Šiemet Lenkijoje turėjęs įvykti Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionatas nukeltas į 2021 metus. Varžybų, kuriose turėjo dalyvauti apie 600 paraatletų, organizatoriai sprendimą priėmė atsižvelgdami į situaciją, susiklosčiusią dėl pasaulinės viruso COVID-19 pandemijos. Europos čempionatas buvo suplanuotas birželio 2-7 d., Lenkijos mieste Bydgoščiuje. Tačiau kovo 26 d. paskelbta, jog pirmenybės dėl koronaviruso pandemijos nukeliamos neribotam laikui. Birželio 4 d. organizatoriai oficialiai paskelbė, jog Europos čempionatas nukeliamas į 2021-uosius. Naujas nukeltų Senojo žemyno pirmenybių datas ketinama paskelbti dar šią vasarą. Vietas Europos čempinete Lenkijoje jau buvo užsitikrinę 16 Lietuvos sportininkų. Dar du ar tris atletus planuota į Bydoščių vežti papildomai.
Kontekstas: nukėlimo sprendimas ir Lietuvos komandos planai
„Manau, kad priimtas teisingas sprendimas. Matome, kad visi didieji pasaulio sporto įvykiai keliasi į kitus metus, varžybų kalendorius slenkasi. Viena vertus, kova su virusu dar nebaigta, ir negalime rizikuoti atletų sveikata. Be to, šiemet Europos čempionate sportininkams būtų sunku parodyti visą potencialą, nes dėl karantino pasirengimas buvo sutrikdytas. Sprendimas priimtas ir jau iškomunikuotas sportininkams, kurie gali dėliotis planus. Laukia startai Lietuvoje, yra kam ruoštis“, - sako Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius.
Aukso ir sidabro medalius sportinių vežimėlių lenktynėse iškovojęs Kęstutis Skučas sako tikėjęsis, jog šių metų čempionatas bus nukeltas į 2021-uosius. „Viską priimu ramiai. Tiesą sakant, galvojau, kad taip ir bus. Dabar viskas daug aiškiau ir ramiau. Visas ciklas nusikelia metams - tiek Europos čempionatas, tiek Tokijo paralimpinės žaidynės. Galiu pasakyti, kad net pasinaudojau šia situacija. Labai sustiprėjau fiziškai, nes daug dirbau per tą karantiną. Ypatingai daug dėmesio skyriau jėgos pratimams, kam anksčiau, ruošiantis varžyboms, trūkdavo laiko dėl trumpesnio ciklo. Matau, kad viskas eina tik geryn, rezultatai kyla lyg ant mielių. Man rodos, viskas čia bus gerai“, - sako K. Skučas.
Aukso ir bronzos medalius iš 2018 m. Europos čempionato Vokietijoje atsivežęs šiaulietis Andrius Skuja sako visą dėmesį skirsiantis šios vasaros startams Lietuvoje. „Sportavome individualiai ir per karantiną, bet iš tiesų pilnai įsivažiuoti su rutulio stūmimo technika ir kitais dalykais buvo nelengva. Dabar jau po truputį jaučiasi, kad judame gera kryptimi, ir metimai rimtesni atrodo. Kažką prognozuoti labai sudėtinga, bet norėtųsi, kad šiemet išliktų tas asmeninis rezultatas (14 m 74 cm).
Istorija ir plėtra: neįgaliųjų sportas Lietuvoje
Neįgaliųjų lengvoji atletika: vieta paralimpiniame sąjūdyje. Neįgaliųjų sportas - tai laikinos arba visiškos kūno ar proto negalios žmonių organizuota sportinė veikla. Neįgaliųjų sportas kaip gydomoji priemonė taikoma neįgaliųjų reabilitacijai. Būtina neįgaliųjų sporto sąlyga ir požymis - specialus vadovavimas ir medicininė priežiūra. Paralimpinės žaidynės vyksta kas 4 metai iš karto po olimpinių žaidynių. Paralimpiniam sąjūdžiui vadovauja Tarptautinis paralimpinis komitetas (IPC).
