Venecija - vienas romantiškiausių Europos miestų, į kurio žymųjį karnavalą kiekvienais metais plūsta kaukės iš viso pasaulio. Svarbiausias Venecijos karnavalo aksesuaras, be abejo, yra kaukė arba domino. Tik prasidėjęs karnavalo tradicijai kaukės buvo gana paprastos, tačiau dabar viso veido kaukės arba domino kaukės yra įmantriai dekoruotos. Jos gali būti įvairių spalvų, puoštos raštais, ornamentais, blizgančiais karoliukais ir plunksnomis. Jei einate į tokį vakarėlį, savo stilių pradėkite kurti nuo kaukės. Nesvarbu, ar kaukę pirksite, ar gaminsite patys - kaukė padiktuos visą jūsų aprangą. Renkitės kuo įdomiau ir prabangiau - jūs turite tapti nežemiška būtybe.
Karnavale gali pasirodyti ir kelios identiškos kaukės. Kaip dekoruoti Venecijos karnavalo vakarėlį, jei pats karnavalas vyksta Venecijos gatvėse? Tai nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Papuoškite patalpą Venecijos karnavalo plakatais arba ant didelio formato kartono nupieškite Venecijos pastatus. Iš girliandų suformuokite arkas. Venecijos karnavalas labai spalvingas, tačiau dekoravimui geriausia rinktis vieną spalvą ir visur ją naudoti. Pavyzdžiui, jei renkatės raudoną, ant sienų pakabinkite raudonas draperijas, ant langų - raudonus kaspinus.
Svarbiausiais Venecijos karnavalo įvykis yra ne tik pokylis ir šokiai, bet ir komedija, kuri tradiciškai vaidinama kiekvienais metais. Surenkite spektaklį kartu su draugais. Jei vakarėlyje dalyvauja daug žmonių, suskirstykite juos grupėmis, duokite kiekvienai grupei temą ir skirkite laiko spektakliui paruošti.
Istorinės tradicijos ir masyvioji dožų magija
1094 metai. Venecija, la Serenissima, turtingoji respublika, valdžiusi prekybą tarp Europos ir Tolimųjų rytų. Demokratiškai renkamas miesto valdovas, kilmingieji ir turtingieji pirkliai, miestas klesti. Dožas Vitale Falier nori, kad miestiečiai būtų laimingi. O kai yra galimybės daryti viską, kas prieštarautų įgyvendinti slapčiausias fantazijas? Linksmintis Venecijoje norėjo visi - aristokratai ir paprasti miesto gyventojai. Užsidėję kaukę, kuri garantavo anonimiškumą, visi galėjo pasinerti į savo gaivališką žmogaus prigimtį, į instinktus, o gal tiesiog tai buvo raktas į laisvę pabūti tuo, kuo nori?
„Laba diena, Kauke! Buongiorno, siora maschera!“ - toks pasisveikinimas gatvėje buvo naudojamas Venecijos karnavalo metu tiems, kurie slėpėsi už kaukės, ir niekas nesikreipdavo vardais. Venecijos karnavalo kaukės „Mano vardas Nikolo. Esu venecijietiškų kaukių meistras mascarero, tęsiu šeimos verslo tradicijas, kurias perėmiau iš savo tėtės. Mano dirbtuvės įkurtos XVI a. pastate. Meistras iš daugelio jau padarytų ir paruoštų baltų kaukės pagrindų leidžia pasirinkti vieną. Kaukės pagrindas padaromas iš vadinamojo la carta pesta - popieriaus mišinio su vandeniu ir klijais. Ant baltos kaukės pieštuku brėžiu linijas, žymiu kontūrus. Bandau įsivaizduoti Venecijos karnavalo nuotaikas, vyravusias daug metų atgal. Renkuosi spalvas ir galvoju, už kokio veido norėčiau paslėpti savūjį. Pradedu teptukais kurti savo kaukę. Rombai, linijos - kreivos ir tiesios, lygiagrečios ir ne. Atsipalaiduoju ir atsiduodu fantazijai. Kaukių paslaptys mane veikia kaip magnetas.
