trumpalaikiai konfliktai Pietų Osetijoje ir Abchazijoje. Teksto turinys apima teisines išvadas, išvardintus faktus ir jų kontekstą be papildomų ar nuorašų faktų.
Pradžia: teisiniai procesai ir pagrindinės išvados
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) ketvirtadienį pasmerkė Rusiją dėl masinio Gruzijos piliečių deportavimo 2006-aisiais, likus dvejiems metams iki trumpo abiejų šalių karinio konflikto. Rusijos vykdyti areštai, sulaikymai ir kolektyviniai trėmimai, nuo kurių nukentėjo keli tūkstančiai gruzinų, smarkiai padidino įtampą tarp šalių, kurios 2008 metais trumpai kariavo. Strasbūre įsikūręs EŽTT skelbdamas nutartį byloje, kurią Gruzija iškėlė 2007 metais, Maskvos vykdytą trėmimų politiką apibūdino kaip „savavališką“.
Gruzijos vyriausybė teigia, kad nuo 2006 metų rugsėjo iki 2007 metų sausio Rusija išdavė daugiau nei 4 600 įsakymų dėl ištrėmimo, ir daugiau nei 2 300 žmonių buvo sulaikyti ir jėga ištremti. Teismo išvada yra dalinai susijusi su tuo, kad masinės deportacijos buvo atsakas į keturių šnipinėjimu įtariamų Rusijos pareigūnų išsiuntimą iš Gruzijos sostinės Tbilisio 2006 metų rugsėjį. 2014 metais Strasbūre įsikūręs teismas paskelbė, kad, vykdant masines deportacijas, Rusija pažeidė draudimą „kolektyviai išsiųsti užsieniečius“.
Šio sprendimo kontekste teigiama, kad Rusija turi išmokėti Gruzijai 10 mln. eurų, o Gruzija turės kiekvienam iš Rusijos išsiųstam gruzinui išmokėti po 2 tūkst. eurų. Taip pat numatyta, kad tie, kurie dar patyrė sulaikymą ir netinkamą elgesį, turėtų gauti nuo 10 iki 15 tūkst. eurų. Tokie sprendimai įtvirtina EŽTT nuostatas dėl teisės į laisvę ir apsaugą bei dešiniąsias išmokas už kaltinamas žmogaus teises pažeidžiančias praktikas.
2008 metų rugpjūtis: militariniai veiksmai ir tarptautinis atsakas
2008 m. kariniai susidūrimai tarp Gruzijos armijos ir Pietų Osetijos milicijos prasidėjo 2008 m. liepos mėnesį, o rugpjūčio 7-8 d. naktį Gruzijos kariuomenė pradėjo puolimą Pietų Osetijoje. Rugpjūčio 9 d. į karą įsitraukė Rusija, kuri nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje turėjo taikdarių pajėgas. Su papildomomis pajėgomis permestomis iš Šiaurės Kaukazo Rusija greitai nugalėjo Gruzijos kariuomenę. Rusijos kariuomenė puolė tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje. Rugpjūčio 12 d. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas paskelbė nutraukiantis karo veiksmus. Rugpjūčio 15 d. tarp Gruzijos ir Rusijos buvo sudarytas preliminarus susitarimas dėl ugnies nutraukimo, kurį tarpininkavo Nicolas Sarkozy, atsakingas už ES interesus regione.
Tačiau Rusija nesilaikė susitarimo ir iš prieš konfliktą Gruzijos kontroluotų Abchazijos ir Pietų Osetijos dalių nepasitraukė. Rugpjūčio 26 d. įvyko nauji konfliktai Pietų Osetijoje, o etninis Gruzijos gyventojų pasisakymas ir tų regionų politinis teisinis statusas tapo dar labiau sudėtingiems. Tarptautinė bendruomenė išreiškė skirtingus požiūrius: kai kurios valstybės pripažino Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomybę, kitos laikė šias teritorijas Sakartvelo dalimi.
Galiausiai, didžiulė dalis pavojingų karo veiksmų buvo susijusi su intensyviais bombardavimais, kariniais išpuoliais ir civilių gyventojų evakuacija. Gruzija paskelbė universalinę karinę mobilizaciją, o tarptautinės bendrijos žinutes buvo skirtingos: JAV ir kitos šalimptos šalis ragino laikytis kolizijos, marketinį dialogą ir pažeidimų išvengimą, tuo tarpu Rusija įvedė papildomas pajėgas Pietų Osetijoje.
Istorinė konteksto įžanga: regiono istorija iki konflikto
Prieš Šaltojo karo pabaigą Pietų Osetija buvo įsikūrusi į istorinius regionus, kuriuose gyveno osetinai, o jų statusas kito per šimtmečius priklausomai nuo regiono valdytojų ir geopolitinės situacijos. Dėl 1918 m. Gruzijos nepriklausomybės ir vėlesnių politinių permainų regionas patyrė ilgą laikotarpį, kuriam būdingos dramos ir susidūrimai dėl teisėtų apsisprendimų. Po Sovietų Sąjungos žlugimo regionas įgavo naujų dinamikų. Dėl šios sudėtingos istorijos konflikto metu Grupė tarptautinių aktorių siekė užtikrinti stabilumą ir teisių apsaugą regionuose, kur atsidūrė nevienareikšmiai politiniai interesai.
Tarptautiniai klausimai ir teisinės pasekmės
Rozgląstis po įvykius, teisinę atsakomybę ir teigiamas išvadas, galima pastebėti, kad didžioji dalis krizės suvokiama kaip sudėtinga teisinių normų ir politinių interesų derinimo problema, kurioje tarptautinės institucijos vertina teises ir saugumą viename pagrįstame kontekste. EŽTT sprendimai dėl masinių deportacijų ir jų įtaka Gruzijos ir Rusijos santykiams prisidėjo prie platesnio teisinio nagrinėjimo dėl žmogaus teisių apsaugos kariniuose konfliktuose. Šis segmentas yra tik teisinių procese įrodytų faktų apibendrinimas.
