Ketvirtį amžiaus keisdamas tapatybę T. Mendezas dirbo Centrinei žvalgybos valdybai (CŽV) ir slapčia pergabendavo žmones iš priešo šalies. Už ypač drąsią operaciją Irane jam Holivudas, vaizdžiai sakant, pastatė paminklą - sukūrė trilerį apie jį „Operacija „Argo”. Šis neseniai pradėtas rodyti Holivudo filmas apie Irane nuo režimo besislapsčiusių amerikiečių diplomatų gelbėjimo operaciją pagrįstas tikra istorija. Istorikų bei kino kritikų manymu, ši istorija verta visų jai pastaruoju metu aidinčių liaupsių.
Oro bendrovės „Swissair” lėktuvas, skrendantis 363-uoju reisu, pagaliau pakilo. Buvo 1980 metų sausio 28-oji. Apačioje plytėjo Irano sostinė Teheranas su savo šurmulinguoju oro uostu, apsnigtais kilimo takais, laukiamosiomis salėmis, kuriose buvo pilna policininkų ir revoliucijos gvardijos karių, lūkuriuojančių keleivių, nervingų užsieniečių. Visur triukšmas, cigarečių dūmai. O T. Mendezas pagaliau galėjo atsikvėpti.
Vyriškis atliko savo užduotį ir su brangiuoju kroviniu skrido namo. Tokias operacijas jis vadina kariniu terminu - eksfiltracija. Kai T. Mendezas lėktuvu pakilo iš Teherano oro uosto į Ciurichą ir Frankfurtą, jis iš panosės Irano revoliucijos vadams, beveik 3 mėnesius jėga laikiusiems Amerikos ambasados darbuotojus, buvo eksfiltravęs šešis JAV diplomatus. Teherane laikomų įkaitų drama Vakarų pasauliui tampė nervus, įnirtusių mulų ir suplėšytų Amerikos vėliavų vaizdai mirgėjo pirmuosiuose pasaulio žiniasklaidos puslapiuose.
Jeigu Irano saugumo tarnybos pajėgos T. Mendezą ir jo palydovus oro uoste būtų sulaikiusios, tuomet, anot T. Mendezo, „veikiausiai būtų paprašiusios nueiti į gretimą patalpą”. „Jūs žinote, kas būtų buvę paskui - apklausos, jokių advokatų, liudininkų. Niekas nebūtų galėjęs mums padėti, net ir mano vyriausybė. Jei tave nutvėrė, gali pasikliauti vien savimi. Tai pagrindinis šnipinėjimo įstatymas”, - pasakojo dabar jau 72 metų T. Mendezas.
Šis žmogus ketvirtį amžiaus planavo ir vykdė slaptas CŽV operacijas: šnipinėjo KGB agentus, Japonijoje ir Tailande padirbinėjo kelionių pasus ir vizas, gabeno žmones iš „priešiškų teritorijų”. Žilabarzdis, neišraiškingo balso, dabar jau pensininkas savo išvaizda neprilygsta kino ekranų herojams - legendiniam Džeimsui Bondui ar slaptajam agentui Džeisonui Bornui. Bet, skirtingai nei minėti superagentai, T. Mendezas buvo realus, sugebėjo puikiai maskuotis ir ryžtingai veikti. Tada, kai jo reikėjo labiausiai. T. Mendezas buvo garsiojo OTS - Techninių paslaugų skyriaus vadovas.
„Jis - malonus dėdulė”, - sakė amerikiečių žurnalistas Mattas Baglio. „Aš esu mažas pilkas žmogelis, veikiantis užkulisiuose. Esu tobulas šnipas”, - patenkintas savimi kalbėjo T. Mendezas. Žurnalistas M. Baglio ir T. Mendezas - bendraautoriai, parašę knygą apie vieną garsiausių žvalgybos operacijų. Šį kūrinį Holivudo aktorius ir režisierius Benas Affleckas perkėlė į didįjį ekraną. Filmas sulaukė puikiausio kritikų įvertinimo ir praėjusią savaitę buvo apibertas Auksiniais gaublais, tarp jų - už geriausią režisieriaus darbą ir geriausios dramos kategorijoje. Į Lietuvos kino teatrus taip pat atkeliausiančią istorijai pranašaujami „Oskarai”.
Galbūt ne veltui. Filme „Operacija „Argo” išties pateikiami realūs, bet kiek sudramatinti, kaip ir dera Holivudui, įvykiai. B. Afflecko herojus įkūnija visur pralendantį herojų, kuris anuomet Irane prisistatė Kanados prodiuseriu, ieškančiu tinkamos vietos savo mokslo fantastikos filmui kurti. Iš pradžių įtariai reagavę iraniečiai galiausiai tik trūktelėjo pečiais - lengvi pinigai iš kuoktelėjusio fantastikos mėgėjo. Kodėl gi ne?