Mano pasirinkta La Bauta Veneziana arba tiesiog Bautta kaukė - veneciškiausia ir tradiciškiausia bei labiausiai žinoma iš visų Venecijos kaukių. Per šimtmečius ji buvo priskiriama Serenissima respublikos aristokratijai, todėl dažnai matoma senuose paveiksluose ir spaudiniuose. „Bauta“ yra ypač praktiška ir patogi ilgam nešiojimui. Pailginta forma leidžia valgyti ir gerti net nenuėmus kaukės. Ją naudojo tiek vyrai, tiek moterys. Kaukė užgaubia burną, todėl prislopina balsą. Dažnai su ja buvo einama į kazino, bet geriausiai žinoma buvo kaip Kazanovos kaukė.
Kaukė - Venecijos kultūros ir pramogų ritme
Venecijos karnavalo privatūs vakarėliai Jau daug metų Venecija įsikūnija į kaukę, ne į vieną konkrečią, bet į kompleksą simbolių, kurie tapo neatskiriama miesto dalimi, šalia gondolos ir Marčiano liūto. Kaukė - Venecijos kultūros ir tradicijų dalis, pagrindinis Venecijos karnavalo simbolis. Ji ištrynė socialines klases ir luomus, visi galėjo būti laisvi nuo gyvenimo kasdienybės ir rutinos bei džiaugtis savuoju incognito. Net ir praėjus šimtmečiams žmonių norai nesikeičia. Jei anksčiau šventė buvo skirta visiems, tai dabar įspūdingiausi šou kuriami privačiai ir tik rinktinei publikai. Čia labai subtiliai žaidžiama visais penkiais jutiminiais pojūčiais.
Ir taip - tai vakarėlis, kurį verta aplankyti vieną kartą gyvenime. Kur paslaptingiau švenčiamas kaukių balius, jei ne privačiose salėse ar uždarose vilose, tarp Venecijos mūrų, kurie saugoja šimtametes karnavalo paslaptis, o vanduo jas nuplukdina? Ar esate pasiruošę nepamirštamam nuotykiui magiškiausiu metų laiku Venecijoje?
Renginių panorama ir legendų detalės
2025-ųjų Venecijos karnavalas jau visai čia pat, o jo tema „Kazanovos laikais“ žada dar didesnį įspūdį minint 300-ąsias garsiojo nuototykių ieškotojo Giacomo Casanovos gimimo metines. Istorinių tradicijų, šiuolaikinio kūrybiškumo ir paslapties derinys kviečia pasinerti į ypatingą atmosferą. Jei kada nors svajojote apsilankyti „Venecijos kaukių festivalyje“, šis gidas padės maksimaliai išnaudoti jūsų laiką, ypač jeigu planuojate užsukti į Murano ir Burano salas vasario 23 d.
Venecija visuomet žavi, tačiau karnavalo metu ji atgyja naujomis spalvomis. Šiais metais miestas pagerbia Casanovą - asmenybę, kurio skandalingi nuotykiai ir išradingumas tapo pasauliniais padavimais. Karnavalo renginiai leis mėgautis prabangiais istoriniais kostiumais, žymiosiomis Italijos karnavalo kaukėmis ir įvairiomis pramogomis, kurios priartins prie XVIII a. Vasario 14 d. Vasario 16 d. (Festa Veneziana vandens paradas): Spalvinga laivų procesija Didžiuoju kanalu. Vasario 22 d. Vasario 23 d. (Angelo skrydis): Kostiumuotas atlikėjas slysta lynu nuo Šv. Kovo 4 d. Kelionių panorama siūlomos pažintinės kelionės į Veneciją metu gidas padės jums susiplanuoti bilietus į pasirinktus renginius, išsirinkti tinkamiausias karnavalo kaukes bei dalyvauti unikaliose veiklose. Murano sala: garsėja stiklo gamybos meistrais. Burano sala: buvęs žvejų kaimelis, dabar traukiantis spalvingais namais ir pasvirusiu varpinės bokštu.
Karnavalas garsėja ne tik vizualine pompastika, bet ir išskirtinėmis skonio patirtimis. 2025-ųjų Venecijos karnavalo šventė ypatinga tuo, kad skirta atiduoti duoklę legendiniam Casanovai. Be romantiškų nuotykių, jis buvo rašytojas, filosofas ir keliautojas. Venecijos karnavalas - tai gyvas meno, kultūros ir šurmulio derinys, metus laukiantis didžiosios savo šventės. Kai įsiliesite į karnavalo šurmulį, suprasite, kad tai daugiau nei tiesiog tradicija. Tai kvietimas pamiršti kasdienius rūpesčius, pasinerti į muzikos ir juoko jūrą, pajusti senų laikų dvasią ir tapti šios viską apimančios šventės dalimi. Pasikabinkite karnavalo kaukę, nebijokite išbandyti naujų įspūdžių ir leiskite sau šiek tiek Casanovos įžūlumo.
