Šiame straipsnyje susikerta kultūros, istorijos ir asmeninio pašnekesio motyvai: Utenoje paminėtos Pasaulinės turizmo dienos proga iš bronzos nulieta skulptūra „Amžinasis turistas“ įgijo vardą Uteivis, aptariami vietos kultūriniai įvykiai, prisiminimai apie legendinę grupę „Sekmadienį“ ir individualių menininkų kasdieniai potyriai. Taip pat atskleidžiama asmeninio gyvenimo ir kūrybinės veiklos sąveika, kai žodiliniu ir muziniu lygmeniu ieškoma santykio su pasauliu, publiką pasiekiančia literatūra ir kultūros pėdsakais.
Bronzinė skulptūra ir jos vardas: amžinas keliautojas Utenoje
Šių progų paminėjimui mieste pastatyta iš bronzos nulieta skulptūra „Amžinasis turistas“. Tai skulptoriaus Luko Šiupšinsko kūrinys - mielas personažas su „hemingvėjiška“ barzda, pasirengęs pasaulio pažinimui ir apdairiai apsirūpinęs turistiniu inventoriumi: žygeivio lazda, fotoaparatu, žiūronu, pačiūža, riedučiu, plaukiojimo ratu, turistine kuprine...
2024 m. rugsėjo 27 d. Utenoje buvo paminėta Pasaulinė turizmo diena. Šiai progai skirto renginio metu bronzinei skulptūrai „Amžinasis turistas“ buvo suteiktas vardas Uteivis. Varduvių ceremonijoje apdovanota ir skulptūros „krikštamotė", kuria tapo Jūratė Brasiūnienė, Kultūros skyriaus vedėja. Už keliones geriau gali būti tik kitos kelionės, kuriose dar nebuvai! Todėl svajokite!
Utenos kultūrinės nuorodos į kelionių ir keliautojo temą
Legendine grupe "Sekmadienį" kažin ar galima vadinti. Negalima sakyti, kad visus penkiolika metų grupė gyvavo be jokių problemų. Grupės sudėtis gerokai pasikeitė. Pavadinimas nepakeistas todėl, kad dalis koncertuose skambančių dainų yra tos pačios, kurias klausytojai girdėdavo ir prieš daugelį metų. Kodėl grupėje likome tik dviese? Taip susiklostė aplinkybės. Aš likau galbūt todėl, kad taip smarkiai neužsiimu savo soline karjera. Kiekvienas reiškinys turi pradžią ir pabaigą. Be abejo, kada nors grupės nebebus. Tačiau šiandien mane su grupe sieja daugelis bendrų dainų, mąstome apie naują albumą, sulaukiame nemažai kvietimų koncertuoti. Kai nebeliks kvietimų - nebeliks ir "Sekmadienio".
Na, nepabandęs nežinosi. Taip, bet rutinos, aišku, yra. Taip pat kaip ir visur kitur. Kartais atsibosta dainuoti. Dešimt metų tu esi jūreivis, amžinas keleivis. Tokia yra viena mano daina, - šypsosi.
Asmeninis gyvenimas ir kūryba: iššūkiai, troškimai ir galimybės
Darbas ne visada malonus, bet muzikoje, man rodos, džiaugsmo akimirkų daug daugiau nei dirbant pardavėja ar taksistu. Tai būtų taip baisu! Žinoma, būna, o kaipgi kitaip. Jei galėčiau, visada tinginiaučiau... Apskritai man atrodo, kad esu didelė tinginė. Bet taip jau susiklostė, kad nėra kada smarkiai tinginiauti. Ko gero, aš tik daug šneku - "ką daryčiau, jei". Esu įsitikinusi, kad geriausiai žmogus pailsi keliaudamas. Gali tiesiog vaikščioti po parduotuves ir nieko nepirkti: ilsiesi vien todėl, kad klausaisi svetimos kalbos, žiūri į svetimus žmones. Aš ne kartą sakiau - mes esame absoliučiai neįdomūs visuomenei. Nekeliame jokių skandalų. Aš negyvenu su septintu vyru. Girta nevairuoju, langų nedaužau, gerbėjų nekeikiu... Bet tai natūralu. "Sekmadienio" ir mano pačios muzika yra lyrinė. Tarkim, kalbant apie grupę "Žas", skandalai yra neatsiejama jos muzikos dalis. "Žasų" muzika yra agresyvi, energinga. Muzikavimas yra darbas, tai nėra tik asmenybės saviraiška. Svarbiausia - tavo paties gyvenimas, tavo laimė. Jei tau reikia skandalų, jei jauti tokį poreikį, darai tai. Jei ne - tai ne. Kita vertus, esu įsitikinusi, kad didelis populiarumas ir turtai niekam neatnešė per daug laimės. Nenoriu būti populiari ir turtinga. Norėčiau turėti šiek tiek daugiau pinigų, kad susikurčiau tokią buitį, kokios noriu. Būtų gerai, kad užsimaniusi - ne tada, kai susitaupysiu - galėčiau nukeliauti į kokią nors šalį. Man to ir užtektų. Nenoriu, kad mane nuolat suptų būrys žurnalistų, sekančių, ką valgiau, kada nuėjau į tualetą. Manau, Maiklas Džeksonas yra pats nelaimingiausias žmogus žemėje. Tuolab kad tokioj Lietuvėlėj turėti daug pinigų yra didelė nelaimė. Jei pozuočiau nuoga, mano muzikos klausytojai labai nustebtų. Jie visai nenori tokios reklamos apie mane. Bet ar taip nebus, kas čia gali žinoti... Taip sakant, neperšokęs griovio, nesakyk "op". O gal ir sutikčiau apsinuoginti, jei pasiūlymas patiktų...