LIETUVOJE neįgaliųjų sportas yra 3 lygių: gydomoji priemonė, taikoma neįgaliųjų reabilitacijai; laisvalaikio priemonė, masinis sportas; varžybinis neįgaliųjų sportas. Lietuvos paralimpinio sąjūdžio raida ir lengvoji atletika prasidėjo 1928 m. Kaune įkūrus aklųjų mokyklą, 1953 m. surengta I Lietuvos kurčiųjų spartakiada, 1984 m. prasidėjo žmonių, turinčių judėjimo negalią, organizuotas sporto sąjūdis. 1986 m. Alantoje įvyko Pabaltijo respublikų, 1988 m. - I SSRS neįgaliųjų žaidynės. 1988 m. Almatoje surengtas SSRS neįgaliųjų (sėdimojo) tinklinio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos moterų komanda. Nuo 1988 m. Lietuvos sportininkai dalyvauja paralimpinėse žaidynėse (1988, su SSRS komanda). 1990 m. parolimpinį sąjūdį koordinuoja Lietuvos paralimpinis komitetas.
Paralimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai iškovojo įvairius medalius: 1988 m. - 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos; 1992 m. - 4 sidabro, 3 bronzos; 1996 m. - 3 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos; 2000 m. - 2 sidabro, 1 bronzos; 2004 m. - 1 aukso, 1 sidabro, 5 bronzos; 2008 m. - 0 aukso, 2 sidabro. Lietuvos lengvaatlečių pasiekimai ir vardai: 1992 m. bronza; 1996 m. aukso ir kt. Norint išsamiau pateikti vardus ir nuorodas, galima kreiptis į Lietuvos paralimpinio komiteto istoriją.
Jaunimo talentai ir pasirengimas pirmenybėms
Šioje kontekste svarbios naujienos apie jaunimo startus: 14-mečio Tado Vaičiulio pasiekimai, dvigubi čempiono apdovanojimai, 60 m nuotolio rezultatas 9,1 s ir kamuoliuko mėtymas 37 m 50 cm. Du aukso žetonai iškovojo Denisas Tysovas; Viktorija Ivanovaitė iškovojo aukso ieties metime (8 m 52 cm) ir bronzos žetoną papildomai. Lietuvos parolimpiečių medaliai paralimpinėse žaidynėse rodo stiprią lengvosios atletikos tradiciją ir jaunųjų sportininkų įsitraukimą į tarptautinę areną.
1999 metais šios amžiaus grupės Europos čempionate Rygoje aukso medalį iškovojo ieties metikas Tomas Intas. Pasaulio ir Europos jaunių bei jaunimo čempionatams Lietuva nuolat ruošia jaunus žaidėjus: iš jų 8 įvykdė pirmenybių normatyvus, o 11 pateko pagal reitingą. Gausiausios - disko metikų gretos, tarp kurių - Mykolas Alekna (diskas ~73 m), jo brolis Martynas, o kartu su jais - Andrius Gudžius rutulių sektoriuje. Taip pat laukia pirmojo starto Lietuvoje šuolininkės į tolį.
Trys svarbiausios rinktinės sportininkų indėlio sritys Lietuvos jauniems atletams - vyrų ir moterų komandos sudėtys: 100 m - Adas Dambrauskas; 200 m - Gediminas Truskauskas; 5000 m - Simas Bertašius; Disko metimas - Mykolas Alekna, Martynas Alekna, Andrius Gudžius; Ieties metimas - Edis Matusevičius; Šuolis į aukštį - Juozas Baikštys; Dešimtkovė - Edgaras Benkunskas. Šie sportininkai atstovaus Lietuvai, kai vyks Europos jaunimo čempionatas, kurio šiuo metu organizavimas vyksta Kaune ir jo apylinkėse.
tags: #1999 #europos #lengvosios #atletikos #jaunimo #cempionatas