“Dama di Venezia“ arba “ Dama Veneziana“ - taip buvo vadinamos turtingų arba vaidinančių turtingas damų kaukės. Jos nebuvo kažkokios specifinės, o išsiskyrė prabanga ir elegancija. Venecijos Dama galėjo dėvėti Domino arba Moretta. Svarbiausia buvo puošnūs renesanso ar baroko stiliaus rūbai ir šukuosenos. Turėjai atrodyti kaip Tiziano ar Kazanovos laikų sinjoros ( XVI, XVII, XVIII amžius). Volanai, krinolinai, rauktinukai, korsetai, šleifai… Brangiausias šilkas, veliutas…. Venecijos Damos kaukė turėjo tapti prabangos simboliu. Venecija juk buvo pačiu turtingiausiu miestu Europoje. Ir pačiu linksmiausiu. Tačiau Damos kaukės išraiška gana liūdna, kažkiek nostalgiška. Jei norite pasijusti tikra Venecijos praeities Dama, neužteks tik kaukės, reikės išsinuomuoti visą Venecijos Damos kostiumą. Jei yra pinigų ir fantazijos - tikrai verta. Maschera Veneziana 2011.
Prabangos kvapas ir šventės pabaigos romas
Venecija yra ko gero vienintelė vieta pasaulyje, nesulaikomai smenganti į jūrą, o žmonės ne tik kad neskuba palikti šio žemės lopinėlio, bet plūsta į jį nenutrūkstamais srautais. Venecijos karnavalas - stebuklingas laikas, kuomet istorija, tradicijos, aistros bei slaptos svajonės ištrūksta į laisvę ir materializuojasi. Kiekvienas, pasislėpęs po kauke, gali nesivaržydamas būti tuo, kuo trokšta. Duonos savo pavaldiniams jis nedalino, tačiau suteikęs laisvę žaisti, įžiebė iki šiol neblėstančias Venecijos karnavalo aistras. Tų laikų šventė prasidėdavo jau spalio pradžioje ir tęsdavosi iki pat Užgavėnių, kuomet miesto gyventojai ir svečiai užsidengdavo veidus kaukėmis. Susitikę gatvėje žmonės sveikindavosi: „Laba diena, Kauke!“ (it. Buongiorno, Siora Maschera!). Šiandien įspūdingomis, prašmatniomis ir kartais itin brangiomis kaukėmis stengiamasi nustebinti bei išsiskirti iš minios. Rungtyniaujama, kas sulauks daugiau dėmesio ir bus dažniau fotografuojamas. Kanaluose siūbuojančios gondolos, aikštės ir siaurutės gatvės Calle mirga nuo akrobatų, šokėjų, pantomimos aktorių pasirodymo. Visi linksminasi, šoka, dainuoja ar tiesiog flirtuoja. Šiemet Venecijos karnavalas prasidėjo sausio 27 ir tęsis iki vasario 13 d. Jau daugybę amžių per patį vidurdienį šv. Morkaus aikštėje nuskambėję varpai praneša apie šventės atidarymą, o virš tūkstantinės minios praskrieja simbolinis angelas. Beje, pirmasis “angelas” buvo vyriškos giminės turkas. Prišvartavęs savo valtelę prie aikštės esančiame uoste ir nuo jos iki varpinės nutiesęs lyną, paslaptingasis vyras apstulbusios minios akivaizdoje sėkmingai įveikė visą atstumą. Nuo to laiko daug kas įvairiais būdais bandė pakartoti sudėtingą pasirodymą, tačiau 1759 metais tragiškai pasibaigęs skrydis visus tolimesnius bandymus nutraukė. Sukrečianti nelaimė ilgam paliko žymę karnavalo istorijoje, o skristi virš minios buvo patikėta dideliam baltam dirbtiniam balandžiui. Naujas pasirodymas buvo pavadintas “Balandžio skrydžiu”.
