Egipto dievai ir deivės egzistavo kaip gyvas reiškinys senovės egiptiečių kasdienybėje, jų religijoje dominuodamas politeizmas su daugiau nei 2000 dievų. Kiekvienas dievas buvo atsakingas už tam tikrą gyvenimo sritį...
Egipto dievų įvairovė ir jų funkcijos
Egipto dievai ir deivės buvo glaudžiai įsipynę į visus civilizacijos aspektus: žmogaus gyvenimą, saulės kelionę, gamtą ir dvasių pasaulį. Faraonai laikyti tiltu tarp žmonių ir dievų, o nuo trečiosios dinastijos laikų - „paverčiami“ dievais. Žyniai rūpinosi dievų įvaizdžiu, kūrė statulas ar vaizdus šventėms, vėliau tapdami orakulo balsais. Dievų vaizdiniai atskleisdavo jų įvairovę: Anuketė garbinima Elefantine, Khnumas - avino galva ir kūrėjas, Bastetė - dievas-katė garbintas Bubastyje, Sekeris - šviesos dievas, globėjas mirusiųjų sielų.
Anuketė glaudžiai susijusi su gazelės motyvais, Khnumas vaizduojamas kaip pirštas ant puodžiaus rato, o Ptaho sūnus - medicinos dievas ir raštininkų globėjas. Anuometinis dievų panteonas apėmė daug aspektų: vaisingumo, gydymo, apsaugos, teisingumo ir kosminės tvarkos principus. Faraonai buvo laikomi dievų atstovais Žemėje, o žyniai - dievų balsais ir vykdytojais žinybos darbe.
Mantas ir mitai apie gyvybės ir mirties galios
Tiek senovės Egipte, tiek kituose regionuose, mitai apie gyvybę ir mirtį buvo svarbūs visam religiniam pasauliui. Egipto mitologijoje egzistavo tikėjimas, kad žmogaus gyvenimas nesibaigia mirtimi ir kad žmogus sudarytas iš trijų elementų: Ach, Ba ir Ka. Kiekvienas jų pats sau šeimininkas, tik kartu gyvena kol žmogus gyvas. Žmogui mirus, jų keliai išsiskirdavo: Ach likdavęs rytų krante, nes tai buvo ne kas kita, kaip vardas...
Mumifikacija - svarbus ritualas, įprasminęs tikėjimą po mirties: mirusiojo sielai etapai buvo perduodami per Ach, Ba ir Ka gyvenimo kilpoje. Užkalbėjimais gydymas, nuodai ir apsaugos tekstai kapuose - visa tai buvo dalis dievų įtakos žmogaus kasdienybėje ir po mirties kelionėje. Dievų valia buvo laikoma jėga, suvienijančia Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą.
Mitų apie žvaigždes ir smagus
Egipto mitologijoje pasakojimai kartais įtraukdavo pasakojimus apie protingus smakus, jų dydžius ir susidūrimus su Mirties žvaigžde. Vienoje istorijoje minimas, kad kratuojantis stebuklingas smakų ritualas susidūrė su žaliojoj dangaus motyvais: „šviesos žvaigždė“ įsiminė į žuvusiųjų skaičių. Pasakojimai apie drakonus ir ropliais taip pat užpildė tautų folklorą, kur rodomi dievai ir herojai kovose su ropliais ar rodomomis grandinėmis.