prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą. Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje. prisitaiko prie jų poreikių ir norų. funkcionalumą. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. nereikėtų iš naujo įvesti prisijungimo duomenų. Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. atėjote, bei informaciją apie datą ir laiką. naudotus paieškos žodžius ir kt. sužinotume, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. reklamą.
Slapukų kultūra ir privatumas: ką reikia žinoti apie Vilijos istorijų kontekstą
„Pixel“ žyma - tai yra vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje. persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę. Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų. Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai. susisiekę su mumis el.
Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje Kaune veikė ne vienas restoranas, naktinis baras ar diskoteka, kurie garsėjo nepavydėtina šlove. Anų laikų banditų gaujų bene lankomiausi pramogoms ir susitikimams skirti objektai buvo „Vilija“, „Pasimatymas“, „Žalias kalnas“, „Trys mergelės“, „Kregždutė“, „Apuokas“ ar „Kaukas“. Šiandien minėti restoranai stovi apleisti arba yra paversti parduotuvėmis, kai kurie - ir prastai lankomomis užeigomis. Matyt, vis dar yra dalis žmonių, kurie nenori prisiminti anuomet tamsios šių restoranų praeities. Kaune, „slabadinių“ žemėje, tarp kelių daugiabučių įsiterpęs kraupiai atrodantis kadaise tarp „bachūrais“ save vadinančių kauniečių „Vileika“ arba „Villula“ vadintas restoranas seniai stovi tuščias. Anuomet tai buvo viena pirmųjų ir bene garsiausių naujųjų lietuvių ir juos „stogavusių“ (pridengusių bei fizinę apsaugą nuo kitų banditų garantavusių) mafijos veikėjų puotavimo vietų. Pastaraisiais metais dažnų benamių vagysčių taikiniu tapęs pastatas nutolęs vos kelis kilometrus nuo J. Naujalio gatvės - Daktarų ir Ganusauskų klano tėvonijos. Restorane saugojo slaptus užrašus Rengiant medžiagą knygai teko dairytis „Vilijos“ teritorijoje ir pamatyti tai, kas liko iš klestėjusio pramogų komplekso, bylojančio visą anuomet viešpatavusio Kauno kriminalinio pasaulio istoriją.
Vilijos restorano scenos istorija: valdžios šauksmas ar klano narių susitikimai
Šio restorano ryškiai apšviestoje scenoje pasirodymus rengė ne tik anuomet garsiausios estrados garsenybės iš visos Lietuvos bei užsienio, bet ir vyko pirmieji anksčiau kultiniu laikyto Arūno Valinsko vedamo televizijos žaidimo „Taip. Ne“ filmavimai. „Absoliutaus chaoso laikais „Vilijoje“ vakarais susirinkdavo visi Kauno „bachūrai“. Jame jauni vyrai išdidžiai ir demonstratyviai vaikščiodavo apsiginklavę nelegaliais pistoletais, kai kas vilkėdavo neperšaunamosiomis liemenėmis. Šios amunicijos jie neslėpdavo net gerokai padauginę „šnapso“.
Pamenu, kartą vyko Naujųjų metų šventė. Atrodo, tai buvo 1995-ųjų sutikimas. Laikrodžiui išmušus 12 valandą, virš restorano dangų nušvietė ne tik spalvoti fejerverkai, bet ir pliūptelėjo galingų šūvių salvės iš įvairiausių ginklų, kuriuos tą vakarą turėjo atsinešę vakarėlio svečiai. Kai kas, regis, šaudė net iš automatų „Kalašnikov“. Dažniausiai visus pernelyg įsiaudrinusius vyrus apramindavo tik staiga į restoraną įsiveržę „Aro“ pareigūnai, kurie nepaisė nei rango, nei pavardžių - visus be išimties suguldydavo veidu ant žemės arba stalų.“
„H. Daktaras buvo taip suorganizavęs savo veiklą, kad į „Viliją“ nuolat plaukdavo įvairiausia informacija, kuri padėdavo jam kontroliuoti Kaune vykstančius procesus. „Vilijoje“ nuolat lankėsi banditai, verslininkai, šiaip kreipdavosi žmonės, kuriems kildavo problemų dėl nusikaltėlių, aferistų, apgaulių ir kita. Kaip sakydavo H. Daktaras, jie visi nešė naudą, nes už paslaugas mokėdavo. Verslininkai mokėdavo duoklę už apsaugą, kiti - už problemų sprendimą. Kadangi tuo metu buvo labai paplitusios vagystės, plėšimai, žmonės, bandydami atgauti prarastą turtą, taip pat kreipdavosi į Daktarus. Tam „Vilijoje“ buvo laikomas sąsiuvinis, kuriame buvo žymimi duomenys apie pagrobtus ir ieškomus automobilius. Sąsiuvinis buvo laikomas komplekso „Vilija“ vienoje patalpų įrengtoje supirktuvėje. Taigi esant reikalui vagys ar mašinos ieškantys asmenys galėjo pasivartyti užrašus ir rasti reikiamą informaciją apie pagrobtą automobilį. Už tai Daktarų šeimai į „obščiaką“, bendrą kasą, būdavo mokamas tam tikras procentas nuo išpirkos sumos.“
Ši įžvalga rodo, kad Vilijos restoranas buvo ne tik vieta vakarėliams, bet ir centras, kur susimaišydavo teisėtas verslas su neteisėta veikla, o veikėjai ieškodavo finansinių šaknų bei įtakos. Sako, kad „Vilijoje“ buvo laikomas sąsiuvinis su duomenimis apie pagrobtus ir ieškomus automobilius, o „obščiakas“ - bendros kasos dalis, kur mokami procentai nuo išpirkos.
