Privačiuose namuose grindų ir sienų įtrūkimai gali atsirasti dėl pamatų nusėdimo, kurio priežastis - nusilpęs pastato pagrindo gruntas. Tam, kad pašalintume įtrūkimo atsiradimo priežastį, būtina visų pirma pašalinti pirminę priežastį, t. y. sustiprinti gruntą ir pakelti pamatus į projektinį lygį. Stabilią privataus namo būklę lemia be kitų priežasčių ir grunto, ant kurio pastatytas namas, būklė. Reikia nepamiršti, kad namo pamatai spaudžia gruntą ir gali palaipsniui nusėsti. Jei nusėdimas neviršija leistinų normų, namas išlieka stabilus. Bet tais atvejais, kai pamatų nusėdimo rodikliai yra per dideli, taip pat jeigu skirtingos pamatų dalys nusėda nevienodai, t. y. Kai pamatai smunka, atsiranda grindų, laikančiųjų ir nelaikančiųjų sienų, perdangų ir pertvarų pažeidimo pavojus. Be įtrūkimų galimi langų ir durų angų perkreipimai, inžinerinių jungčių gedimai ir t. t.
Priežastys, kurios lemia pamatus nusėsti ir kaip jas šalinti
Grunto nusilpimą gali sąlygoti netinkamas požiūris į statybos darbų atlikimą, kai pamato gruntas nebuvo pakankamai sutankintas. Pasitaiko ir avarinių situacijų, kai grunto savybės pasikeičia dėl vandentiekio, kanalizacijos arba požeminių rezervuarų avarijų. Dažnai grunto sustiprinimo ir namo pamatų kėlimo darbams naudojama sunki statybos technika. Atliekant tokius darbus gyventojams reikia išsikraustyti iš savo namų. Tam, kad būtų prieiga prie pamatų, vykdomi rimti žemės darbai. Šiandien „URETEK“ geopolimerinių injekcijų metodai leidžia sustiprinti gruntą ir pakelti pamatus iki projektinio lygio tik per 2-3 dienas. Taikant šį metodą ne tik nereikia vykdyti kapitalinio remonto name - nereikia net iškelti gyventojų.
Grindų ir sienų įtrūkimams pašalinti privačiuose namuose naudojami du „URETEK“ geopolimerų injekcijų metodai. Po injekcijos geopolimerų dervos greitai plečiasi, užpildo visas ertmes, sustiprina gruntą ir suformuoja vertikaliai nukreiptą spaudimą. Dervų susistruktūravimas ir sukietėjimas trunka tik 15 minučių. Norint kontroliuoti konstrukcijų pakėlimą ir įtrūkimų pašalinimą naudojami lazeriniai lygio matuokliai; šių prietaisų matavimo paklaida - iki ±1 mm.
Dažniausiai naudojamos pamatų atstatymo bei šiltinimo kryptys
Pamatų atstatymas dalimis - saugiausias būdas, tačiau remonto darbai užtrunka ilgiau nei taikant kitus būdus. Šiuo atveju išardome vieną metrą pamato, du ar tris metrus paliekame. Suvirtiname šį ruožą, vėl išardome vieną metrą pamato. Taip dirbame visu perimetru. Pamatui atstatyti skirtas medžiagas reikia rinktis atsižvelgti į namo apkrovą, grunto savybes, darbų technologiškumą, namo formas. Šiaip ar taip, pradedant dirbti praverstų pasitarti su specialistu.
Tvirtinant senus (suirusius) lauko riedulių pamatus dažniausiai pakanka juos padengti betono sluoksniu. Taip surišami nestabilūs rieduliai ir šiek tiek padidinama pamato nešamoji galia. Šiuo atveju 1-2 metrų ruožais atkasamas pamatas, nuvalomas jo paviršius ir pastačius klojinį apibetonuojamas. Atkasant sekantį ruožą gruntas pilamas ant pirmojo ir tankinamas kas 30-50 cm. 1. Esami pamatai; 2. Naujai išlietas betonas; 3. 4. Armuotė; 5. Lauko riedulių pamato nešamąją galią galima didinti pakaitomis iš skirtingų pusių. Šiuo atveju iš vienos pusės atkasamas pamatas, išardoma apatinė jo dalis, nuvalomas paviršius, sutankinamas gruntas (3). Sekantis etapas - armavimas. Per visą pamatą horizontaliai sukalami metalo strypai. Armuojama paruošta pamato pusė (4), pastačius klojinį užbetonuojama pamato papėdė. Nuėmus klojinį nuo sukietėjusio betono užpilamas gruntas, kuris tankinamas kas 30-50 cm. 1. Esami pamatai; 2. 3. Siena; 4. Armuotė; 5. Inkarai; 6. Šiuo atveju atkasamas esamas pamatas. Šalia pamato betonavimo zonoje sutankinamas gruntas (5). Tinkamai suarmavus (4) ir pastačius klojinį pamatai apibetonuojami (2). Betonui sukietėjus nuimami klojiniai, gruntas sutvarkomas iki projektinio aukščio.