Venecijos karnavalas: kaukės, paslaptis ir magija | Smegenų kąsneliai
Pasikeitus tūkstantmečiui, Venecijos gyventojai nutarė sugrįžti prie senųjų tradicijų ir dirbtinį paukštį pakeisti… gyva mergina. Kiekvienais metais garbė įkūnyti virš aikštės skriejantį angelą tenka vis kitai gražuolei, „Marijų šventės” konkurso nugalėtojai. Pasakojama, jog nuo maždaug 943 metų mieste vykdavo apeigos, skirtos Mergelei Marijai. Ta proga vienoje iš Venecijos bažnyčių būdavo švenčiamos net dvylikos merginų vestuvės. Laimingomis galėjo tapti tik pačios gražiausios iš neturtingiausių miesto gyventojų. Visoms dvylikai būdavo suteikiamas Marijos vardas, o Venecijos kilmingieji paaukodavo ne tik prabangius vestuvinius rūbus, bet ir kraitines brangenybes. Tiek gėrio vienoje vietoje nepastebėta neliko, todėl kartą šventinės ceremonijos metu į bažnyčią įsiveržė pulkas piratų ir pagrobė visas nuotakas. Laimei, plėšikai toli nenubėgo. Merginos buvo išlaisvintos, brangenybės atgautos, o tokiam įvykiui atminti Venecijoje liko Merginų uostas (it. Tradicija atrinkti dvylika gražiausių miesto merginų išliko iki šių dienų. Venecijos karnavalo metu, dažniausiai pirmojo šeštadienio popietę, merginos ir jas lydintis gausus muzikantų, šokėjų ir šiaip palaikančiųjų būrys atkeliauja iki šv. Morkaus aikštės, kur išrenkama gražiausia iš gražiausių.
Venecija - magiška, nuostabi ir nenuspėjama. Niekada nežinai, kada ji iškrės šlapią pokštą. Vasarą kanalų vanduo ne vienam susuka nosį. Rudenį ir žiemą miestas dosniai laistomas vandeniu ir apsigaubia rūkais. Šaltis ir drėgmė negailestingai smelkiasi po oda, todėl ištirpti karnavalo minioje geriausia įsisukus į šiltą neperšlampamą apsiaustą ir pasislėpus po tradicine šventės kauke. O kaukių pasirinkimas - didžiulis! Po miestą nutaisęs gudrią išraišką išdidžiai vaikštinėja senas ir gobšus Venecijos pirklys Pantalone (liet. Kelnės), visur nosį kiša, šokinėja ir vaiposi spalvotasis Arlekinas. Prie savų ir svetimų priekakabiauja dryžuotai apsirengęs Brighella, o minią kvepalais įdarytais kiaušiniais dažniausiai apmėto Mattaccino. Ypač įspūdingai atrodo Daktaras Maras (it. Dottor Peste). Sunkų periodą menantis personažas šiurpina ilgu juodu apsiaustu ir milžinišką baltą snapą primenančia nosimi. Į ją maro metu gydytojai įsidėdavo tam tikrą filtrą, padarytą iš druskos, česnako, rozmarino ir kitų augalų. Nuo ligos apsaugoti turėjo ir akiniai, pirštinės bei lazdelė, kuria liesdavo ligonius. Šiandien Daktaro kaukė virto savotišku talismanu, galinčiu apsaugoti karnavalo dalyvius nuo ligų.
Senovėje už dožų rūmų rinkdavosi labai ypatinga publika Niaga (it. Gnaga). Taip buvo vadinami vyrai, persirengę kaimo merginų rūbais. Vieni jų veidus prisidengdavo katės kauke, o ant rankos pakabintame krepšelyje nešiodavosi gyvą kačiuką. Moterys veidus slėpė po nebyliąja kauke Moretta. Tokį pavadinimą kaukė gavo todėl, jog vidinėje jos pusėje, burnos lygmenyje buvo įsiūta nedidelė saga. Kaip tik už jos lūpomis ir dantimis moterys laikydavo veidą slepiančią kaukę. Vyrai karnavalo metu dėvėjo itin populiarias Bauta kaukes. Juodai baltas derinys ideliai tiko paslėpti tikrąjį žmogaus veidą: juodas apsiaustas, didelė juoda skrybėlė ir Larva vadinama balta kaukė. Išvertus iš lotynų kalbos, Larva reiškia ir vaiduoklį, ir kaukę. Bauginančiai atrodantis kostiumas itin gąsdino vaikus. Maža to, norėdami atbaidyti mažuosius smalsuolius, kaukiėti vyrai praeidami tyčia lodavo tarsi šunys: “bau bau!”.
