Globalizacijos ir internacionalizacijos procesai keičia verslo aplinką kiekvienoje šalyje, iškeldami daugybę naujų problemų ir klausimų. Vienas jų yra tarptautinės prekybos kaip konkurencingumo veiksnio valstybės lygiu problema, jo teorinis ir praktinis pagrįstumas.
Straipsnio tyrimo tikslas yra remiantis Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų tyrimų rezultatais, parodyti tarptautinę prekybą kaip vieną iš veiksnių, lemiančių šalies konkurencingumą, pagrįstą įgytuoju lyginamuoju pranašumu.
Tarptautinė prekyba ir jos įtaka konkurencingumui
Lietuva ir Bulgarija siekia padidinti savo konkurencines galimybes tiek ES-15, tiek pasaulinėje rinkoje. Lietuvai tapus ES nare, pasauliniu mastu padidėjo jos pripažinimas, tarptautinė prekyba ir konkurencingumas. Atlikta šalių užsienio prekybos analizė rodo, kad Lietuvos tiek eksporto, tiek importo šalių partnerių skaičius analizuojamuoju 1996-2003 m. laikotarpiu didėjo sparčiau negu Bulgarijoje.
Lituvos eksporto dalis užsienio prekybos apyvartoje iki 2001 m. buvo mažesnė negu Bulgarijos, tai reiškė, kad eksporto dalis yra mažesnė negu importas. 1996-2004 m. laikotarpiu Lietuvoje eksporto dalis užsienio prekybos apyvartoje turi didėjimo tendenciją. Bulgarijos eksporto dalis analizuojamu laikotarpiu pasižymėjo mažėjimo tendencija. Abiejų šalių esamos specializacijos kryptys rodo, kad šalys užsienio rinkose konkuruoja mažos pridedamosios vertės šakose. Ši tendencija turėtų keistis plečiant investicijas, inovacijas, naudojant vadybos galimybes ir žinių visuomenės privalumus.
Konkrečios analizės: Bulgarija ir Maltos importas bei eksportas
Abstrakčiai vertinant, Bulgarija daugiau importavo nei eksportavo, o Malta - taip pat daugiausia importavo, nors jų santykiai su eksporto rinkomis skyrėsi. Bulgarija daugiausiai eksportavo į Rusiją, o importavo daugiausiai iš Vokietijos. Malta per analizuojamus penkerius metus daugiau eksportavo nei importavo; didžiausios eksporto kryptys - Prancūzija, o importo - Jungtinė Karalystė. Analizė rodo, kad Bulgarija ir Malta turi panašų ryšį su importo ir eksport o balansu, tačiau Bulgarijos eksportas ir importas skyrėsi dydžiais.
Analizuojamuoju laikotarpiu nuo 2012 iki 2016 m. Bulgarija daugiau importavo (22,3 mlrd. EUR) nei eksportavo (3,66 mlrd. EUR). Maltos atveju situacija panaši: daugiau importuota (5,22 mlrd. EUR) nei eksportuota (2,68 mlrd. EUR). Todėl both šalis daugiau importuoja nei eksportuoja, nors Bulgarija importo dydžiu pirmauja prieš Malta.
Eksporto struktūra ir rinkų naudojimas
Bulgarijos eksportas daugiausia orientuotas į Rusiją, o Maltos eksportas - į Prancūziją. Abi šalys didžiausias eksporto dalis perkelia į ES ir NVS regionus, tačiau struktūros elementai skiriasi: Bulgarijoje dominuoja daug svarbios infrastruktūros sektorios, o Malta daugiau orientuota į paslaugų ir aukštos pridėtinės vertės prekes.
Tarptautinės prekybos politika ir jos įtaka eksporto srautams
Užsienio prekyba šiomis dienomis yra vykdoma todėl, nes nė viena valstybė negali pasigaminti visų reikmenų, kurie yra reikalingi šalies gyventojų poreikiams tenkinti. Taip jau yra susiklostę, kad kiekviena šalis gamina tas prekes, kurias apsimoka jai gaminti ir kurių reikia kitoms pasaulio šalims. Be to yra gaminamos ir eksportuojamos tos prekės, kurių technologijų lygis pralenkia kitas pasaulio šalis. Taip padeda mažinti gamybos kaštus, konkuruoti pasaulinėje rinkoje ir atvirkščiai.
Pagal ką vertinami eksporto ir importo procesai Lietuvoje
Nuo 2000 m. prekybos apyvarta sparčiai didėjo. Eksportas ir importas augo, o 2003-2006 m. eksportas dažnai augo sparčiau negu importas. Lietuvos eksportas nuo 1995 m. buvo gana spartus, o 1999 m. Rusijos finansinės ir ekonominės krizių laikotarpiais buvo iššūkiai rinkoms. 2004-2006 m. eksporto dalis į ES tapo dominuojančia, o 2004 m. eksportas į ES išaugo staigiai. NVS kryptimis eksportas išliko svarbus, ypač 2006 m., kai dalis eksporto į NVS pasiekė apie 21,3% viso eksporto.
Lietuvos dalyvavimas PPO ir integracija į ES paveikė prekybos politiką, lėmė tarptautinių sutarčių plėtrą, ir užtikrino geresnes galimybes naudotis prekybos lengvatomis:
Imports and Exports Explained for Kids 🌍 | Why Countries Trade with Each Other Explained Simply!
Bulgarijos atžvilgiu galima pastebėti, kad ji turėjo platesnį importo ir eksporto reguliavimą ir nuolat laikėsi tarptautinių susitarimų, susijusių su naryste PPO bei ES plėtra. Malta, nors ir mažesnė ekonomika, taip pat plėtojo prekybinius ryšius, ypač su ES šalimis. Abu atvejai rodo, kad tarptautinė prekyba ir jos įstatymai formuoja eksporto bei importo kiekius ir kryptis.
Apibendrinimas
Bulgarija ir Malta parodo, kad importo apimtis dažnai viršija eksporto apimtis, nors eksporto struktūra priklauso nuo rinkų, į kurias orientuojamasi. Lietuvos pavyzdys rodo, kad integracija į ES ir augantis tarptautinis bendradarbiavimas sustiprina konkurencingumą ir keičia prekių srautus į daugiau užsienio rinkų. Šios tendencijos atskleidžia tarptautinės prekybos svarbą šalies ekonomikos vystymui, kartu pabrėždamos, kad pokyčiai rinkose ir geopolitikoje gali smarkiai koreguoti tiek eksporto, tiek importo dydžius ir jų kryptis.