Priimti sprendimą, kokį pamato tipą pasirinkti ir kaip jį įrengti, be specialisto pagalbos nederėtų, juolab kad statomą namą laiko ne pamatas, o gruntas, ant kurio įrengiamas pamatas. Pastarasis yra tik tarpinė grandis tarp namo konstrukcijos svorio ir laikančiojo grunto sluoksnio. Būtina nustatyti tinkamo grunto slūgsojimo gylį ir tada spręsti, kaip jį pasiekti įrengiant pamatą. Neatsiejama naujo namo dalis - tvirti pamatai. Taip pat kiekvienam, statančiam namą, ne mažiau svarbu, kad namo, pirties ar ūkinio pastato pamatai būtų pastatyti už prieinamą kainą.
Dažnai Lietuvoje pasirenkamas sekliųjų pamatų tipas. Ši, atrodo, pati paprasčiausia konstrukcija, negali būti įrengiama atmestinai, be skaičiavimų ir neturint supratimo apie pamatų statybą. Todėl būtina aptarti aktualiausius akcentus, įrengiant pamatus.
Seklųjų pamatai: apibūdinimas ir pagrindinės kryptys
Individualioms statyboms dažniausiai pasirenkami juostiniai, stulpiniai, gręžtiniai pamatai ir pamatinė plokštė. Seklieji pamatai, dažniausiai juostiniai ir plokštiniai, įgilinami į žemę ne daugiau kaip 2 m ir tinka nedidelio namo apkrovoms paskirstyti.
Pamatų tipai:
- Juostiniai pamatai - būna surenkami iš betoninių blokų ir monolitinio betono. Jie įrengiami po laikančiosiomis namo sienomis ir pertvaromis. Tai daug žemės kasimo ir betoninių gaminių montavimo, betonavimo darbų reikalaujantis būdas. Juostinių pamatų įrengimas nėra pigus, tačiau, norint įrengti rūsį po namu, tai tinkamiausias pasirinkimas. Vykdant žemės darbus dažniausiai turi būti paruoštas pamato pagrindas - smėlio, stambaus žvyro pagrindas.
- Stulpiniai pamatai - įrengiami po atskiromis pastato kolonomis. Rekomenduojama rinktis tokius pamatus, kai statomas skydinis-karkasinis namas be rūsio. Šį pamatų tipą galima projektuoti, kai po namu yra didesnis pilto grunto sluoksnis. Čia po pastato sienomis ir pertvaromis įrengiamos sijos, vadinamieji rostverkai. Šie pamatai yra pigesni, nei juostiniai.
- Gręžtiniai pamatai - įrengti su mažais žemės darbais, reikia mažiau laiko. Šis pamatų įrengimo būdas yra pigesnis už juostinių pamatų įrengimą, tačiau kainai įtakos turi gruntas (gręžinių gylis gali siekti kelis metrus). Jie populiarūs kai projekte nėra numatytas rūsys; tinka lengvesniems namų projektams, ypač kai gruntai nėra idealūs.
- Pamatų plokštė - vientisa gelžbetoninė monolitinė plokštė, kurios viršutinis paviršius yra pirmojo aukšto grindų pagrindas. Įrengiant šio tipo pamatus atliekama itin nedaug žemės darbų. Pamatų plokštę galima statyti ant silpno smėlingo ar žvyrinio grunto.
Į ką reikia atsižvelgti įrengiant sekliuosius pamatus: grunto sluoksnis turi būti tinkamo stiprumo; pamato įgilinimas turi būti ne aukščiau įšalimo ribos (Lietuvoje tai apie 1,2 m nuo žemės paviršiaus); pamato konstrukcija turi išlaikyti vientisumą; pamato apsauga nuo kritulių; hidroizoliacinės ir termoizoliacinės savybės; grunto stiprumas. Prieš projektuojant pamatą, privalu atlikti inžinerinius geologinius tyrinėjimus, o tik tada turėtume išsamią informaciją apie grunto sandarą, atskiro sluoksnio stiprumą, gruntinių vandenų slūgsojimo gylį.
Geologiniai tyrimai ir planavimo eiga
Savarankiškai atlikus grunto tyrinėjimus patartina atkreipti dėmesį į statomo pastato konstrukcijų vientisumą. Pamato įgilinimas turi būti suderintas su laikančiojo sluoksnio slūgsojimo vieta ir grunto kilnumo (įšalimo) sąlygomis. Nuo 2021 metų sausio 1 d. įsigaliojo STR 1.05.01:2017 pakeitimai, jog inžineriniai geologiniai tyrimai yra privalomi naujos statybos projektuose ir keičiant pamatų konstrukcijas. Gauti duomenys analizuoja pamatus projektuojantis konstruktorius ir nustato, kokie apkrovų scenarijai taikomi konkrečiame sklype. Tyrimai taip pat parodys gruntinio vandens lygį ir ar reikia papildomo drenažo.
