Simbolinis autografas - kvies susipažinti su kūrėju „Šis parašas, kaip ir oro uosto erdvėse įsikūrę dangų bei debesis vaizduojantys M.K.Čiurlionio kūriniai, tampa tarsi paties menininko pasisveikinimu su kiekvienu keliautoju - tuo, kuris pakyla ir nusileidžia pabuvojęs kiek arčiau šviesos ir begalybės. Suteikdami oro uostui M.K.Čiurlionio vardą pratęsiame pasaulyje įprastą tradiciją oro vartus sieti su tautos kūrėjais ir kartu siunčiame žinią apie mūsų kultūros paveldą, formavusį tautinį identitetą.
Esame dėkingi oro uostui, kad švęsdamas kūrybiškumo šventę jis savo pavyzdžiu rodo, jog kultūros vertė svarbi ir susisiekimo sektoriui - tai mūsų visų bendras turtas“, - sako laikinai Ministro Pirmininko patarėjo kultūros klausimais pareigas einantis kompozitorius Matas Drukteinis. Simbolinio autografo atidengimas - dar vienas žingsnis, kuris įprasmina išskirtinio menininko vardą Vilniaus oro uoste ir garsina jį milijonams keliautojų.
Vilniaus oro uosto integracijos su M.K.Čiurlionio kūryba tikslas
Pasak idėjos autorių, autografas savo grakščia linija tarsi veda kiekvieną į Lietuvą atvykstantį ar išvykstantį žmogų. Tuo metu oro uosto erdvėse M.K.Čiurlionio linija išsišakoja į platų kūrybos medį - milijonai keliautojų genijaus kūrybą čia patiria regėdami, klausydami ir apmąstydami integruotus meno sprendimus, kurie pristato vieną ryškiausių Lietuvos kūrėjų.
„M.K.Čiurlionis mums paliko ne tik šedevrus, bet ir kvietimą kurti. Todėl šią ypatingą dieną, minėdami jo 150-ąjį gimtadienį, kartu kuriame ir naują tradiciją - švęsti Kultūros dieną. Tai, be abejonės, yra geriausia dovana menininkui, kurio kūryba ir mintys mus įkvepia, ragina ne tik pažinti savo praeitį, bet ir kurti rytojaus Lietuvą, taip įprasminant jo misiją ir mūsų įsipareigojimą puoselėti kūrybiškumą visose srityse“, - teigia laikinai einantis kultūros ministro pareigas Šarūnas Birutis.
Autografo ir meno sprendimų vaidmuo oro uosto erdvėse
„M.K.Čiurlionio menas jungia Lietuvą su pasauliu, o Vilniaus oro uostas tampa erdve, kurioje kelionės susilieja su šio garsaus menininko kūryba. Simbolinis menininko autografas - daugiau nei dekoracija. Tai kvietimas kiekvienam keliaujančiam pamatyti, išgirsti ir pajausti mūsų šalies kūrybinę dvasią“, - sako laikinasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
„Vilniuje galime rasti ne vieną Mikalojų Konstantiną Čiurlionį menantį ženklą: gatvę, stotelę, mokyklą, namus. Pastaruosius metus Čiurlionio muziką girdime tiek koncertų salėse, tiek kamerinėse erdvėse, aplink vis atsikartoja Čiurlionio paveikslų motyvai, kuriami virtualios realybės filmai. Visą savaitę sostinėje viešinčios pasaulio fortepijono žvaigždės sveikino ir sveikina Čiurlionį, atlikdamos jo kūrinius. Ant Tauro kalno kyla Nacionalinė koncertų salė - Tautos namai, apie kurių atsiradimą, kiek daugiau nei prieš 100 metų svajojo pats Čiurlionis. Šiandien, švęsdami 150-ąjį Čiurlionio gimtadienį, norime, jog apie jį žinotų ne tik čia gyvenantys, bet ir į sostinę iš įvairiausių pasaulio vietų atvykstantys žmonės. Sunku įsivaizduoti geresnę pažinties vietą nei oro uostas, kurį paženklino Čiurlionio parašas“, - teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Veiklos ir integracijos Vilniaus oro uoste
Primenama, kad Vilniaus oro uoste galima klausytis M.K.Čiurlionio muzikos kūrinių, grožėtis paveikslų reprodukcijomis, pasinerti į menines instaliacijas. Menotyrininkai pastebi, kad dangaus skliautas M.K.Čiurlioniui buvo ypač svarbus. Todėl viena iš instaliacijų Vilniaus oro uoste nusidriekia debesų ir dangaus vaizdais. Taip papuoštos keleivių terminalo centrinės durys, išvykimo terminalo prieangis, bibliotekos poilsio zona, laipinimo vartų prieigos ir kitos erdvės. Kupini šviesos, simbolių ir net fantastinių būtybių menininko darbai pristatomi ir naujojo išvykimo terminalo didžiuliuose skaitmeninės meno galerijos ekranuose. Parodos kūriniai tarsi metafora atitinka keleivių patirtis - fizišką ir vidinį skrydį.
