Pažintinės funkcijos - tai žmogaus gebėjimas gauti, perdirbti, išlaikyti ir atgaminti tam tikrą informaciją. Pažininėms funkcijoms priskiriama dėmesys, atmintis, planavimas, kalba, skaičiavimas. erdvinė dėmesio orientacija (laiko, vietos), įsiminimas, dėmesys ir skaičiavimas, trumpalaikė atmintis, kalba, tarimas, supratimas, skaitymas, rašymas, kopijavimas ir pan. Neženklūs pažintinių funkcijų sutrikimai pasireiškia 20-40 proc. hospitalizuotų pagyvenusių žmonių (vyresnių kaip 65 metų).
Dažniausios pažintinių funkcijų sutrikimų priežastys - atminties sutrikimas, lengvas pažintinis sutrikimas, demencijos sindromas, delyras, depresija. Senstant visuomenei, gydytojams dažniau tenka spręsti su senyvo amžiaus žmonių sveikata susijusias problemas, o pažinimo funkcijų sutrikimai tampa vis aktualesne medicinos problema. Vienas dažniausių vyresnių pacientų neurologo kabinete nurodomų simptomų - pablogėjusi atmintis, kurią neretai jie imasi gerinti patys, nepasitarę su medikais.
Kaip veikia atmintis ir kada ji gali būti sutrikusi?
Atmintis - tai gebėjimas įsiminti, perdirbti, išsaugoti ir atgaminti informaciją. Taigi yra 3 skirtingi atminties formavimosi procesai - registravimas, išsaugojimas ir atgaminimas. Sulaukus vyresnio amžiaus atmintis (ypač trumpalaikė arba darbinė) silpnėja, tampa sunkiau įsiminti naują informaciją, įsisavinti naujus įgūdžius. Dažniausiai tai įprastinės (kasdienės) veiklos nesutrikdo. Taigi silpnesnė atmintis yra normalu, tai ir vadinama su amžiumi susijusiu atminties sutrikimu.
Įvairių autorių duomenimis, nusilpusia atmintimi skindžiasi 50-80 proc. vyresnio amžiaus žmonių, tačiau tai dažniausiai nėra susiję su degeneracinėmis nervų sistemos ligomis. Atlikus pažinimo funkcijų testus, tokiais atvejais nenustatoma reikšmingų pakitimų. Svarbu paklausti pacientų ir įsitikinti, kad jų kasdienė veikla nėra sutrikusi.
Priežastys ir mechanizmai: kodėl vystosi pažinimo sutrikimai?
Pažinimo funkcijos yra būtinos žmogui normaliai funkcionuoti. Vienos pažinimo funkcijos neturi vieno anatominio centro, jas užtikrina daugelio smegenų struktūrų darni veikla. Kitos funkcijos yra lokalizuotos, turi aiškią vieną centrinę anatominę struktūrą (kalba, skaičiavimas, praksija, gnosis ir kt.). Atmintis yra viena sudėtingiausių ir svarbiausių pažinimo funkcijų, jos sutrikimas yra būtina demencijos sindromo sudėtinė dalis. Šio poveikio pagrindas - limbinė sistema, o pažeidimai gali kilti dėl įvairių sutrikimų: amnezija ar amnezinis sindromas, delyras, demencija, depresija, nerimas, kai kurių vaistų poveikis, metabolinės priežastys ir kt.
Nustačius pažinimo funkcijų sutrikimus, būtina įvertinti: ar sutrikimai įgyti ar įgimti, ar pažeista tik viena ar kelios funkcijos, ir kaip greitai progresuoja. Taip pat svarbu įvertinti depresijos buvimą. Grįžtamą pablogėjimą gali sukelti sisteminės ir metabolinės priežastys (hipotirozė, hipoglikemija, vitamino B12 trūkumas, elektrolitų disbalansas, kai kurių vaistų vartojimas).
Ar LKS (lengvasis kognityvinis sutrikimas) yra demencijos priežastis?
LKS - tai medicininė diagnozė, kuri rodo, kad tokiam pacientui gali išsivystyti demencija, tačiau tyrimo metu pažinimo funkcijų lygis dar neleidžia jos diagnozuoti. LKS diagnostikos kriterijai apima subjektyvius skundus, objektyvią pažinimo funkcijų sutrikimą, lyginant su amžiumi ir išsilavinimu, progresuojančią/ blogėjimo tendenciją ir kuo mažiau sutrikdytą kasdienę veiklą. Pacientas paprastai nepriklausomas nuo kitų asmenų. Statistiškai 10-15 proc. LKS atvejų po 1 metų diagnozuojama Alzheimerio liga, o po 5 metų - 60-80 proc. tokių pacientų. Tačiau LKS gali būti ir stabilizuojamas, todėl tai yra gydytojo dėmesio reikalaujanti būsena.
Kraujagysliniai kognityviniai sutrikimai: kas tai ir kaip juos atpažinti?
