Anykščių šilelyje prie Puntuko akmens stovintis apžvalgos bokštas yra vienintelio tokio Baltijos šalyse komplekso - Medžių lajų tako dalis. Nuo Puntuko prasidėjęs ir medžių viršūnių lygyje įrengtas Medžių lajų takas tęsiasi 300 metrų, kol pasiekia 21 metro aukštį. Pasivaikštėjus tarp medžių viršūnių galima kilti aukščiau, kur iš 35 metrų aukščio apžvalgos bokšto atsiveria Šventosios upės slėnis. Medžių lajų takas prasideda Šventosios upės slėnio viršuje. Tarp medžių vingiuojantis takas eina tame pačiame lygyje, tuo tarpu slėniui gilėjant didėja ir atstumas iki žemės. Takas todėl ir vadinamas Medžių lajų vardu, kadangi ant plieninių kolonų įrengtas metalinių konstrukcijų takas įrengtas medžių lajų lygyje.
300 metrų ilgio take įrengti stendai su pažintine informacija ir „Anykščių šilelio” eilėmis. Takui baigiantis atstumas iki žemės siekia 21 metrą, o norintys dar gražesnių vaizdų iš aukščiau gali kopti į tako gale įrengtą 36 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Aukštaitijos regiono tautinės juostos motyvais dekoruotame, iš metalo bei medžio konstrukcijų pagamintame statinyje apžvalgos aikštelės įrengtos 21 ir 34 metrų aukštyje. Medžių lajų tako apžvalgos bokštas pasiekiamas ir neįgaliesiems, nes jame įrengtas liftas. Juo galima pakilti į žemutinę apžvalgos aikštelę. Bokšto apačioje įrengtas informacinis centras. Medžių lajų take pasivaikščiojus tarp medžių viršūnių ateina laikas pasižvalgyti ir po visą Anykščių šilelį. Jis garsus ne tiek savo dydžiu kiek grožiu, kurį savo poemoje apdainavo Antanas Baranauskas.
Keliu 1201 (Anykščiai - Kurkliai) nuvažiavus maždaug 5 kilometrus, šiek tiek toliau už Labirintų parko ir apversto namo, reikia sukti dešinėn. Kelias veda iki pat bokšto prieigose įrengtos automobilių stovėjimos aikštelės. Sezono metu rasti laisvos vietos būna sunku, todėl galima lankytiną objektą pasiekti alternatyviu maršrutu. Važiuojant tuo pačiu keliu 1201 likus 200 metrų iki Labirintų parko galima sukti dešinėn ir pavažiavus iki posūkio palikti automobilį.
Lietuvoje - daugiau nei 30 kvapą gniaužiančias panoramas atveriančių apžvalgos bokštų, kurie kartu su kitais gamtoje esančiais turistiniais objektais nuolat patenka tarp populiariausių keliautojų pasirinkimų, rodo kasmet atliekami vietinio turizmo tyrimai. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais ir Valstybine saugomų teritorijų tarnyba parengė rekomenduojamų aplankyti apžvalgos bokštų, apžvalgos ratų, platformų, bokštelių ir kitų statinių sąrašą.
„Bet kurio Lietuvos apžvalgos bokšto lankymas - tai nepamirštamus įspūdžius ir kvapą gniaužiančius vaizdus iš aukštybių garantuojanti įsimintina kelionė. Drauge, tai ir unikali galimybė pažinti savo kraštą iš kitos perspektyvos. Kiekvienas bokštas - tai tarsi atskira istorija, pasakojanti apie vietos gamtą, kultūrą ir žmones. Dabar pats geriausias laikas leistis į tokias šalies pažinimo išvykas, nes pavasaris - tai ne tik gamtos atgimimo, bet ir gražiausios pavasario šventės - Šv. Velykų metas. „Panaudojant Europos Sąjungos lėšas, Lietuvos saugomose teritorijose daugybė vertingiausių mūsų krašto vietų buvo naujai pritaikytos lankymui. Tai ne tik aukščiausias (45 m.) Nemuno kilpų regioninio parko ar įspūdingos architektūros Biržų regioninio parko bokštai, bet ir Medžių lajų takas Anykščių regioniniame parke, naujausias Akmenos ir Jūros upių santakos apžvalgos bokštas Pagramančio regioniniame parke... Nuo šių ir dar keliasdešimties apžvalgos bokštų atsiveria unikalūs saugomų teritorijų kraštovaizdžiai su upių vingiais, ežerų virtinėmis, smegduobėmis ir slėniais. Keliaukite ir atraskite Lietuvos saugomas teritorijas“, - kalba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė.