Grunto tyrimai apima: grunto sluoksnių sudėtį, storį, stiprumą, suspaudžiamumą; požeminio vandens lygio įvertinimą; grunto įšalimo pasikeitimus. Paprastai nedideliam namui pakanka 2-4 tyrimo taškų, o sekliems pamatams - 5-8 m gylio tyrimai. Tyrimai padeda parinkti ekonomiškiausią pamatų tipą ir pradėti projektavimo darbus.
Svarbu, kad grunto tyrimai ir pamatų projektas būtų atliekami atsižvelgiant į sklypo specifiką. Grunto sluoksniai gali būti silpnieji ar stiprieji, o tai lemia pamatų sprendimą. Lietuvos pratybose dažnai paminimos skirtingos sluoksniuotų grunto schemos su skirtingais pagrindais, pritaikomos skirtingiems apkrovų scenarijams.
Grunto stiprumo ir Įšalimo įtaka pamato pasirinkimui
Prieš įrenginėjant pamatą būtina įvertinti grunto stiprumą, įšalimo įtaką ir hidroizoliacijos poreikį. Gruntas įšąla maždaug 1,2 m, bet tai nereiškia, kad visų rūšių gruntas tiek įšąla. Pavyzdžiui, sausas smėlis ar žvyro gruntas gali būti nekilsnus. Grunto kilimas priklauso nuo vandens kiekio jame, kuris esant neigiamai temperatūrai virsta ledu ir plečiasi.
Tad, renkantis pamatų tipą, reikia įvertinti grunto kilsnumą, gruntinio vandens lygį bei numatomas apkrovas. Plokštuminiai pamatai tinka silpnų gruntų sąlygomis; juostiniai ir gręžtiniai pamatai - kai gruntai gali palaikyti jų pado įtvirtinimą. Esant kilsniam gruntui, reikalingos drenažo ir hidroizoliacijos sprendimas, o kartais - papildomos termoizoliacijos priemonės.
Hidroizoliacija, drenažas ir pamatų šiluminė apsauga
Hidroizoliacija yra būtina siekiant apsaugoti pamatus nuo gruntinio ir kritulių vandens. Vertikali hidroizoliacija saugo pamato sienas nuo vandens įsiskverbimo; horizontali hidroizoliacija apsaugo sienų ir pamato siūles nuo kapiliarinės drėgmės. Dažniausiai naudojamos klijuojamos bituminės arba polimerinės mastikos, cemento pagrindu pagamintos hidroizoliacinės dangos, ruloninės ir lakštinės membranos, bentonitinės sistemos ar įsiskverbiančios medžiagos. Tiesa, gumbuota membrana nėra savarankiška hidroizoliacija, ji dažniausiai atlieka papildomą apsaugą ir drenažo funkcijas.
Pamatų drenažas nustatomas pagal grunto vandens lygį ir perimetro reljefą. Drenažas paprastai įrengiamas viso pastato perimetru žemiau pamato apatinės dalies, naudojant perforuotus plastikiniai vamzdžius, apvynotus geotekstile ir užpilant aukščiau sluoksniu apsauginiu gruntu. Priegrinda - nuolydžio zona aplink pastatą - būtina, kad būtų išvengta pylimo vandens teigiamo poveikio pažemėjimo. Priegrindos plotis rekomenduojamas ne mažiau 0,5 m, o nuolydžio nuolydis - ne mažesnis kaip 5 proc.
Pamatų šiltinimas: išorė ir vidaus užtikrinimas
Pamatų šiltinimas yra būtinas siekiant išvengti šalčio patekimo į namo vidų. Dažniausiai šiltinimas įrengiamas įliejant šiluminę medžiagą į liejamą pamato dalį ar plokštas. Išorinis šiltinimas ekstruzinio putplasčio plokštėmis arba įterpimas 10 cm storio polistireninio putplasčio sluoksniais gali būti naudojamas kartu su plokštas arba rostverku. Termoizoliacija turi būti vientisa ir sujungta su viso namo šiltinimu, o šiltinimo medžiagos turi būti tvirtinamos taip, kad susiformuotų vientisa užkarda prieš šalčio srautą. Žiemai susiduriama su šilumos tilteliais, todėl svarbu visus mazgus išspręsti be skylų ir tarpų.
Taip pat būtina užtikrinti teror, ar pamato plokščių plokščių, ar rostverko šiltinimą. Jei namo siena šiltinama iš išorės, pamatai taip pat turi būti apšiltinti iš išorės, o šiltinimo medžiagos turi liestis su kitomis konstrukcijomis. Svarbu įvertinti grunto tipą ir projektą, kuris pamato tipas bus tinkamiausias statomam namui. Pamatų tipai skirstomi į gręžtinius, plokštuminius arba juostinius, o juostiniai dar skirstomi į monolitinius ir surenkamuosius.
