Čekijos rojus per šimtmečius tapo tapytojų, rašytojų, menininkų ir romantikų mėgstamiausia vieta. Atraskite neįprastų formų uolų miestus, tankius pušynus, didingas pilis ir vaizdingus medinius namelius. Pasivaikščiokite uolėtais Čekijos rojaus labirintais. Čekijos rojus, pirmasis UNESCO geoparkas Čekijoje, yra vienas populiariausių šalies turistinių regionų. Svarbiausia geoparko dalis įsikūrusi tarp Jičyno ir Železny Brodo miestų. Čia galite pasigrožėti gamtos jėgų kūriniais - aukštomis, kartais siekiančiomis net 60 metrų, neįprastų formų smiltainio uolomis. Kai kurie iš jų turi keistus pavadinimus, pavyzdžiui: Batuta, Dirigentas, Švyturys ar Drakono dantis.
Paslaptingi labirintai ir pilies griuvėsiai
nesuskaičiuojami takeliai veda per paslaptingus uolų miesto labirintus, ypač aplink Prachovo uolas. Prasispauskite per uolų plyšius, o lipdami uolomis grožėkitės kvapą gniaužiančiu kraštovaizdžiu. Vienas gražiausių vaizdų atsiveria nuo Kozakovo bokšto. Taip pat aplankite Hrubos Skalos uolų miestą ir elegantišką pilį, įsikūnijusią ant uolos viršūnės. Troskų pilies griuvėsiai taip pat yra nuostabi vieta, o jei mėgstate pasakišką architektūrą - rekomenduojame Kosto pilį.
Puikios Valdšteinų ir Rohanų rezidencijos
Apsilankę Sychrove tikrai pajusite romantišką prancūzų pilių atmosferą. Po Didžiosios prancūzų revoliucijos čia apsigyveno kunigaikščių Rohanų giminė, priklausanti dešimčiai įtakingiausių Prancūzijos didikų šeimų. Trisdešimtmečio karo laikų Čekijos lyderis ir politikas Albrechtas fon Valdšteinas, nužudytas imperijos karininkų, susijęs su barokine pilimi Mnichovo Hradištės mieste.
Kur toliau? Čekijos rojus ir tolesnės kelionės
Kur toliau? Aplankę Čekijos rojų, galite tęsti kelionę ir išvykti į aukščiausius Čekijos kalnus - Krkonošę! Taip pat verta aplankyti Mlados Boleslavo miestą, kur įsikūrusi Škodos automobilių gamykla. Kviečiame į parodos „Janas Žižka - genialus karo strategas“ atidarymą 2024 m. 16.00 val. Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. 1424 m. spalio 11 d. po Přibyslavo miesto apgulties mirė legendinis karvedys iš Trocnovo Janas Žižka. Praėjus 600 metų po jo mirties čekų istorikas Jindřichas Čeladinas parengė parodą, pristatančią Žižkos gyvenimą bei jo pėdsaką Lietuvoje. Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje, bendradarbiaudama su Vytauto Didžiojo karo muziejumi Kaune ir Čekijos Respublikos Karo istorijos institutu Prahoje, nuoširdžiai kviečia aplankyti parodą, kuri veiks iki 2024 m.
