Žiemos sodas - oranžerija, kuri jungė reprezentacines rūmų sales ir grafų apartamentus Kretingos dvare, yra vienas unikaliausių ir istorijoje ryškiausiai įrašytų žemaitijos kultūros paveldo objektų. Šio komplekso paskirtis ir architektūra kilusi iš XIX a. pabaigos, kai grafas Juozapas Tiškevičius sujungė du rūmų pastatus oranžerija ir čia įkūrė Žiemos sodą. Oranžerija buvo trijų aukštų ir 16 m aukščio, joje augo įvairūs egzotiniai augalai, o vandens baseinai ir kriokliai sujungti kanalais kurdavo judrią, sceninę užpildą visam interjerui.
Istorinė plėtra: pagrindinės erdvės ir funkcijos
Oranžerija buvo trijų aukštų, čia augo vėduoklinės palmės, agavos, bananmedžiai, kiti egzotiniai augalai. Buvo įrengti nedideli vandens baseinai, sujungti kanalais, virš kurių nutiesti tilteliai. Vandenyje užveistos dekoratyvinės žuvytės. Virš baseinų tryško du fontanai, o tarp jų į trečiąjį baseiną uolomis nuo antrojo aukšto krito vandens krioklys. Apačioje Žiemos sodo supo dirbtinės uolienos ir olos. Iš Raudonosios jūros atgabenti gyvi mėlynos spalvos koralai, kuriuos reikėdavo nuolat laistyti vandeniu. Didžiausioje oloje pavakariais nemokamai buvo vaišinami lankytojai, kurių daug atvykdavo iš Klaipėdos, Tilžės, Karaliaučiaus, o taip pat poilsiautojai iš Palangos.
Žiemos sodą apšvietė trys elektrinės lankinės lempos. Elektros energijai gaminti grafas Juozapas pastatė elektros turbina; ji suko rudens liūčių vanduo, o žiemą - garai, kuriuos gamino mediena arba durpėmis kūrenamas didžiulis vandens katilas. Oranžerija buvo sujungta su reprezentacinėmis rūmų salėmis bei grafų apartamentais. Kai kurie įėjimai išlikę ir dabar, kai kurie - užmūryti. Amžininkai rašo, kad Tiškevičių Žiemos sodas: „…ilgam sužavi nieko panašaus nemačiusį lankytoją, nukelia jį į pasakišką stebuklų šalį, ypač žiemą.“
Vaizdas sovietmečiu ir atkūrimo pradžia
1910-1912 m. A. 1915 m. 1940 m. rūmuose įsikūrę raudonarmiečiai sunaikino visus augalus, Žiemos sode įrengė ligoninę, valgyklą, vėliau - arklides. Kūrenant arklides aprūko reto grožio koralai. Pokario metais dvare įsikūrė Kretingos tarybinio ūkio administracinis ir ūkinis-gamybinis centras, kurio direktoriaus Semionovo įsakymu 1950 m. Žiemos sodas paverstas trąšų sandėliu, vėliau - arklidžių pastatams. 1972-1988 m. Kretingos žemės ūkio technikumo vadovų rūpesčiu buvo pradėta Žiemos sodo atkūrimo darbų serija.
1991 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu grafų Tiškevičių rūmai su Žiemos sodu perduoti Kretingos muziejui. Šiuo metu oranžerijoje, 693,16 kv. m. plote, auga daugiau kaip 170 rūšių augalų, iš viso apie 5000 vnt. augalų. Muziejaus Gamtos skyriaus darbuotojai tęsia pradėtą darbą: naujai pertvarkyta ekspozicija, įsigyta retų augalų. Žiemos sode galima susipažinti su augalais, kurie atkeliavo iš tolimiausių pasaulio kampelių, tarp kurių Indija, Indonezija, Brazilija, Afrika ir Meksika. Didžioji dalis augalų liko grynai egzotika, o dalis - vietinės kolekcijos pavyzdžiai.
Modernizacija ir atnaujinimas: kokie darbai vyko
Nuo 1993 m. Žiemos sode veikia kavinė „Pas grafą“, kur lankytojams siūlomas ir dvaro gyvenimą atitinkantis meniu. Čia rengiami muzikos vakarai, koncertuoja žymūs šalies atlikėjai. 2000-2001 m. Žiemos sodo rekonstrukcija pradėta, o 2011 m. vasarą įgyvendintas projektas „Kretingos dvaro sodybos paminklinių pastatų renovacija ir pritaikymas turizmui“. Pakeista šildymo sistema, elektros instaliacija, dalis stiklo paketų, siekta atkurti istorinį vaizdą. Įrengtas fontanas „Karališkoji melsvė“; naujasis fontanas yra autentiškoje vietoje, kurioje jis buvo rūmuose.
Nauja projekto atnaujinimo fazė atkreipė dėmesį į stogo ir sienų aliuminio konstrukcijas, stiklo paketus, kuriuos reikėjo keisti. Renovacijos metu buvo išsaugoti visų augalų kolektyvas: daugiau nei tūkstantis augalų, kurie laikėsi per statybos laikotarpį. Per klausimą dėl drėgmės ir orientacijos tikslinimo, buvo įrengti modernūs vandens tiekimo ir valymo sprendimai, kad atnaujintas Žiemos sodas geriau tarnautų augalams bei lankytojams. Remonto metu buvo išlaikytas originalus stilistinis ir senovinis charakteris, kartu pritaikant modernias technologijas.
Šiuolaikinis Žiemos sodas:augalų įvairovė ir lankytojų patirtis
Iki šiol Žiemos sode auga daugiau kaip 170 rūšių augalų, iš viso apie 5000 vnt. augalų. Baseine auga vandens lelijos ir viksvuolės, tarp kurių plaukioja ryškiaspalviai japoniniai karpiai. Prie vandens kaskados puikuojasi augalų rodyklė: Cyrtomium falcatum, Adiantum, Billbergia nutaus, Monstera deliciosa. Antrajame aukšte yra „atogrąžų“ šilumos zonos, kurių drėgmė ir mikroklimatas yra optimizuoti augalams. Renovacijos metu buvo planuota pritaikyti Žiemos sodą lankytojams ir palaikyti aukštą ekologinį lygį, kad augalai galėtų klestėti ir saugiai eksponuoti savo grožį.
Architektūrinė reikšmė ir paženklinti bruožai
Oranžerija buvo didžiausia tarp to meto Europos privačiose valdose pastatytų oranžerijų. Pagrindiniai bruožai - trijų aukštų struktūra, tilteliai virš baseinų, krioklio scenografija ir koralų sienos. Po restauracijos Žiemos sodas įgavo modernesnę, bet istoriškai tikslią išvaizdą, su atnaujintu stogu, sienomis ir stiklo paketais, tačiau išlaikant svarbiausias elementų savybes: koralus ant sienų, krioklio uolą ir akcentuotus baseinus.
- Išlikęs phrasingas apie gaisrą ir karą laikotarpiai.
- Atkurtos funkcijos: muziejaus ekspozicija, kavinė, edukaciniai užsiėmimai, koncertai.
Tačiau svarbiausia - Žiemos sodo atnaujinimas pritaikytas turizmui ir visuomenės poreikiams: įrengtas keltuvas, pritaikytos vietos neįgaliesiems, atnaujintos lankytojams skirtos trasos ir edukacinės erdvės. Tokiu būdu Žiemos sodas vėl tampa gyva kultūros ir botanikos ekspozicija Kretingos muziejuje, kurio tikslas - išsaugoti ir plačiai pristatyti regiono paveldą.