Iš tikrųjų T. Mendezas rengė šešių Amerikos diplomatų pabėgimą. Šie amerikiečiai išvengė ambasados šturmo lapkričio pradžioje ir jau daugelį savaičių slėpėsi Kanados vyriausybės atstovo rezidencijoje.
Atskleidžia ne viską. Kino juostos „Operacija „Argo” režisierius B. Afflecko džiaugėsi, kad T. Mendezas buvo ne šiaip filmo įkvėpėjas, bet ir patarėjas. Nieko tokio, kad šnipui teko daug kur nusileisti. „Šis apdovanojimas - tiktai dėl T. Mendezo. Jūs jį matėte. Jis yra Amerikos didvyris”, - B. Afflecko negailėjo liaupsių T. Mendezas. „Tai juk Holivudas, jo filmuose įtampa svarbiau nei faktai. Jiems reikia melodramos ir upeliais besiliejančio kraujo. O mes sakome: jei ištraukiami ginklai, tavo darbas sugadintas”, - patikslino T. Mendezas.
Šnipo darbe svarbiausia - slaptumas ir būti pasirengusiam bet kokiai situacijai. Būtina analizuoti savo aplinkos žmones, numatyti jų reakciją ir nukreipti jų dėmesį. Meną studijavęs T. Mendezas gerai įsimena detales. Po ketvirčio amžiaus darbo, kai nuolat teko maskuotis, jis sukaupė tokią patirtį: „Išvaizda, klaidinga tapatybė turėtų būti kiek įmanoma neįdomi, kad jokiam policininkui, jokiam muitininkui nekiltų nė mažiausio noro įdėmiai pažvelgti į šį asmenį.”
Vadovaudamasis šiuo principu T. Mendezas surengė dešimtis operacijų: makiažas, perukas, dirbtinė nosis, nauja išorė padėjo jam iš šalies išgabenti agentus ir jų šeimas, pavyzdžiui, kai šie buvo demaskuoti. Ir tai tik pavykusios operacijos, apie kurias jis kalba. Nieko nuostabaus: T. Mendezas buvo CŽV, o ne gyvūnų globos organizacijos darbuotojas.
„CŽV sugalvojo įžūlų planą.” Kai 1979 metų gruodį CŽV jį informavo apie padėtį Irane, jau buvo pradėta planuoti. Kanadiečiai turėjo pagaminti padirbtus pasus, bet kuo amerikiečiai turėjo tapti? Vienas siūlymų buvo tapti anglų kalbos mokytojais. Bet tada paaiškėjo, kad ajatolos uždarė visas mokymo įstaigas - net ir Korano mokyklas. T. Mendezas turėjo kitą idėją: kas galėjo būti naivus ir tuo pat metu gana susireikšminęs, kad nebijotų atsidurti kruvinos revoliucijos centre? Visiškai aišku: Holivudas.
Šie patrakę kino žmonės, taip aiškino T. Mendezas savo bosams, turi reputaciją asmenų, kurie ignoruoja bet kokius pasaulio įvykius, jei jiems reikia įgyvendinti savo projektus. Žinoma, filmavimo grupė pritrauktų dėmesį, bet būtent tai ir būtų dėmesio nukreipimas. T. Chambersas atnešė scenarijų „Argo”, kurio paraštė skelbė: „Kosminis gaisras”, ir pranešė, jog bus kuriama „Žvaigždžių karų” kopija.
Vienintelis ginklas - kortelės. B. Afflecko filme „Operacija „Argo” rodoma, kaip T. Mendezas ir J. Chambersas kuria kino studiją, renkasi aktorius ir priima į darbą tikrą prodiuserį, kuris negali suvokti CŽV komandos akiplėšiškumo, bet jai duoda patarimą: „Jeigu nori paskleisti melą, kreipkis į spaudą.” T. Mendezas, pasinaudodamas šiuo pasiūlymu, duoda interviu apie jo planuojamus filmavimo darbus Irane, deda skelbimus į leidinį „Hollywood Reporter” ir dalija naujai įsteigtos kino studijos „Six” (tai skaičius amerikiečių, kuriuos teks vaduoti) vizitines korteles.