Taip pat tikima, jog toks itališkas šunų lojimo pamėgdžiavimas ir davė kaukei pavadinimą - „Bauta”. Venecijos karnavalas - šventė ne tik akims, bet ir skrandžiui. Tiesa, patekti į restoranus esant tokiam žmonių antplūdžiui sudėtinga, todėl verta išbandyti vietinių pamėgtas vieteles, vadinamas Bakaro (it. Bacaro). Tai nedidelės užeigos, kuriose galima išgerti tradicinio Venecijos aperityvo Spritz, daromo iš balto vyno arba prosecco, kartaus skonio likerio ir šlakelio gazuoto vandens. Arba užsisakius taurę vyno, vietinių paslaptingai vadinamo šešėlio (it. Ombra), paskanauti nedidelių dešra, kumpiu ar menke įdarytų užkandėlių Čiketi (it.Cicchetti).
Norint pavalgyti rimčiau, verta paragauti kepenėlių su karamelizuotais svogūnais, menke skanintos kukurūzų košės polentos ar aliejuje keptų sardinių. Tačiau populiariausias karnavalo maistas - aliejuje virtos spurgos Fritole. Beje, kiekviena šventė Italijoje turi tik jai būdingus saldumynus, todėl Venecijos Fritole būna dviejų rūšių: cukrumi apibarstytos juostelės Galani ir apvalutės įvairiais kremais įdarytos spurgos Kastanjole (it. Castagnole).
Medžiaga spausdinta žurnale “Virtuvė. Išskirtinių kelionių organizatoriaus „Boutique Travel“ direktorė, kelionių dizainerė Aja atveria uždarų Venecijos vakarėlių paslapties skraistę ir pristato laukiamiausią pasaulyje maskaradą - „Dožų balių“, kuris vyks vasario 22-ąją. „Tūkstančius eurų kainuojantys bilietai į šį vakarėlį graibste graibstomi, tad norintiems į jį patekti reikia paskubėti“, - pataria išskirtinių kelionių organizatorė Aja. Nežabotos fantazijos, laisvė, slaptos aistros - tai žodžiai, geriausiai apibūdinantys Venecijos karnavalą. Prieš beveik tūkstantį metų miesto dožas Vitale’is Falier sugalvojo šventę savo pavaldiniams - suteikė ne pinigus, ne laisvę, o laisvę... žaisti. Kiekvienas, pasislėpęs po kauke, šventės metu galėjo tapti tuo, kuo nori. Moterys - vyrais, vyrai - moterimis, vargšai - turtuoliais, po kaukėmis pasislėpę kunigai ir vienuolės leisdavo net tai, kas jiems buvo labai draudžiama...
Maskarado kaina - dešimtadalis šalies biudžeto. Įspūdingi vakarėliai Venecijoje turi ilgą istoriją. Sako, kad pačia pradžia galima laikyti XVIII amžiaus pabaigą, kai Venecija priėmė į svečius atvykusį Švedijos karalių Gustavą III. Puota buvo surengta „Palazzo Pisani“ rūmuose. Po kelių dienų kazino Giudecca saloje buvo surengtas dar vienas vakarėlis. Ant vandens įrengta speciali mašina žaižaravo žibintais ir veidrodžiais apšviesdama vandenis, medžiai soduose tviskėjo nuo sukabintų vaisių iš krištolo, kur atsispindėjo plevenančių žvakių šviesa. Buvo sukonstruota net primityvi oro kondicionavimo sistema, kad svečius pamalonintų ir grynas oras. Koks buvo šios puotos biudžetas? Kronikoje rašoma, kad išlaidos sudarė dešimtadalį visų kaimyninės Kroatijos metinių pajamų!