Laiku pastebėti bei panaikinti maži trūkumai užkerta kelią dideliems ir brangiems remontams. Pamatų remontas nėra pigus. Visi namai bėgant metams „pasėda“, bet minimalūs nukrypimai dažnai yra daugiau mažiau normalu. 1. 2. 3. 4. Iš lauko pusės atidžiai apžiūrėkite, ar namo pamatuose nėra įtrūkimų. Sienos turi būti lygios, neįtrūkusios. Jei pamatai buvo lieti iš monolitinio betono, bet įtariate, jog jis nėra pakankamai tvirtas - išbandykite tvirtumą paprastu atsuktuvu - pabadykite, betonas turi išlikti nepažeistas, tvirtas, neįskilti ar įlinkti. Atsuktuvas negali palikti jokių žymių. Jei visgi atsuktuvas paliko žymių ar atlūžo gabalėlis pamatų, vadinasi, pamatai silpnėja. Pamatai turi ir kitų sudedamųjų dalių - atramų, tvirtinimų. Patikrinkite iš vidinės pamatų pusės - rūsio. Visos atramos turi būti tiesios, nesulinkusios. Visos atramos, tvirtinimai turi atrodyti lygiai taip, kaip jie atrodė tik pastačius namą. Taip pat stebėkite, ar nėra šlapių vietų ar net balučių. Atsuktuvu ar yla patikrinkite, ar neįsimetęs puvinys į medines konstrukcijas. Veikiami aplinkos veiksnių, pamatai kinta nežymiai. Jei visgi pamatai pradeda trūkinėti - jie nebuvo pakankamai geros sudėties. Tačiau betoniniai ir blokiniai pamatai gali įtrūkti, ir kartais tai yra visai nepavojinga bei normalu. Pavieniai L formos įtrūkimai, ypač einantys žemyn, taip pat nėra stiprus pavojaus signalas. Horizontalūs įtrūkimai yra patys rimčiausi. Visuomet praverčia profesionalo nuomonė, nes tik jis gali tiksliai nustatyti, ar įtrūkimas yra rimtas įspėjamasis ženklas.
Apšiltinimas, hidroizoliacija ir galimi sprendimai
Mažus įtrūkimus (mažesnius, negu 0,5 cm.) galima uždažyti specialiais dažais. Šiais metais apšiltinome pamatus tik iš vidaus. Išorę šiltinsime kitais metais, kai šiltinsime fasadą. Apšiltinimui naudojome putplastį Geoporas EPS 100 iš lemora.lt, ant prieš tai hidroizoliuotų pamatų. Šį etapą darėmės patys. Pamatų apšiltinimas nėra sudėtingas darbas ir gana greit padaromas. Kaip ir visuose kituose etapuose, taip ir šiame, garažas su sandėliuku buvo bandymų triušiai. Vis tik prireikia laiko, kol išdirbi visą technologiją, sugalvoji, kaip pagreitinti procesą, kaip viską atlikti geriau ir greičiau, tad pasidalinsiu jau pasiteisinusiais sprendimais.
Iš pradžių pasiruošėme pamatus. Kadangi pamato apačioje buvo likę betono (ties poliais), kuris būtų trukdęs prie pat apačios priglausti putplastį, reikėjo jį pašalinti. Taip pat suformavome ~10 cm gylio ir pločio griovelius garažo ir sandėliuko erdvėje tam, kad nereiktų putplasčio pjaustyti. Iš viso visam 190 kv.m namo vidui apšiltinti sunaudojome 20 pakuočių 1000x500 mm, 100mm aukščio putplasčio lakštų. Putplastį prie pamatų klijavome su ta pačia bitumine mastika, kurią naudojome pamatų hidroizoliacijai. Kad būtų greitesnis prilipimas, naudojome nulinio plėtimosi klijuojančias putas Penosil, o putplasčio apačioje ir tarp putplasčio lakštų naudojau putas su didesniu plėtimusi, kad užpildyti visus tarpus. Jų vis atsiradavo, nes kai kur buvo neįmanoma nugramdyti betono. Mastikai tepti reikėjo tik specialių šukų, o putoms specialaus pistoleto. Suklijuotus lakštus paremdavau pagaliais ir lentomis, kad netyčia nenuslystų putplastis. Iš pradžių kiekvienos putplasčio plokštės horizontalumą matavau su gulsčiuku, bet kaimynas paprotino, kad taip žaisti neapsimoka ir užtenka išsitempti siūlą tarp kampų - taip ir padarėm ir darbas žymiai pagreitėjo!