Istoriniai ryšiai ir kultūrinis bendradarbiavimas
1935 metais Kauno universiteto profesorius čekas Jan Beblavý rašė: „ Yra maža tautų, tarp kurių būtų tokie geri ir draugiški santykiai kaip tarp lietuvių ir čekų“. Istorija liudija, kad tie santykiai buvo labai gyvi jau viduramžiais, ypač Vytauto Didžiojo laikais, kuriam čekų aukštuomenė pasiūlė savo šalies sostą. Nuo 1348 metų, kai Prahoje buvo įkurtas Karolio universitetas, intensyviai vystėsi kultūriniai ir moksliniai ryšiai. Prie universiteto veikė lietuvių kolegija, kurios statutą padėjo rengti didysis bažnyčios reformatorius ir mąstytojas Janas Husas. Jo idėjos ir kūryba buvo žinomos ne tik kolegijos studentams, bet ir Lietuvoje bei Prūsijoje. Vieną J. Huso giesmių išvertė ir savo parengtame giesmyne 1553 metais paskelbė Martynas Mažvydas. Ilgaamžiai ryšiai praturtino tautas, padėjo vystyti kultūrą ir švietimą, žadino atgimimą. XX amžiuje taip pat puikiai suvokta tautų bendradarbiavimo svarba. 1937 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeris patvirtino Lietuvių-čekoslovakų draugijos įstatus, 1937 m. gruodžio 23 d. naujoji draugija įrašyta į Vidaus reikalų ministerijos Draugijų registrą. Šiandien šie įstatai - brangi istorijos relikvija, kurią M. Mažvydo nacionalinės bibliotekos fonduose surado mūsų draugijos narys Petras Algis Mikša. Deja, dėl žinomų priežasčių draugijai nebuvo lemta ilgai gyvuoti. Kai kitos nepriklausomos Lietuvos visuomeninės organizacijos, LTSR vidaus reikalų ministro 1940 m. rugpjūčio 8 d. deklaracijoje išnyko. Kaip ir kitos nepriklausomos Lietuvos visuomeninės organizacijos, LTSR vidaus reikalų ministro 1940 m. rugpjūčio 8 d. įstatymas uždraudė egzistuoti. Tačiau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. gegužės 23 d. įvyko Lietuvos-Čekijos ir Slovakijos draugijos steigiamasis susirinkimas. Išsamų pranešimą perskaitė didelis čekų kultūros ir istorijos puoselėtojas prof. Arnoldas Piročkinas. Jis priminė, kad prieškariu veikė Lietuvių-čekoslovakų draugija, vadovaujama gen. Jono Sutkaus, ir reikėtų tęsti jos tradicijas, stiprinti Lietuvos saitus su šia mums nuolat draugiška ir gražia šalimi. Susirinkimas patvirtino draugijos įstatus, išrinko tarybą ir revizijos komisiją. Po metų 1992 m. gegužės 25 d. ataskaitiniame susirinkime dalyvavo pradedantis darbą pirmasis ČSFR ambasadorius Lietuvoje Jurajus Nemešas. - Atvažiavau čionai tiesiai iš Bonos. Norėčiau padėkoti už mūsų valstybinio himno garsus šio susirinkimo pradžioje. ČSFR vyriausybė neatsitiktinai nusprendė įkurti ambasadą pirmiausia jūsų respublikoje. Tuo išreiškiame savo požiūrį į jūsų valstybės reikšmę prie Baltijos jūros ir priklausymą Vidurio Europai. Norime suartinti tuos kelius, kuriais ėjo mūsų tautos. Pagrindinis tikslas - Europos integracija. Kova dėl mūsų tautinio išlikimo panaši. Nuo 1993 m. sausio 1 d. Čekijos ir Slovakijos Federacinė Respublika federalinio susirinkimo sprendimu pasidalijo į dvi savarankiškas valstybes - Čekijos Respubliką ir Slovakijos Respubliką. Tai atsiliepė ir mūsų draugijos veiklai. Nors 1993 m. rudenį Valstybiniame registrų centre jau buvo įregistruota naujoji, Lietuvių, čekų ir slovakų draugija, tuometinė ČR laikinoji reikalų patikėtinė (nuo 1994 05 31 nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė) J. Jeslinkova pareiškė, kad ambasada negalės remti tokios draugijos ir pasiūlė steigti atskirą Lietuvos ir Čekijos draugiją. Tokiu būdu čekų ir slovakų „aksomines“ skyrybas lydėjo ir draugijos skilimas. Buvo įkurtos dvi atskiros draugijos: Lietuvos ir Čekijos bei Lietuvos ir Slovakijos (pastarosios pirmininku buvo išrinktas S.Sabonis). Aplinkybės lėmė, kad čekiškasis buvusios draugijos segmentas ilgainiui pasirodė gyvybingesnis: į Lietuvos ir Čekijos draugiją perėjo daugiau narių, remiama ČR ambasados, galėdama dalyvauti jos renginiuose, draugija augo ir stipėjo.