Amžiaus puota su Salvadoru Dali. Dar vienas garsus maskaradas, pavadinimu „Rytietiškas balius“, vyko 1951-aisiais. Jį organizavo viena įdomiausių ir ekscentriškiausių to meto įžymybių - milijonierius verslininkas Donas Carlos de Beistegui. Iki šiol išlikusios nuotraukos, kuriose pats Donas Carlosas vilki raudoną liemenę, užsidėjęs vešlų peruką su ilgais garbanotais plaukais, avi įspūdingais batais su platforma ir atrodo lyg karalius. Į balių buvo pakviesta visa pasaulio grietinėlė, tarp jų - Salvadoras Dali, Christianas Dioras, Pierre’as Cardinas. Vėliau šis turtuolio surengtas maskaradas buvo pavadintas „Amžiaus puota“.
- Vienas laukiamiausių vakarėlių pasaulyje Šį vasarį Venecijoje vėl bus karnavalas ir į jį vėl rinksis ne tik turistai - iš viso pasaulio į miestą suskris ir ypatingi Venecijos karnavalo svečiai, tie, kurie, vilkėdami žvilgančius kostiumus, slėps veidus už kaukių ir dalyvaus privačiuose kaukių baliuose prabangiuose miesto rūmuose.
- Šiais laikais garsiausi ir žymiausi vakarėliai toliau rengiami nuostabiuose rūmuose „Palazzo Pisani Moretta“, esančiuose priešais Didįjį kanalą.
- Puota prasideda, kai į renginį atplaukę gondolomis svečiai iškilmingai per pagrindinį įėjimą pakyla įspūdingais laiptais į viršuje esančias pokylio sales su krištolo sietynais, žvakėmis, veidrodžiais ir freskomis, per akimirką patekdami į savo fantazijų pasaulį.
Šios kaukių puotos pavadinimas - „Il Ballo del Doge“ - „Dožų balius“. Kelionių dizainerė Aja pasakoja, kad ši puota tituluojama vienu laukiamiausių vakarėlių visame pasaulyje. „Jo šeimininkė - ponia Antonia Sautter, dizainerė, mados stilistė ir visame pasaulyje žinomų prabangių renginių planuotoja, ką tik lankiausi jos istorinių kostiumų kaukių ateljė, esančioje netoli San Marco aikštės, Venecijos širdyje“, - pasakoja neseniai su Antonia Sautter susitikusi kelionių dizainerė. Beje, žurnalas „Vogue“ vakarėlį vadina vienu laukiamiausių įvykių pasaulyje. „Tai - tikras raukinių ir krinolinų, raudonų kulniukų, skrybėlaičių, aksomų ir prabangių brokatų triumfas“, - rašoma žurnale. „Svajonė, perkelianti jus į magijos ir didybės laikus“, - tai CNN citata.
Dažnai „Dožų balius“ įtraukimas į įvairius „100 dalykų, vertų patirti per gyvenimą“ sąrašus. Už vakarėlį - įspūdingos kainos bilietas. „Il Ballo del Doge“ yra įspūdingas maskaradas, kurio organizatoriai į šias dienas sugrąžino Venecijos respublikos laikų aristokratiškąją dvasią ir prabangą. Prabangios dekoracijos kiekvienų metų temai, nesibaigiantys pasirodymai iki nakties su daugiau nei 100 artistų, rafinuotas maistas ir gėrimai, muzika, šokiai - tai tikras įvykis, kurio laukia didžiausi pasaulio svajonių ieškotojai. Todėl nuo 1994 metų rengiamą vakarėlį galima vadinti ir kostiumų baliumi, ir vakarienės šou, ir šokių vakarėliu. Kiekvienais metais vakarėlis turi savo temą. Šių metų „Il Ballo del Doge“ tema - „Karnavalinė rapsodija“. Maskaradas vyks vasario 22-ąją. Brangiausias bilietas su geriausiomis vietomis stebėti šou, Venecijos patiekalų vakariene ir gėrimais kainuoja 3,5 tūkst. eurų. Paskui kainos tolydžiai mažėja iki 1,5 tūkst. - priklausomai nuo sėdėjimo vietų. Yra bilietų, kainuojančių vos 500 eurų, bet su jiais pateksite tik į šokių vakarėlį, vykstantį po pasirodymų ir vakarienės - tuomet jau bus po vidurnakčio. Būtinas maskarado atributas - istorinis kostiumas, lankytojai be jų tiesiog neįleidžiami - netinka nei smokingai, nei vakarinės suknelės. Kostiumus galima išsinuomoti - ponios Antonios Sautter atlejė siūlo daugiau nei pusantro tūkstančio aukštosios mados kostiumų - nuo viduramžių stilistikos iki šių dienų, iš prabangių medžiagų, siūtų rankomis, siuvinėtų „Swarovski“ kristalais. Kostiumo nuomos kaina - nuo 300 iki 900 Eur. Specialus istorinis makiažas ir šukuosena - dar 340 Eur. Profesionali nuotrauka renginyje kainuoja 250 Eur. Svečiai registruojasi su asmens dokumentais dėl saugumo. Paparaciai - kartais pastebi žymių asmenų, pavyzdžiui Jacką Nicholsoną ar Antonia Banderasą.