Daugiausiai laiko atėmė putplasčio užkišimai už vamzdžių, nes neapgalvojau šio dalyko ir palikau per mažus tarpus tarp pamato ir vamzdžio. Reikėjo daug pjaustyti, tad kitą kartą palikčiau didesnius tarpus tarp vamzdžių ir pamato. Galbūt ir per daug kruopščiai dariau šį etapą, nes dauguma putplastį klijuoja tiesiog su plytelių klijais, bet aš pasirinkau klijavimą su mastika, kad tikrai neliktų jokio tarpo tarp putplasčio ir pamato. Taip pat plytelių klijai būtų nelipę prie mastikos. Ant suklijuoto putplasčio ateities visur, išskyrus garažą ir sandėliuką, dėsis 25 cm aukščio putplastis, o garaže užteks 20 cm.
Smėlio užpylimas pareikalavo ko gero daugiausiai jėgų.… Bobcat’ų vairuotojų įvairovė lėmė įvairią darbų spartą ir kokybę, tad kai kur reikėjo atlikti rankinį išlygintą darbą. Daug karščio ir fizinės įtampos. Tačiau procesas juda į priekį ir matosi progresas.
Galiausiai: vertinimas, ekonomika ir galimos alternatyvos
Šildymo išlaidos gali būti sumažintos apšiltinus pamatus - tai yra investicija, kuri atsiperka. Namo ekonomija yra vienas svarbiausių rodiklių. Paskambinkite mums ir teiraukitės dėl darbų įvertinimo bei atlikimo, o mes savo ruožtu pasirūpinsime, kad jums daugiau nereiktų apie nieką galvoti. Paveldėjote ar nusipirkote sklypą su senu namu jame ir svarstote, ką daryti su pamatais - renovuoti ar griauti ir pradėti statybas iš naujo. Kada verta pamatus išsaugoti, o kada verčiau renovuoti? Ar būtina ir kokius atlikti tyrimus? Spendimus apie senų pamatų tinkamumą, jų tolesnį panaudojimą, reikalingus tyrimus turėtų įvertinti ir priimti specialistas, o ne pats savininkas. Svarbu žinoti - pamatai laikosi, kai tinkamai įrengtas pagrindas ir konstrukcijos apkrova skaitlingai paskirstyta.
Kokie yra pagrindiniai šiltinimo bei hidroizoliacijos etapų įtampos ir kokybė?
Prieš apšildant namų pamatus, svarbu parinkti tinkamas medžiagas. Pagrindinis dalykas - pamatų peršalimas. Betono porose sušalęs vanduo įskelia pamatus ir gadina visą pastato konstrukciją. Dėl to šiluma per grindis ant grunto iššąlėja, o tinkamai atliekamas šiltinimas gali apsaugoti nuo šių problemų. Šiluma per grindis per žiemą išeina ne tik į gruntą, bet ir į išorę. Statant energetiškai efektyvius namus dažnai naudojami kombinuoti pamatų šiltinimo būdai.
Kokybės kriterijai - teisinga sluoksnių seka, tinkamas hidroizoliacijos sluoksnių daugumas, ventiliacijos užtikrinimas, ir atidžiai parinktos medžiagos. Seno pamato šiltinimas iš lauko yra visada pirmas pasirinkimas. Tokiais atvejais senų pamatų šiltinimas iš vidaus gali būti išeitis. Jei vis dėlto šiltinate iš vidaus, rinkitės uždarų porų poliuretano putas. Svarbu visada pasirūpinkite ventiliacija. Net brangiausia medžiaga nepadės, jei montavimas sugadintas.
Pradėkite nuo paprasto plano: įvertinkite pamatų būklę ir drėgmės lygį, pasirinkite tinkamą šiltinimo ir hidroizoliacijos kombinaciją, suraskite patikimą vykdytoją arba kruopščiai pasiruoškite darbams patys. Pamatų šiltinimas iš vidaus paprastai nėra rekomenduojamas, nes gali sukelti drėgmės kaupimąsi konstrukcijoje. Lietuvoje dažniausiai naudojamas 10-20 cm storio ekstrūzuotas polistirenas (XPS).
Kaip ir visuose kituose etapuose, tokios technologijos leidžia pasiekti užsibrėžtus tikslus - pamatų įstrigimų mažinimą, drėgmės kontrolę ir energijos taupymą. Galutinis rezultatas priklauso nuo trijų dalykų: tikslios būklės diagnostikos, medžiagų pasirinkimo ir griežto montavimo technologijos laikymosi.
Vidiniai priminimai ir rekomendacijos
- Esami pamatai; 2. Naujai išlietas betonas; 3. Armuotė; 4. Lauko rieduliai; 5. Inkarai.
- Atsižvelgti į grunto tipo ypatumus ir namo apkrovą.
- Prieš pradedant šiltinti - atlikti grunto tyrimus arba pasikonsultuoti su specialistu.
tags: #aplink #pamatus #namo #sutvarkymas