Lietuvos karininkai (nuo 1924 m. - Lietuvos kariuomenės karininkų ir karo valdininkų klubas) 1934 m. įsigijo Birutės alėjos ir J. Simpsono gatvių sankryžoje stovėjusią medinę, dviejų aukštų vilą ir pavadino ją „Ramovė“.
Istorinis įsigijimas ir pirmieji žingsniai Palangoje
1934 metais, balandžio 11 dieną, nutarta įsigyti vilą Palangoje. Pastatas nupirktas iš tuometės savininkės Marijos Gorskienės įgalioto advokato Liuborimo Bociarskio. Įsigytas didesnis nei 6 tūkst. kvadratinių metrų ploto sklypas su dviejų aukštų 1633 kv. m. ploto mediniu vasarnamiu prie Kęstučio ir Simpsono gatvių bei Birutės alėjos sankryžos.
Pavasarį vasarnamis buvo suremontuotas, pertvarkytas kambarių išdėstymas - įrengta 18 kambarių poilsiui. „Atlikti ir kiti remonto darbai, tokie kaip sienų, grindų taisymo, dažymo. Kiekvienas kambarys turėjo atskirą įėjimą, erdvius balkonus. Pirmajame aukšte įrengta dešimt gyvenamų kambarių, antrajame - aštuoni. Taip pat numatyta apie 50 lovų, tiesa, kalbėta, kad visi norintys vasaroti viloje netilps.
Vis dėlto, planuota, kad sklype bus įmanoma pastatyti dar vieną, erdvesnį vasarnamį. Nors pastatas turėjo trūkumų šokių aikštele, 1935 m. Šia vila galėjo naudotis Karininkų Ramovės nariai, Krašto apsaugos ministerijos civiliai tarnautojai (jei tuo metu vietų neužėmę karininkai), jų šeimos.
Vietą užsakydavo laišku ar telegrama, o už kambarį su patarnavimu reikėdavo susimokėti 2 litus už parą. Už papildomą pagalvę reikdavo primokėti 1,50 lito, už antklodę bei paklodę po 1 litą, už rankšluostį - 30 centų. Jei asmuo apsistodavo vienas dviviečiame kambaryje, už papildomą lovą sumokėdavo papildomai po 50 centų. Tarpukariu, kaip ir šiais laikais, buvo mokamas miesto savivaldybės nustatytas mokestis: vienas asmuo, už daugiau kaip tris dienas, mokėjo 15 litų, šeima, išgyvenusi sezoną - 40 litų, o vienas mėnuo šeimai kainavo 20 litų.
tvarka, kultūra ir architektūriniai išskirtinumai
Viloje „Ramovė“ laikytasi tam tikros tvarkos - reikėjo kompensuoti už sugadintus daiktus, drausta lošti kortomis azartinius žaidimus, vartoti alkoholį“, - apie taisykles pasakoja D. Jos teigimu, šalia plytėjo kroketo aikštelė, mat vasarvietėje poilsiaujantys karininkai mėgo šį žaidimą - vykdavo ir komandų varžybos. Čia ilsėtis vyko ir aukšto rango karininkijos atstovai, pavyzdžiui, Lietuvos kariuomenės vadas, generolas, politikas, LR krašto apsaugos ministras Stasys Raštikis.
„Kaune pastačius naujus reprezentacinius rūmus, ramovė tapo kultūros, švietimo židiniu - pastato statyba bei išlaikymas buvo finansuojamas pačių karininkų. Ji atliko ir švietėjišką-auklėjamąjį darbą, kadangi čia nuolat organizuodavo įvairias paskaitas, kurias skaityti kviesdavo garsiausius to meto lietuvių rašytojus, poetus - Maironį, Vaižgantą, Joną Aistį, Antaną Miškinį ir kitus. Ji priduria, kad tarpukariu Kaune kultūrinis gyvenimas buvo ypač aktyvus, o vienu svarbiausių įvykių laikytas kasmetinis pokylis - Karininkų Ramovės balius. Čia lankydavosi ir Prezidentas - jis atvykdavo į kasmet organizuojamas Naujųjų metų išvakarių iškilmes.