Maskaradai - pagal kiekvieno norus. Venecijos karnavalo metu mieste vyksta keliasdešimt vakarėlių. Vieni - oficialūs, į kuriuos patekti užtenka sumokėti, į kitus reikia gauti kvietimą. Maskaradų gali būti įvairių, net labai pikantiškų, kur poros keičiasi partneriais, įgyvendindami slapčiausias savo svajones. Juk karnavalas - tai metas nežabotai laisvei ir fantazijai. Apie tokius įvykius informacijos tikrai nerasite oficialiuose puslapiuose - į juos patenkama tik per pažįstamus ir tik su specialiais kvietimais.
Be garsiojo „Dožų baliaus“ iš viso šį vasarį suplanuoti daugiau nei keliasdešimt paprastesnių privačių maskarado puotų. XV amžiaus rūmuose „Palazzo Zen“ vyks Didysis Kazanovos vakarėlis (kaina - 600 Eur, įskaičiuota vakarienė ir programa), karnavalas plaukiančiame laive „Venice Carnival Party Cruise 2020“ (110 Eur, įskaičiuotas švediškas stalas ir lengvi alkoholiniai gėrimai), maskaradas „Fenice teatre“ - (450 Eur, su vakariene ir lengvais gėrimais), dar papildomai šiame teatre galima užsisakyti bilietą į komišką operą „L’elisir d’amore“.
Kai vasario rytą Veneciją apgaubia lengvas rūkas, o kanalais tyliai slysta gondolos, miestas atrodo lyg sustingęs tarp sapno ir tikrovės. Tačiau tai tik iliuzija. Venecijos karnavalas - ne tik šventė, bet ir ritualas, kurio šaknys siekia XI amžių. Viduramžiais jis tapo laisvės simboliu: užsidėję kaukes, venecijiečiai galėjo pamiršti socialinius skirtumus, statusą ir net lytį. Karnavalo išskirtinis atributas - kaukės. Balta Bauta, paslaptinga Moretta, spalvingos Colombina - kiekviena jų pasakoja istoriją. Užsidėjęs kaukę tampi nebe turistas ar stebėtojas, o dalis paslaptingo spektaklio. Tampa nebesvarbu, kas esi kasdienybėje - karnalavo apimtoje Venecijoje tu gali būti XVIII a. Pagrindinėse miesto aikštėse nuolat vyksta improvizuoti pasirodymai: aktoriai deklamuoja eiles, šokėjai sukasi renesanso melodijų ritmu, o fotografai kantriai laukia tobulo kadro. Venecija karnavalo metu tampa gyvu barokiniu paveikslu. Prabangūs rūmai atsispindi vandenyje, o vakare jų langus nušviečia žvakės ir šviestuvai. Tačiau ne mažiau žavingi ir mažieji miesto kampeliai. Pasiklydus siaurose calle, galima netikėtai sutikti vienišą figūrą su auksine kauke, stovinčią prie kanalo lyg iš seno filmo kadro. Karnavalas - tai ne tik vaizdai, bet ir pojūčiai. Kepyklėlėse vilioja frittelle - tradicinės karnavalinės spurgos su razinomis ar kremu. Mažuose baruose siūlomi cicchetti - venecijietiški užkandžiai, puikiai derantys su taure prosecco.
Venecijos karnavalas - tai kelionė ne tik į įspūdingą miestą, bet ir į kitą laiką. Tai proga pabėgti nuo kasdienybės, sulėtinti žingsnį ir leisti sau pasiklysti grožyje. Kai karnavalas baigiasi ir kaukės vėl nugula į dėžutes, Venecija nurimsta. Tačiau tie, kurie čia buvo, išsiveža jausmą, kad bent trumpam tapo paslapties dalimi.