Kraujagyslinis LKS apima kognityvinius sutrikimus dėl galvos smegenų kraujotakos sutrikimų. Pagrindiniai domenai - vykdomosios funkcijos, dėmesys, informacijos apdorojimo greitis. Epizodinis trumpalaikis atminties sutrikimas yra retesnis. Lengvas kraujagyslinis kognityvinis sutrikimas diagnozuojamas, kai nustatomas vieno domeno pablogėjimas ir yra aiškus laiko ryšys tarp kraujotakos sutrikimų ir sutrikimo pradžios. Demencija kraujagysliniu atveju gydoma pagal komplikuotą diagnostiką, įtraukiant neurovizualinius tyrimus ir testus, kaip MoCA ar Beery testai, siekiant tiksliai įvertinti pažinimo funkcijų pokyčius.
Kai reikėtų pradėti gydyti pažinimo sutrikimus?
AL (Alzheimerio liga) vis dar neišgydoma, tačiau galima sulėtinti jos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Gydymo tikslai: patogenezinis gydymas - beta amiloido deponavimą stabdantys vaistai (tačiau šie tyrimai dar klinikinių tyrimų stadijoje), simptominis gydymas - koreguojantis neuromediatorių disbalansą; neuroprotekciniai vaistai, nootropai ir kt. Taip pat svarbi slauga ir aplinkos saugumas. Kraujagyslinių sutrikimų atveju gydymas apima rizikos veiksnių korekciją, antrinę prevenciją ir kartais racetamų grupės vaistų tyrimus, kurie gali turėti apsauginį poveikį išemijos metu.
Ar savigyda pavojinga?“
Dažnai pacientai pasikliauja papildais ar reklamuojamais preparatais atminčiai gerinti, tačiau būtina pasitarti su gydytoju. Kiekvieno vaisto pasirinkimas turi atsižvelgti į kitas ligas, inkstų ar kepenų veiklą bei vaistų sąveiką. Daugelis kraujotaką gerinančių vaistų neturi indikacijų demencijai ar pažinimo sutrikimams gydyti, o jų šalutinis poveikis gali pabloginti smegenų kraujotaką. Todėl savigyda nėra priimtina be gydytojo rekomendacijos.
Gyvenimo būdas kaip pažinimo funkcijų palaikymo dalis
Kognityvinės funkcijos priklauso ne vien nuo amžiaus. Miegas, stresas ir mityba veikia daugiau nei viena „kapsulė“. Papildai nėra universali išeitis, o svarbiausia - nuoseklus miegas, reguliarus judėjimas, energijos stabilumas, mažesnis nervų sistemos perkrovimas. Daug svarbiau yra miego kokybė kaip pamatas: smegenys miego metu apdoroja informaciją, konsoliduoja atmintį ir atsistato po dienos krūvio. Mityba turėtų būti subalansuota, įtraukiant baltymus, skaidulas, kokybiškus riebalus ir reguliarų valgymo ritmą. Judėjimas padeda reguliuoti stresą, palaiko kraujotaką ir pagerina budrumą. Tuo tarpu papildai gali būti naudingi tik kada jie yra parenkami pagal konkrečią problemą ir tik papildoma priemonė, o ne pagrindas gydymui.
Ką daryti, kai įtariate kognityvinių funkcijų sutrikimą?
Kognityvinės funkcijos retai pagerėja nuo vieno atsitiktinio žingsnio. Dažniausiai geriausias rezultatas pasiekiamas per nuoseklų miegą, stabilų ritmą, mažesnį perkrovimą ir tiksliai parinktą pagalbą ten, kur jos tikrai reikia. Svarbu pradėti gydymą diagnozavus ir laikytis gydytojo nurodymų. Jei trūksta pažinimo funkcijų ir tai pradeda trikdyti kasdienę veiklą, būtina kreiptis į specialistus, o papildai - tik po tikslaus įvertinimo ir terapinio plano sudarymo.
Reabilitacija ir užimtumas slaugos įstaigose
Ilgą laiką gyvenimas ir senėjimas didina kraujagyslinių kognityvinių sutrikimų riziką. Kai nustatoma demencija ar kiti pažintinių funkcijų sutrikimai, svarbu išlikti socialiai aktyviu. GEMMA slaugos centre vyksta užimtumo terapijos, tokios kaip bendravimo užsiėmimai, galvosūkiai, stalo žaidimai, meno ir muzikos terapijos. Tokie užsiėmimai padeda lavinti atmintį, skatinti kalbą ir motoriką bei teigiamai veikia emocinę būklę. Aromaterapija, relaksacijos kambariai bei kvapų terapija yra papildomos paslaugos. Daugiau informacijos apie užsiėmimus pateikiama centrai pabrėžiant jų naudą emocinei ir kognityvinei gerovei.
Apibendrinant, pažinimo funkcijų sutrikimai yra daugialypė problema: jie gali kilti iš skirtingų kilčių, turėti skirtingus klinikinius vaizdus ir reikalauti individualaus požiūrio į diagnozę, gydymą bei prevenciją. Profilaktika - miegas, nuolatinis protinis užimtumas, socialinis ryšys ir sveikas gyvenimo būdas. Antrinė prevencija ir laiku pradėtas gydymas gali užkirsti kelią sunkioms formoms ir pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
Apžvalginį pokalbį su gydytoja neurologe Egle Audronyte paminėti svarbiausi akcentai atskleidžia, kaip svarbu anksti įvertinti pažinimo sutrikimus, diferencijuoti LKS, kraujagyslinį LKS ir demenciją, ir kokie diagnostiniai bei gydymo principai šiandien taikomi Lietuvoje.
tags: #demesys #pazintines #funkcijos