Kaip pasirinkti pamatų tipą konkrečiam projektui
Pamatų pasirinkimą dažniausiai lemia gruntas, o sprendimą priima projektuotojas, svarbu, kad ir pats savininkas suprastų pagrindinius pliusus bei minusus. Juostiniai pamatai tinka rūsio ar didelio ploto gręžinių poreikiui, plokštuminiai pamatai - silpnų gruntų ir skydinių namų sprendimams, gręžtiniai pamatai - greiti ir pigūs, kai projektuojamas lengvas namas be rūsių.
Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkami; plokštuminiai pamatai dažnai naudojami plonuose svoriuose ar silpnų gruntų sąlygomis; gręžtiniai pamatai dažnai pasirenkami kai sklype nėra rūsys ir gruntai stabilūs arba molingi.
Grunto tyrimų ir pamatų projektavimo eiga
Inžineriniai geologiniai tyrimai yra būtini. Tyrimai nustato grunto sluoksnių storį ir stiprumą, gruntinį vandenį, slūgsojimo gylį ir kt. Į projektą įtraukiamas gręžinys, geotechninis zondavimas ir analizuojami duomenys, kad būtų parenkamas optimaliausias pamato tipas ir suformuojamas konstrukcinis projektas. Grunto tyrimai yra būtini ne tik statybos pradžioje, bet ir keičiant pamatų konstrukcijas vėliau.
Pamatų projektas priklauso nuo geologijos ir planuojamos apkrovos. Konstruktorius nustato, kiek grunto tūrio bus sumažinta dėl apkrovų, ar reikia papildomo drenažo, ir pasirenkami ekonomiškai optimalūs sprendimai. Svarbu, kad visus sprendimus tvirtintų projektas ir geologiniai tyrimai.
Kokie pamatų tipai yra dažniausiai naudojami individualiems namams
Pamatai klasifikuojami pagal įrengimo technologiją ir laikomosios galios pagrindus. Pagrindiniai tipai: a) seklusis pamatas; b) gilusis pamatas; c) polinis pamatas. Juostos pamatų konstrukcijos gali būti monolitinės arba surenkamos. Gręžtiniai poliniai pamatai dažnai įrengiami kai gruntai yra molingi ar silpni; plokštuminiai pamatai puikiai tinka smėliui bei silpniems gruntams. Pamatų pasirinkimą lemia gruntinė būsena, apkrovos ir architektūriniai sprendimai.
Ar reikalingi poliai vidinėms sienoms? Tai priklauso nuo rostverko ir grunto charakteristikų. Dažnai pakanka šiek tiek įgilinti rostverką, o papildomi poliai gali būti nereikalingi. Dažnai aptariami ir klausimai apie tai, kurį pamato tipą pasirinkti: plokštuminiai ar juostiniai, ar plokštuminiai lenktų energinį taupumą, ar įrengiant plokštuminius pamatus galima sutaupyti dar daugiau energijos.
Praktiniai patarimai statytojams ir pamatų projektuotojams
Darna ramaus ir tvaraus projekto laikymasis - pagrindas. Pagrindinis principas - pamatai turi būti laikomi pagal grunto savybes, o jų įrengimas pradėtas nuo gruntinio tyrimo ir konstrukcinio projekto. Pamažu plėtoti ar stiprinti pamatus reikia atsižvelgiant į grunto savybes, gruntinio vandens lygį ir apkrovas. Kartais, kad padidinti patikimumą, reikia įrengti hidroizoliaciją ir šilumos izoliaciją kartu su drenažu ir priegrinda.
Atlikus grunto tyrimus, paskaičiuojama, kiek vietos reikia pamato pagrindui ir kaip suprojektuoti rostverką, armatūrą ir klojinus. Taip pat svarbu numatyti, kokios yra inžinerinių komunikacijų vietos - vandentiekis, elektra, nuotekos. Planuojant plokštuminius pamatus dažnai įrengiamos plokštės su atvedant į jas inžinerines sistemas, taip užtikrinant greitus darbus ir patikimą šilumos izoliaciją.
Metaduomenys apie pamatų pasirinkimą
Galiausiai primenama, kad pamatų projektavimas - tai didelis atsakomybės darbas. Reikalingi du pagrindiniai dokumentai - geologiniai sklypo tyrimai ir būsimojo pastato projektas. Žingsniai paprastai apima: 1) grunto tyrimai; 2) pamato tipo pasirinkimas; 3) įrengimo darbai, hidroizoliacija ir šilumos izoliacija. Pamatų projektavimas laikomas vienu iš svarbiausių statybos etapų, kuris užtikrina namo stabilumą, ilgaamžiškumą ir atsparumą aplinkos poveikiui.