Istorijos tęstinumas ir kultūrinė draugija
1993 m. įvykusiame visuotiniame Lietuvos ir Čekijos draugijos susirinkime buvo priimti draugijos įstatai, išrinkta draugijos taryba: dr. Janina Balsienė (pirmininkė), pavaduotojai - Vytautas Čekanauskas ir dr. Vincas Lapinskas, dr. Romanas Miliauskas (jam buvo pavesta rūpintis būsimojo draugijos žurnalo leidyba), Zofija Grikštaitė, Alė Kiselienė (sekretorė), Danutė Palionytė. nr. Žurnalui leisti buvo sudaryta redakcijos taryba, į kurią įėjo J. Balsienė, P.A. Mikša, R. Miliauskas (vyr. redaktorius) ir S.Sabonis, žurnalo dailininku tapo A. 1994 m. gegužės 31 d. ČR nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė J. Jeslinkova įteikė prezidentui A. Brazauskui skiriamuosius raštus, o jau kitą dieną draugija šia proga Vilniaus universiteto Auloje surengė vargonų muzikos koncertą. Vargonavo Rudolfo Lymano bendrijos nariai, tarp jų ir draugijos narys G. 1994 m. gruodžio 20 d. draugijos susirinkime buvo išrinkta nauja draugijos taryba. Pirmininke perrinkta Janina Balsienė, pavaduotojais išrinkti dr. A.Končius ir doc. G. Kviklys, kiti nariai R.Miliauskas, dr. Danutė Palionytė, dr. D. Murauskaitė, A. Revuta. Buvo patvirtinta draugijos emblema (autorius - prof. A. 1996 m. sausio mėn. įvyko draugijos rinkiminis-ataskaitinis susirinkimas. Draugijos pirmininke vėl buvo perrinkta dr. J. Balsienė, pavaduotojais išrinkti dr. A.Končius ir doc.G.Kviklys, nariais doc. D. Triponienė, L. Brėdikienė, A. Grybauskas, prof. A. Gurskas, S. Stakulienė (sekretorė), A. Revuta. Draugijos leidiniu pavesta rūpintis redakcijos tarybai: Almiui Grybauskui (vyr.redaktorius), J.Balsienei, A. Gurskui ir P.A. 1997 m. kovo 14 d. M.K. Čiurlionio menų gimnazijoje įvyko draugijos rinkiminis-ataskaitinis susirinkimas. Nors draugijos ir ypač pirmininkės veikla buvo vertinta perdėm teigiamai, J. Tų pačių metų kovo 27 d. naujoji 9 narių draugijos taryba pirmininku išrinko poetą ir vertėją Almį Grybauską, jo pavaduotojai doc. G. Kviklys, doc. Cieškaitė-Brėdikienė ir P.A. Mikša. D. Vagoraitė buvo patvirtinta iždininke, o J. 1998 m sausio 14 d. įvyko draugijos rinkiminis ataskaitinis susirinkimas (tuo metu draugijoje buvo 67 nariai!). Pirmininkas A. Grybauskas pasiprašė atleidžiamas iš draugijos vadovo pareigų. Buvo išrinkta nauja draugijos taryba: J. Balsienė, V.Čepaitė, A. Gurskas, G. Kviklys, O. Taluntytė, D. Vagoraitė, S. Stakulienė, P.A. Mikša, A. Sausio 28 d. įvyko naujai išrinktos tarybos posėdis. Pirmininku išrinktas doc. G. Kviklys, pavaduotojais prof. A. Gurskas ir dr. J.Balsienė, žurnalo redaktoriumi - P.A.
Apžvelgiant pirmuosius penkerius draugijos darbo metus, galima pasakyti, kad jie buvo ne tik itin gausūs renginių, bet ir kupini draugijos narių entuziazmo. Tai nesuskaičiuojami koncertai, konferencijos, čekų ir lietuvių autorių knygų pristatymai, fotografijos, knygų parodos, jubiliejai, čekiškų filmų demonstravimas, jaunųjų pianistų ir kitų atlikėjų konkursai, Rudolfo Liehmano vargonų muzikos festivalis, Lietuvos ir Čekijos valstybinių švenčių minėjimai, susitikimai su įdomiais žmonėmis. Dauguma draugijos gyvavimo įvykių išsamiai atspindėti mūsų leidiniuose. Tarp jų išliekamąja verte ir įtaka dvišalių santykių plėtrai bei mūsų veiklai išsiskiria kolokviumas „Lietuvių ir čekų santykiai“, tarptautinė konferencija „Kelias į laisvę: Lietuvos pripažinimas Čekoslovakijoje ir dvišalių santykio užmezgimas“ šių santykių atnaujinimo 20-mečiui paminėti, iškilmingas koncertas Lietuvos ir Čekijos draugijos 20 metų jubiliejaus proga. Tokie renginiai rodo gilias kultūrinių ryšių tradicijas ir Lietuvos-Čekijos draugijos gyvybingumą laikui bėgant.