Beje, kalbant apie pikantiškus dalykus... Esu vienintelė Lietuvoje, turinti Tadarienės pavardę. Tai absoliučiai unikali pavardė. O pase esu Jūratė Tadarienė. Mano sūnus yra Petras Tadaras ketvirtasis. Mat jis ketvirtas Petras šeimoje. Sūnui vienuolika metų. Jis mokosi 5 klasėje ir lanko muzikos mokyklą. Taip pat dainuoja mano grupėje "Linksmasis do". Vyras irgi muzikantas, bet jis labiau žinomas klasikos ir džiazo pasaulyje. Taip, visi scenoje. Net ir mūsų šunytis, ir tas eina į sceną - dalyvauja parodose... Turime amerikiečių kokerspanielį. Neturiu savaitgalių. Darbo dienom dirbu su vaikais, o savaitgaliais koncertuoju. Stebiu, kaip skleidžiasi gamta. Nes kiekvieną rytą kas nors pasikeičia. Gyvename nuosavame name, turim savo kiemą su augalėliais, kuriuos prižiūrim. Manau, mane pažįstantys žmonės apskritai galvoja, kad aš nesidažau kasdien. Tad galiu pasakyti, kad kartais dažausi. Bet neryškiai. Pastaruosius dvejus metus koncertinius kostiumus man siuva kaunietė dizainerė Diana Rūta Stankevičienė. Ji nėra labai žinoma, bet jau seniai tuo užsiima. Pinigų apsirengimui gal ir užtektų, bet nelabai yra laiko vaikščioti po parduotuves ir rinktis, kas tau čia tiktų. Kad ir storą piniginę turėdama, atėjusi į parduotuvę, nežinočiau, ką nusipirkti. Tarkim, man dabar reikia pavasarinių batų. Važiuoju ieškoti, bet jei nerandu, viskas - daugiau tam laiko skirti negaliu. Atidedu kitai dienai. Mėgstu viską planuoti. Kuo toliau, tuo daugiau mano laikas apskaičiuotas minutėmis. Maisto ruoša man ne itin prie širdies. Retai gaminu. O vyrą... - šiaip, gera nuotaika.
Tikslo ir literatūros kelionė: Abraomo Kulviečio gyvenimo aprašymas
Romane pasakojama vieno iš lietuvių raštijos pradininkų Abraomo Kulviečio gyvenimo istorija. Įgijęs žinių Liuveno, Vitenbergo, Sienos universitetuose, Kulvietis grįžta jų skleisti į Vilnių. Čia, karalienės Bonos globojamas, įsteigia mokyklą būsimiems studentams rengti. Persekiojamas dėl skleidžiamų reformacijos idėjų palieka Vilnių ir vyksta į Karaliaučių, kur kunigaikščiui Albrechtui padeda kurti universitetą, jame dėsto graikų ir hebrajų kalbas. Autorė atskleidžia ne tik tvirto, savo tikslo siekiančio intelektualo, bet ir jautraus, abejojančio, vidinių prieštaravimų blaškomo žmogaus dramą.
tags: #as #esu #jureivisamzinas #keleivis