Virš dviejų upių - Jūros ir Akmenos - santakos iškilęs bokštas turi net tris lygius. Kraštovaizdžiu galima pasigrožėti stovint prie vandens, einant pažintiniu taku ir įlipus į 12 m aukščio pakylą. Keliautojams siūloma upės slėniu gėrėtis ne tik iš aukštai, bet ir įbristi į susiliejančias sroves. Prie Lietuvos upių tėvo - bokštas karalius. Aukščiausias šalyje apžvalgos bokštas pečiais remiasi į debesis net 55 m aukštyje. Savo dizainu jis primena koplytstulpį arba varpinę, o maumedžio plokštės su langeliais simbolizuoja žvaigždynus. Ar teko stovėti ant devynaukščio namo stogo? Panašus jausmas gali apimti viename aukščiausių šalies apžvalgos bokštų. Jo aukštis siekia 36 m.
Pamario miestelis Dreverna, buvęs senas žvejų kaimelis, dažnai krikštijamas kaip gražiausia vieta nubusti, nes čia prieš akis - Kuršių marių toliai bei UNESCO saugoma Kuršių nerijos juosta su Pilkosiomis kopomis. Mėnulio delčia ant žemės. Tokios išskirtinės formos statinys pasitinka visus, norinčius iš 32 m aukščio bokšto apžvelgti smegduobių kraštą ir įgriuvose telkšančius karstinius ežerėlius. Jų bokšto papėdėje galima suskaičiuoti apie 30. Tarsi rombais puošta tautinė juosta virš Anykščių šilelio. Taip atrodo vienas aukščiausių (apžvalgos aikštelė - 34 m aukštyje), vienas gražiausių ir vienas žinomiausių apžvalgos bokštų. Jis - pirmasis Baltijos šalyse suteikė galimybę žengti virš medžių viršūnių. O vaizdingų panoramų gurmanų laukia žvilgsnis į Šventosios upės slėnį, Anykščių šilelį, aukščiausius Lietuvoje Šv. Ganyti debesis arba ieškoti jų atspindžių Zaraso ežere - tokias galimybes suteikia unikalus apžvalgos ratas. 100 m ilgio statinys yra 17 m aukštyje. Pušų gojelis. Taip švelniai vadinamas 24 m aukščio bokštas dešiniajame Nemuno krante. Skirtinguose aukščiuose išdėstytos pakopos bokštą daro panašų į aplinkines pušis. Nuo jo regima Pastraujo sala, Merkinės tiltas bei Merkinės miestelis su Švč. Snaigyno ežeras, kurio vardu kartais pavadinamas ir pats bokštas, su vingiuotais krantais ir trimis salomis suteikia tokį vaizdą, dėl kurio verta užlipti į 15 m aukščio bokštą. Nors jam pastatyti prireikė 25 tonų metalo, jis atrodo kaip lengvas ir grakštus vėjo sūkurys. Apžvalgos bokšto architektūrą gali įkvėpti ir paežerės nendrynai. Susuktą nendrių pėdą primenantis Metelių apžvalgos bokštas į dangų stiebiasi 15 m. Nors 294 m aukščio Aukštojo kalno liežuvis nesiverčia vadinti Lietuvos Everestu, visgi tai yra aukščiausia vieta šalyje. O ant jo esančio 10 m aukščio bokšto apžvalgos aikštelė - net 300 m aukščiau virš jūros lygio. Vienintelis bokštas šalyje, į kurį palydi dinozaurai. Bokšto papėdėje esančiame stende - visa informacija apie Juros periodą, jį primenančias fosilijas ir būtent šioje vietoje kadaise gyvenusius priešistorinius roplius. Vilkyškių miestelis tikrai žinomas visiems varškės sūrelių mėgėjams. Čia pieninė veikė jau beveik prieš 100 metų. Vilkyškių senamiestį apžiūrėti iš aukštai galima užlipus į 8,5 m aukščio apžvalgos platformą ant kalvos miestelio pietvakariniame pakraštyje. Ir tai tik dalis gražiausiose šalies vietose išdygusių apžvalgos bokštų. Informacija parengta pagal nacionalinės turizmo skatinimo agentūros VšĮ „Keliauk Lietuvoje“, turizmo informacijos centrų ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos medžiagą.
tags: #apzvalgos #bokstas #anyksciuose #siesarcio