Kauno Ramovėje buvo priimami ir užsienio atstovai - 1938 m., atnaujinus Lietuvos bei Lenkijos diplomatinius santykius, rūmuose apsilankė kaimyninės šalies karo atašė Leonas Mitkievičius. Jį Lietuvos elitui, karininkijai - pastatyti rūmai ypač sužavėjo. Nenuostabu, kad L. Mitkievičius liko sužavėtas - rūmų prabanga matosi vos priėjus prie jų fasado, mat jį puošia Broniaus Pundžiaus sukurta granito skulptūra „Trys milžinai“ ir durys, padabintos bronza. Tai - tik vienas „Tarpukario architektūra“ objektų.
Šis projektas kviečia leistis į kelionę laiku ir aplankyti įdomiausius anų laikų simbolius Lietuvoje. Keliaudamas su telefonu rankose, objektus pažinsi interaktyviai - nuvykęs į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysi, kaip vieta atrodė anksčiau.
Objekto adresas: Birutės al. 46, Palanga, Lietuva
Pasikeitęs gyvenimas Palangos ramovėje: iš Palangos vilos į karininkų ramovę
Vila „Bogumila“ prieš daugiau nei šimtmetį buvo viena iš svarbiausių poilsio vietų šioje apylinkėje. Pirmą kartą apie šią vilą rašyta 1910 metais laikraštyje „Kurjer Litewski“, kur ji reklamuojama ponios Bociarskos (Bociarskienės), gyvenančios Kaune, kontaktais. 1926 m. po Bociarskienės mirties vilą paveldėjo dukra Marija Bociarskytė-Gorskienė. Ji 1934 m. per įgaliotinį Liubomirą Bociarskį vilą kartu su sklypu pardavė Lietuvos karininkų ramovei.
Tik įsigijus vasarnamį buvo siūlymų jį nugriauti ir statyti didesnį, bet naujoms statyboms nebuvo pasiryžta - 1935 m. pastatas rekonstruotas, tais metais vilą papuošė iškaba „Vila Ramovė“. 1939 m. Čia ne kartą ilsėjosi generolai Stasys Raštikis, Vladas Nagius-Nagevičius. Nuo 1935 m. atliktos rekonstrukcijos iki 1950 m. pastatas kito minimaliai.
1940 m. gruodžio 31 d. vila „Ramovė“ ir jai priklausantys žemės sklypai perduoti Tarybinei armijai. Manoma, rekonstrukcija buvo pradėta 1952-1953 m., o baigta 1955 m. - jos metu buvo paaukštinta centrinė pastato dalis (vietoje mansardos įrengtas antras aukštas). Dalis įėjimų iš lauko tapo nebereikalingi - vietoje 6 durų įstatyti langai, panaikintos dvi verandos, sutrumpintas balkonas Birutės alėjos fasade. Pakeista laiptinės vieta, įvestos centralizuotos vandens ir šilumos tiekimo sistemos. Taip vila pritaikyta prie naujos paskirties - čia įsikūrė sanatorija „Banga“ su gydytojų kabinetais, o 1989 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir pradėjus kurti savo karines pajėgas, 1993 m. vasarnamis perduotas Krašto apsaugos ministerijai.
Pradėjus pastato rekonstrukciją 1994 m., didelių pokyčių neatlikta. 1995 metais čia oficialiai įsteigta Palangos karininkų ramovė, o nuo 2013 metų ši vieta tapo Klaipėdos įgulos karininkų ramovės Palangos skyriumi.
Kaip ši vila dabar atlieka savo funkcijas
Šiandien viloje vyksta krašto apsaugos sistemos, Lietuvos kariuomenės renginiai, konferencijos, apsigyvena kariai, vykstantys į karines pratybas. Kaip prieškario laikais, taip ir dabar Lietuvos karininkų ramovės vila yra mėgstama krašto apsaugos sistemos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis bei jų šeimų narių poilsio vieta.