Realiame gyvenime į „Six” buvo atnešta dešimtys scenarijų. Beje, ir tada dar nelabai garsaus režisieriaus Steveno Spielbergo. Sukurti šį apgaulingą pasaulį buvo svarbu, bet ne iraniečių valdžios organams apmauti. T. Mendezas jau anuomet abejojo, kad jie tikrintų jo duomenis ir iš tikrųjų skambintų į Holivudą. Ne, apgaule grįsto pasaulio reikėjo tik „filmo komandai” - diplomatams nuraminti. Jie tapo filmavimo aikštelės dizaineriais, asistentais ir vairuotojais. „Jiems operacija turėjo teikti malonumą. Per tokius manevrus svarbu pasitikėti savimi. Tie, kurie bijo, patraukia dėmesį”, - sakė T. Mendezas.
Vienintelį išties pavojingą vaidmenį šeši JAV ambasados darbuotojai turėjo atlikti Teherano oro uoste: paduoti kontrolieriams padirbtus išvykimo dokumentus. Tai turėjo būti pirmasis jų kontaktas su išoriniu pasauliu po kone trijų slapstymosi mėnesių. „Jie jautėsi tokie pažeidžiami. Vienintelis ginklas, kurį jie turėjo, buvo jų vizitinės kortelės, ir tos buvo padirbtos”, - sakė T. Mendezas. Viskas vyko kaip sviestu patepta. Kai lėktuvas pakilo į orą, vienas diplomatų pašaipiai mestelėjo T. Mendezui: „Jūs tikrai viską apmąstėte.” „Swissair” lėktuvo „Douglas DC-8” pavadinimas buvo „Argau”.
T. Mendezas pamanė, kad tai geras ženklas. Vis dėlto, kai lėktuvas jau skrodė Turkijos oro erdvę, „kanadiečių kilmės prodiuseris” T. Mendezas užsakė kokteilį „Kruvinoji Merė”. Dėl saugumo. Tariamoji filmavimo komanda kėlė taures: „Už „Argo!”, „Tai mums pavyko!” Nuopelnai - praėjus laikui. Anuomet visus nuopelnus Centrinė žvalgybos valdyba priskyrė kanadiečiui: baimintasi represijų prieš likusius 52 amerikiečius įkaitus, kurie buvo išlaisvinti po 444 dienų.
Iki 1997 metų operacija „Argo” buvo įslaptinta. Paskui CŽV paviešino savo bylas ir išliaupsino T. Mendezą kaip spektaklio režisierių. Jis davė išsamų interviu televizijai ir parašė knygą apie savo operacijas. Dabar persirenginėjimų meistras - taip neretai yra vadinamas T. Mendezas - tapo žavius gamtovaizdžius, savo darbus jis eksponuoja galerijoje už Vašingtono ir parduoda. Jis nuolat susitinka ir su diplomatais. Pastarąjį kartą per B. Afflecko filmo „Operacija „Argo” premjerą. Apie ką kalbamasi? „Žinoma, apie senus laikus. Apie ką gi dar reikėtų kalbėtis?” - be mažiausių emocijų sakė T. Mendezas. Beje, jis ir jo antroji žmona Jonna yra Vašingtono šnipinėjimo muziejaus valdybos nariai.
Air Force One ir prezidento lėktuvas
Irano įkaitų krizė - 444 dienos islamistinio režimo nelaisvėje. Irano įkaitų krizė vadinamas diplomatinis incidentas tarp Irano ir JAV, kai 52 amerikiečių diplomatatai buvo paimti įkaitais ir laikyti 444 dienas - nuo 1979-ųjų lapkričio 4-osios iki 1981-ųjų sausio 20-osios. Tuometis JAV prezidentas Jimmy Carteris žadėjo, kad JAV nepasiduos teroristų ir anarchistų šantažui, tačiau būtent jis laikomas šios krizės pralaimėtoju. J.Carterio įsakymu 1980 metų balandžio 24-uąją buvo surengta ypač sudėtinga operacija „Erelio nasrai” („Eagle Claw”). Tačiau bandymas išvaduoti įkaitus baigėsi vos prasidėjęs - nesėkme. Nelaimingo atsitikimo metu buvo sunaikinti du orlaiviai, žuvo 8 amerikiečiai ir vienas iranietis. Iranas tikino nesiderėsiantis su J. Carteriu, o paskutinius įkaitus paleido praėjus vos kelioms minutėms po naujojo JAV prezidento Ronaldo Reagano inauguracijos.
Air Force One technologijos ir simboliai
Tariamoji prezidentų lėktuvas - plačiau dar žinomas kaip „Air Force One“. Tai yra ne tik šio lėktuvo pavadinimas, bet ir oficialus jo šaukinys pilotams bendraujant su oro uostų eismo valdymo kontrolieriais. Specialiai prezidento transportavimui sukonstruotas orlaivis laikomas vienu iš JAV galios simbolių. Įkūrų flotilė - nuo 1990 m. naudojami du „Boeing VC-25A“, kurie iš esmės yra smarkiai modifikuoti to paties gamintojo 747-200B lėktuvai. Artimiausioje ateityje „Air Force One“ vardą turėtų perimti naujesni „Boeing 747-8“ pagrindu sukonstruoti orlaiviai. Daugiau nuotraukų (16) „Air Force One“ - bene žinomiausias lėktuvas pasaulyje.