Čekija - tai ne vien Praha. Šiame straipsnyje - įdomiausios Čekijos vietos be Prahos. Visas aplankiau pats savo kelionių į Čekiją metu. Kas antras labiausiai turistų pamėgtas Čekijos miestas? Nustebsite! Tai vos 13000 gyventojų turintis Česky Krumlovas. Jį kasmet aplanko virš 2 mln. …
Česky Krumlovo pilies tiltas su trimis praėjimų aukštais. Valdovų miegamuosius ar pokylių sales gali pamatyti daug kur Europoje, tad pasirinkome eiti į Barokinį teatrą. Per 12 sekundžių požemyje traukdami specialią medinę įrangą dvylika vyrų galėjo pakeisti visas dekoracijas iš „Miško“ į „Šventyklą“ ar „Pokylių salę“. Per „Baroko naktis“ šios XVIII a. Teatras. Pasuki rūsyje skriemulius - ir visos dekoracijos pasikeičia per kelias sekundes! Viskas iš medžio, tad daugelis panašių rūmų teatrų Europoje sudegė. Anapus teatro - barokinis pilies sodas, kur po 6 val. operos spektaklių tęsdavosi šventės.
Tik pilies dekoras išduoda, kad vietos didikų turtai nebuvo begaliniai: visos kolonos, graikų-romėnų dievų skulptūros, net kai kurie langai čia - nupiešti ant sienų! Česky Krumlovą paskutinė valdė vokiečių Švarcenbergų šeima, kurios baugus herbas tebepuošia miestelio rotušę. Švarcenbergus ištrėmė po Antrojo pasaulinio karo. Kaip ir dar 3 milijonus Čekijos vokiečių - trečdalį šalies žmonių. Iki kelių šimtų tūkstančių nužudyta. Komunistinis laikotarpis kiek pristabdė jų - tačiau situaciją išgelbėjo komunistinis skurdas, o po 1990 m. Švarcenbergų herbas liko muziejinių kaulų kompozicijoje Sedlece.
Sedlecės kaulų koplyčia - vienas svarbiausių miestelio legendų, kai iš kaulų sudėtos dekoracijos primena sakralinį meną. Tokios kaulų koplyčios buvo populiarios Viduramžių Čekijoje, o Sedlecė tapo žymiausia iš jų. Daugelis kaulų vėliau buvo sulaidyti, tačiau Sedlecė išliko kaip unikalus kultūros reiškinys. Prieš 100 metų Čekija irgi buvo turistinė, bet kitaip. Populiariausi buvo mineralinių vandenų kurortai - Karlovy Varai, Marijanske Laznės. Mineralinių vandenų kurortų širdyje - kolonados, kur galima nemokamai prisipilti anų „stebuklingų vandenų“. Vien Karlovy Varuose tokių kolonadų keturios: …
Karlovy Varų Grandhotel Pupp - žymiausias viešbutis, kurio istorija siekia 1701 metus. Kino festivalis ir žvaigždės traukia turistus, tačiau kainos atitinka prestižą. Marijanske Laznės yra šiek tiek pigesnės, tačiau architektūra ir baseinai taip pat įspūdingi. Kelionėmis Čekija prisitaiko prie Vakarų - masiškai statomi greitkeliai, o degalinėse galima įsigyti 10 dienų vinjetę. Čekija - turtingiausia buvusio Rytų bloko šalis ir įdomi kultūrine, architektūrine ir gamtos prasme.
Čekijos lėlių teatras - nuo XIX amžiaus, dabar galima grožėtis Prahos ir Ostravos teatruose. Tekstilės marginimas indigo dažais - modrotisk, UNESCO paveldo vertybė. Pirmieji Užgavėnių linksmybių įrašai siekia viduramžius. Karnavalų papročiai, karaliaus važiavimai ir tradicijos gyvena čia iki šiol. Karalių važiavimas įtrauktas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą nuo 2011 metų. Čekijos tradicijos ir amatai veda į muziejų, lėlių teatruose ir šokiuose. Verbunkas - UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Lėlės, lėlių teatras ir tradicijų paveldas padeda suprasti Čekijos kultūros įvairovę. UNESCO kultūros paveldas įtrauktas į daugelį amatuose - modrotisk ir kalėdinės puokštės iš stiklo perlų. Čekija išliko įdomi ir gyva šalis, kurios kultūra, muzika ir architektūra įspūdinga visoje Europoje.
tags: #cekijos #klasikos #pradininkas