Paplitusi nuomonė, kad pamatus reikia palikti peržiemoti - taip jie esą šaltuoju periodu nusėda ir „nebevaikšto“. Nors šis požiūris yra diskutuotinas, tačiau vis dar paplitęs. „Paliktų peržiemoti pamatų situacija, priklausomai nuo grunto, yra kardinaliai skirtinga. Jei gruntas aplink pamatus smėlingas, sausas, tuomet galima palikti juos žiemoti be jokių papildomų apsaugos priemonių. Tačiau jei žemė sunki, molinga, permirkusi vandeniu, tuomet teks pasiraitoti rankoves ir sutvarkyti statybvietę, kad pavasarį netektų išvysti iškilnotų pamatų.
Kita blogybė - neapsaugotas pamatų betonas sušlampa, todėl atlaiko daug mažesnį skaičių šalčio ciklų, po kurio laiko ima trupėti. Kad būtų išvengta žalos, būtina atlikti pamatų konservavimo darbus. Pirmiausia, pataria T. Čerauskas, su grunto tankintuvu reikėtų sutankinti gruntą pamatų viduje. Ant sutvirtinto pado patieskite geotekstilę, kuri atskirs gruntą nuo ant viršaus užpilto smėlio. Privalumas tas, kad per žiemą smėlis susigulės ir vėliau reikės mažiau pastangų jį tankinant ir lyginant - galėsi greičiau įrenginėti grindis.
„Kai apsaugojote vidinę pamatų dalį, tuomet imkitės darbų namo išorinėje pamatų pusėje. Reikėtų atkasti pamatus visu perimetru ir 15-20 cm atstumu nuo pamatų pakloti vandens drenažinį vamzdį. Taip bus surenkami krituliai ir bus mažesnė drėgmės žala namui. Dažnai kyla klausimas, kokiame gylyje įkasti vamzdį - tai priklauso nuo grunto savybių.“
Nuo drėgmės apsaugos svarbos pereiname prie hidroizoliacijos. Kadangi didžiausias pamatų priešas yra drėgmė, reikėtų atlikti hidroizoliaciją. Rostverkos išorinę sieną, naudojant šepetėlį ar mentelę, reikia padengti polimerinės cementinės hidroizoliacinės dangos mišiniu. Hidroizoliacinė medžiaga tvirtai sukimba su pagrindu, nesitraukia ir nepleišėja, todėl neleidžia vandeniui pasiekti betono.
„Kai pamatas paruoštas, tuomet galima imtis apšildymo darbų. Pamatams apšildyti naudokite 20 cm storio, didesnio stiprio polistireninio putplasčio plokštes. Jos pasižymi dviem būtinomis savybėmis - atlaiko didesnes apkrovas ir nepraleidžia drėgmės. Įrengus termoizoliacinį sluoksnį, reikėtų pasirūpinti jos apsauga nuo drėgmės, mechaninių pažeidimų ir šaknų - augdami augalai gali pažeisti termoizoliaciją, todėl į pamatus pradės smelktis šaltis ir vanduo. Apsaugai tinkamiausia yra drenažinė membrana: ją reikėtų klijuoti gumbuota puse prie polistireninio putplasčio, o viršuje šiek tiek palikti, kad būtų galima pavasarį ją pritvirtinti cokolio viršuje ir užpilti smėliu. Atlikus šiuos darbus, pamatai jau beveik paruošti žiemai. Liko vienintelė neapsaugota dalis - tai viršutinė pamatų plokštuma, ant kurios vėliau bus mūrijamos plytos ar blokeliai. Kad žiemiškas oras nedeformuotų ir pavasarį netektų paviršiaus koreguoti, taip pat, kad kuo mažiau drėgmės įsiskverbtų į paviršių, reikėtų apkloti ruberoidu ar kokia kita bitumine danga. Atėjus pavasariui, tereikės nuimti ruberoidą - ir bus galima tęsti statybos darbus.
Dažnai į pamatų šiltinimą kreipiama per mažai dėmesio - juk jie slūgso žemėje ir tik nedidelė dalis iškilusi virš žemės arba yra jos paviršiuje. Tačiau ties šaltais pamatais žiemos metu gali kondensuotis drėgmė, dėl to drėksta apatinės lauko sienų dalys ir grindys prie jų, o už baldų gali įsimesti pelėsis. Pamatų termoizoliacijos sluoksnį reikia įrengti taip, kad jis susijungtų su viso namo šiltinimu, pagrindinis principas - pastatą turi gaubti nepertraukiamas šiltinimo medžiagos kevalas. Kartais kyla klausimas - ar galima pamatus šiltinti putplasčiu, jei kitos namo konstrukcijos šiltinamos mineraline vata? Pamatus rekomenduojama šiltinti iš lauko pusės. Pamatai šiltinami drėgmei atspariomis šiltinimo medžiagomis. Šiam tikslui naudojamos ekstruzinio polistireninio (XPS) arba paprasto polistireninio putplasčio (EPS) plokštės. Iš išorės jos turi būti apsaugotos nuo mechaninių pažeidimų.