„Vilniaus oro uoste jau nuo metų pradžios įgyvendinome visą eilę M.K.Čiurlionio vardui įprasminti skirtų integracijų - nuo iškabų, įvairių ženklų, paveikslų reprodukcijų, muzikos garsų iki koncerto filmavimo, kuris vėliau buvo transliuojamas nacionalinės televizijos eteryje. Šis menininko autografas yra tarsi karūna visoms priemonėms, kurias jau įgyvendinome. Jaučiame, kad simbolinio vardo suteikimas Vilniaus oro uostui buvo ir yra sėkmingai integruotas bei plačiai matomas milijonų keleivių, kurie renkasi savo kelionėms sostinės oro uostą“, - teigia LTOU vadovas Simonas Bartkus.
Diskusijos dėl sovietinės istorijos ir kultūros paveldo
„Vilniuje galime rasti ne vieną M.K.Čiurlionio ženklą, tačiau tuo pačiu kyla klausimai dėl sovietinių skulptūrų ir jų likimo oro uoste. Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2029 m. gruodžio 31 d. jis bus simboliškai vadinamas „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“. Ši iniciatyva sieja kultūros paveldą su valstybės atmintimi“, - rašoma oficialiuose pranešimuose. Tuo pačiu kyla diskusijos apie to paties pastato fasado skulptūras, jų statusą ir galimas rekonstrukcijas.
Parlamentarai ir kultūros paveldo specialistai pabrėžia, kad reikia aiškiai įvertinti, kas laikoma kultūros paveldu, o kas - idėjinių vertybių išraiškomis. „Desovietizacijos” kontekste svarstoma, kaip elgtis su sovietinių laikų skulptūromis, įskaitant „Pilotas“, „Aviamechanikas“, „Parašiutininkai“, „Pionieriai su aviamodeliais“ ir kitos socrealistinio stiliaus skulptūros. Lietuvos oro uostų atstovas aiškina, kad rekonstrukcijos klausimai priklauso nuo Kultūros paveldo departamento sprendimo ir saugomų pastatų statuso.
Situacijos suvaldymas ir ateities planai
Vilniaus oro uosto rūmai pastatyti 1954 metais toje vietoje, kur buvo oro uostas, veikiantis dar nuo 1937 metų pagal architektų Dmitrijaus Burdino ir Genadijaus Jelkino socrealizmo stiliaus projektą. Atstovo teigimu, rekonstrukcijos ir restauracijos darbai turi būti derinami su saugomų vertybių išsaugojimu, o sprendimai dėl to turi būti priimami laikantis paveldosaugos reikalavimų.
Desovietizacijos procese gali būti svarstoma, kaip įtraukti visuomenės nuomonę ir kaip pakeisti sovietinius vaizdus į šiuolaikinius, atitinkantys Lietuvos kultūros ir istorijos suvokimą. Ši diskusija yra ne tik apie architektūrą ar skulptūras, bet ir apie nacionalinę atmintį bei identitetą, kuriuos formuoja miesto erdvės ir jų istorija.
