1872 metais Londone gyvena tikrai kietas riešutėlis, vardu Filijas Fogas. Jis neturi nei žmonos, nei vaikų, nei draugų. Niekur neskuba ir niekada nevėluoja, niekuo nesistebi ir mažai kalba. Bet kartą lažybos nekeičia jo likimo - Filijui Fogui kyla tikslas apkeliauti Žemės rutulį per 80 dienų, ir šis tikslas tapo daugelio nuotykių pradžia.
Laikas nėra jo priešu: „Aplink Žemę per 80 dienų“ - klasikinė nuotykių knyga, kurią iliustravo H. Ch. XIX a. prancūzų rašytojo Žiulio Verno kūriniai laikomi pavyzdiniais nuotykių romanais. Pirmą kartą išleistas 1873 m., šis romanas tapo viena įtakingiausių knygų, kurios suteikia žinių apie geografiją, istoriją, tautų papročius, laiko juostas ir techninę XX a. pradžios pažangą.
Ši istorija prasideda nuo lažybų: Anglų džentelmenas Filojas Fogas teigia, kad pasaulį galima apkeliauti per 80 dienų. Be rimtų raumenų ar įspūdingų ginklų, jam padeda ištikimas tarnautojas Paspartus ir atkaklus seklis. Iš Londono kelionė veda per Indiją, Kiniją, Japoniją, San Fransiską, Liverpulį ir grįžta į Londoną - maršrutą, kuris ilgas, bet įmanomas dėka to laiko technologijų proveržių.
Neatsiejama romano dalis yra kontekstas: 1869 m. pradėtas Šiaurės Amerikos geležinkelio tinklas, Sueco kanalas ir kiti inžineriniai pasiekimai prisidėjo prie vėlesnių kelionių laikų mažinimo. Viktoriniai laikai sukuria įspūdį, kad kelionė per 80 dienų tikrai gali įvykti. Žiulio Verno įtaka išaugo, kai XIX a. pabaigoje pasaulis išgirdo apie tos kelionės tikimybę iš daugelio keliautojų, troškusių pakartoti Fogos sėkmę.
Romane atskleidžiama, kaip mokslo pasiekimai, geografinės įžvalgos ir nuotykiai susipina su žmogaus ryžtu. Verno kūryba nėra tik istorija apie kelionę - ji perteikia laikmečio įspūdžius, technikos pažangą ir kvietimą mąstyti apie pasaulį kaip vieną didelę, gyvą erdvę, kurioje skirtingos kultūros susiduria ir bendradarbiauja.
Žurnalo tematikos atkūrimas ir istorijų plėtra sako daug apie to meto visuomenę: romanas išleistu metu įkvėpė daugelį skaitytojų ir keliautojų, kuriems norėjosi pakartoti Fogos žygį. Tačiau šio kūrinio įtaka neapsiribojo vien literatūros riba - ji įkvėpė vėlesnius autorius ir keliautojus, o remiantis žymiais pasakojimais, kelionių laikas vis didėjo su technologijų tobulėjimu ir išradėjų prisidėjimu.
„Kapitono Granto vaikai“ - dar vienas Jules Verne klasikinių nuotykių pavyzdys, kuriame ryškiai atsispindi ankstesnė dvasia: įspūdingi aprašai, geografinių ir mokslinių faktų įtrauktis, bei nuotykiai jūroje ir kelionėse, skatinantys vaizduotę ir norą pažinti pasaulį. Ši knyga, kaip ir „Aplink Žemę per 80 dienų“, įtraukta į įvairius rekomenduojamų skaitinių sąrašus ir skaitoma tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems.
Be literatūros konteksto, romanas įtakojo kultūrinę sceną: Nellie Bly ir kiti to meto keliavimo lyderiai vadovo tradicijoms, kurias įkvepė Verne. Motyvacija keliauti ir ekspertizės derinys su nuotykiais ir iššūkiais atspindi tą laikotarpį, kai žmonės ėmė drąsiau žvelgti į pasaulį ir siekti peržengti žinomų ribų.
Knygos kultūrinė svarba slypi ir tuo, kad ji pristato mokslininkų dvasios pradmenis, išradingumą, bei teigiamą požiūrį į mokslą. Verne rašė apie televiziją ir telefoną, apie povandeninius ir kosminius laivus, apie Žemės istoriją ir už orą sunkesnius skraidančius aparatus. Tokios idėjos, kad ir kokios nutolusios jos atrodytų savo laikmečiui, padėjo formuoti ateities vizijas ir paskatino kitus kūrėjus kurti naujus fantastinio ir realistinio pobūdžio kūrinius.
Knyga buvo išleista laikotarpiu, kai technologijos vystėsi nepaprastai sparčiai, ir tai atsispindi jos tekste bei jos įtakoje atsirandančiuose moksliniuose pranešimuose. Moksliniai atradimai ir kelionių nuotykiai susipina į vieną nuotaiką: drąsa, sumanumas ir ryžtas įveikti iššūkius - tai pagrindinės temos, kurios skatina skaitytojų vaizduotę.
Kai žvelgiame į istorinį kontekstą, verta pažymėti, kad Verne buvo prancūzas, o Fogas - anglas, o jų susidūrimas sukelia įspūdį apie įtakingą kultūrinę tarpusavio įtaką. Romanas iš pradžių buvo dalimis spausdinamas žurnale, todėl daugelis skaitytojų patikėjo, jog tokia kelionė iš tiesų įvyko. 1872 m. romanas buvo išspausdintas visuotiniam skaitytojui, o 1873 m. išverstas į anglų kalbą, kas dar labiau sustiprino jo kultūrinį pobūdį. Vėliau knygos įtaka ne tik išliko, bet ir išaugo, ir daugelio keliautojų siekis kartoti Fogos kelionę parodė, kaip literatūra gali pakeisti realybę.
Šiame pasakojime kelių kartų vaidmenys ir jų motyvacijos atskleidžia, kaip istorija gali būti skaitoma įvairiai: ne tik kaip nuotykis, bet ir kaip socialinė ir techninė pažanga. Verne, pasitelkdamas mokslą ir nuotykių džiaugsmą, sukuria pasaulį, kuriame kelionė per trumpą laiką tampa įmanoma, o žmogaus valia - dar vienu veiksniu, kuris gali pasukti likimą.