Šiltinimo sistemoje neturi užsilaikyti drėgmė. Visais atvejais cokolių, pamatų ir rūsio sienų šiltinami paviršiai turi būti lygūs, švarūs ir sausi. Eksploatuojamuose pastatuose mikroorganizmų paveiktų pamatų paviršiai turi būti gerai nuvalyti ir nuplauti fungicidiniais skiediniais. Žemiau nuogrindos esantį polistireninį putplastį rekomenduojama dengti drenavimo ir vėdinimo gumbuota membrana. Ji apsaugo šilumos izoliaciją nuo mechaninių pažeidimų, teršalų ir drėgmės susikaupimo. Šiltinimo sistemos apačioje, esančioje žemiau nuogrindos, polistireninio putplasčio briauną rekomenduojama daryti stačiakampę be įstrižos nuopjovos.
Juostiniai pamatai turi remtis į tvirtą gruntą ir turi būti įrengti žemiau įšalo gylio, kuris priklauso ir nuo grunto - drėgna molinga žemė peršąla giliau nei smėlinga. Juostiniai pamatai liejami iš betono ir sudaro monolitinę konstrukciją arba surenkami iš blokelių. Surenkant blokelius reikia atkreipti dėmesį į siūlių ir tarpų tarp blokelių jungtis - jos turi būti sandarios. Lietuvoje ne taip seniai greta tradicinių juostinių ir polinių pamatų atsirado paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, joje dar įrengiamas šildymas. Šio konstrukcinio sprendimo pagrindinis privalumas - lengviau išvengti šilumos tiltelių, kai pamatinė plokštė sumontuojama ant tvirto grunto.
Pamatų hidroizoliacija ir pamatų šiltinimas yra skirtingi, bet dažnai susiję darbai. Hidroizoliacija saugo konstrukciją nuo vandens, o šiltinimas mažina šilumos nuostolius per apatinę pastato dalį. Jei pamatai drėksta, pirmiausia reikia suprasti drėgmės priežastį. Jei pirmame aukšte jaučiamos šaltos grindys ar vėsa prie sienų apačios, verta įvertinti pamatų, cokolio ir grindų jungties šiltinimą. Kai kuriais atvejais reikia abiejų sprendimų.
Hidroizoliacijos tipai: vertikali išorinė hidroizoliacija, horizontali prieš namo statymą arba renovacijoje dalinė. Bituminės dangos, membranos, teptinės hidroizoliacinės medžiagos ir ruloninės dangos - populiariausi variantai. Klasikinis polistirenas tinka, tačiau jis neatlaiko didesnių apkrovų; geriausia - ekstruzinis polistireninis putplastis (XPS). Drenažas ir sijonėlis - papildo drenažo priemones, kai gruntiniai vandenys aukšti. Vietoms žemiau nuogrindos reikia naudoti drenažinę membraną, kad apsaugotų nuo mechaninių pažeidimų ir drėgmės kaupimosi.
Kaina ir planavimas priklauso nuo darbų apimties: hidroizoliacija, šiltinimas ir jų derinimas. Dažnai rekomenduojama planuoti darbus pavasarį ar vasarą, kai galima patogiai sutvarkyti paviršių ir įvertinti orų sąlygas. Norint įvertinti poreikį, verta atsiųsti nuotraukas pamatų arba cokolio zonos išorės, vietas prie sienų apačios, rūsį ar technines patalpas, drėgmės požymius, atšokusį tinką, įtrūkimus ir kt.
Trumpa išvada: pamatų hidroizoliacija ir pamatų šiltinimas yra skirtingi, bet dažnai susiję darbai. Hidroizoliacija saugo konstrukciją nuo vandens, o šiltinimas mažina šilumos nuostolius. Jei pamatai drėksta, pirmiausia reikia suprasti drėgmės priežastį. Jeigu pirmame aukšte jaučiamos šaltos grindys ar vėsa prie sienų apačios, verta įvertinti pamatų, cokolio ir grindų jungties šiltinimą. Kai kuriais atvejais reikia abiejų sprendimų.