Baltųjų Rūmų fotografo Pete Souza nuotr. Įdomūs faktai apie dabartinės kartos JAV prezidento lėktuvą: 1. Korpuso ilgis siekia 71 metrą, o sparnų plotis - 60 metrų. 2. Lėktuvas pagamintas taip, kad atlaikytų antžeminį atominės bombos sprogimą. 3. Visi lėktuvo langai yra neperšaunami. 4. Skrydžio valandos kaina siekia 200 tūkst. dolerių (189 tūkst. eurų). 5. Lėktuve įrengti net 85 telefono aparatai. 6. Vidaus plotas siekia 373 kvadratinius metrus - tai reiškia, kad jo viduje tilptų maždaug šeši gyvenamieji butai. 7. Lėktuve telpa 76 keleiviai ir jų bagažas. 8. Viduje yra atskiras Ovalusis kabinetas. 9. Šioje svetainėje naudojami slapukai.
Slapukų politikoje minimi panašūs paaiškinimai, o laikantis įstatymų dabar šiame straipsnyje plėtojama tema liečia ir „Prezidento lėktuvą“ (Air Force One) kaip simbolinį galingumo įvaizdį, kuris buvo ir tebėra svarbus JAV istorijoje.
Miręs režisierius Wolfgangas Petersenas
Mirė vokiečių kino režisierius Wolfgangas Petersenas, pelnęs tarptautinį pripažinimą tokiomis savo juostomis kaip „Povandeninis laivas“ (Das Boot), „Epidemija“ (Outbreak) ir „Prezidento lėktuvas“ (Air Force One). Kino kūrėjas mirė nuo kasos vėžio, būdamas 81 metų, pranešė jo atstovė. W. Petersenas, per penkis dešimtmečius apėmusią karjerą kūręs filmus, kuriuose vaidmenis kūrė ryškiausios Holivudo žvaigždės, kaip antai Clintas Eastwoodas, Dustinas Hoffmanas, George'as Clooney, Harrisonas Fordas ir Bradas Pittas, mirė penktadienį Los Andžele.
Wolfgangas Petersenas / „Scanpix“ nuotr. Vokietijos mieste Emdene 1941 metais gimęs W. Petersenas pirmos didelės sėkmės sulaukė sukūręs 1981 metų filmą apie Antrojo pasaulinio karo vokiečių povandeninį laivą pagal romaną „Das Boot“ apie mūšį dėl Atlanto. 1983 metais ši juosta buvo nominuota dviem „Oskarams“, įskaitant geriausio režisieriaus kategoriją. Kitais metais W. Petersenas išleido savo pirmąjį filmą anglų kalba - maginės fantastikos juostą vaikams „Begalinė istorija“ (The NeverEnding Story).
Dešimtajame dešimtmetyje jis Holivude kūrė veiksmo ir katastrofų filmus. Režisierius bendradarbiavo su C.Eastwoodu ir Johnu Malkovichiumi kurdamas trilerį „Ugnies linijoje“ (In The Line of Fire), taip pat režisavo filmą apie pandemiją su J. Hoffmanu „Epidemija“. Glenn Close, kartu su H. Fordu sukūrusi vaidmenį W. Peterseno juostoje „Prezidentinis lėktuvas“, naujienų agentūrai AFP atsiųstame pranešime rašė, kad darbas su režisieriumi vokiečiu „išlieka ypatingas prisiminimas“. „Nors scenarijus buvo jaudinamas ir neįtikėtinai įtemptas, prisimenu daug juoko, ypač scenose prie didžiulio stalo Strateginių pasitarimų kabinete“, - prisiminė ji. „Mano atmintyje išlikęs vyras, kupinas joie de vivre, daręs tai, ką labiausiai mėgo“, - pridūrė G.Close.
Šio amžiaus pirmame dešimtmetyje W. Petersenas režisavo filmą „Pražūtinga audra“ (The Perfect Storm) su G. Clooney ir „Troja“ (Troy), kurioje pagrindinį vaidmenį sukūrė B. Pittas. Jis mirė savo rezidencijoje Los Andželo Brentvudo rajone ant savo žmonos Marios-Antoinette, su kuria gyveno 50 metų, rankų.
tags: #aktorius #vaidines #filme #prezidento #lektuvas