Madam Tussaud vaškinių figūrų muziejus Niujorke - puiki galimybė susipažinti su pasaulinio garso žvaigždėmis: daininikais, aktoriais, sportininkais ar politikos veikėjais. Ką gali žinoti, juk svajonės pildosi!
Garsiausio pasaulio vaškinių figūrų muziejaus kilmė ir ikonų gausa
Madam Tiuso Niujorke - tik vienas iš vaškinių figūrų muziejų pasaulyje. Tokius savo miestuose turi ir Berlyno, Honkongo, vienos, Kopenhagos, Vašingtono, Las Vegaso, Šanchajaus, Sankt Peterburgo ir, be abejo Londono gyventojai. Pirmasis „Madame Tussaud“ vaškinių figūrų muziejus buvo atidarytas 1835 m. Londone. Jį įkūrė prancūzų kilmės skulptorė Madame Tussaud (tikrasis jos vardas - Marija Grosholtz). Jos pirmoji 1777 metais nulipdyta figūra buvo Volteras. Vaškinės figūros yra originalaus dydžio. Plaukų spalva, rankų pirštų ilgis ir kitos detalės pateiktos tokios, kad kuo tikroviškiau atrodytų figūra.
Neretais atvejais vaškinių figūrų kūrimo procese dalyvauja ir pačios garsenybės. Tobulėjant vaško apdirbimo technologijoms keičiasi ir vaškinės skulptūros. Dėl šios priežasties muziejaus lankytojai gali drąsiai palieči ir apkabinti figūras šiandien. Įdomu tai, kad muziejaus darbuotojai stebi visuomeninius ir politinius įvykius ir pagal juos atnaujina figūras. Pavyzdžiui, kai Paris Hilton buvo pasodinta į kalėjimą, jos antrininkė „apsivilko“ kalinės uniformą. Šiuo metu pasaulyje yra 12 Madame Tussaud muziejų, be jau išvardintų miestų, juos taip pat rasite Vašingtone, Niujorke, Las Vegase, Šanhajui, Hong Kongе, Bankoke, Holivude, Blackpool’e (UK).
Niujorkas kaip visame pasaulyje žinomas vaškinių figūrų muziejaus centras
Garsiausias Jungtinių Amerikos Valstijų miestas Niujorkas kaip ir pagrindinės lankytinos vietos sulaukia vieno didžiausių turistų srautų šalyje. Tai labai brangus miestas, bet kartu ir vienas gražiausių pasaulio miestų, kuris niekada nemiega. Niujorkas traukia savo beprotišku gyvenimo tempu, energija, neaprėpiamomis galimybėmis ir kūrybiniu įkvėpimu. Čia galima rasti tiek daug skirtingų kultūrų, tradicijų ir pažiūrų žmonių kaip niekur kitur. Tai vienas svarbiausių pasaulio finansų ir komunikacijų centrų. Dėl puikiai išvystyto transporto, įspūdingų muziejų ir aibės renginių bei įvairių pramogų, Niujorkas tampa vienu iš pirmaujančių miestų pasaulyje, todėl ir gausios lankytinos vietos sužavi kiekvieną keliautoją.
Šiame mieste yra Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejus, kurio istorija persmelkta platesnės Niujorko kultūrinės ir istorinės darnos. Čia lankytojai gali pamatyti pasaulio lyderių, aktorių, sporto legendų, artistų, muzikantų ir daugybės kitų įžymybių figūras, kurias kuria profesionalūs skulptoriai. Taip pat muziejuje galima išvysti scenas bei kompozicijas, atspindinčias kertinius istorijos moments, kaip buvo kuriama dar seniau ir kaip plėtojamas vaško meno repertuaras šiuolaikiniame pasaulyje.
Madam Tiuso muziejaus kūrimo istorija ir herojiškos biografijos
Mae manome, kad šio muziejaus laikmečio istorija prasidėjo nuo vienos moters - Mari Grošolc, kuri, nors ir su nelaimėmis susidūrė, paliko ryškų pėdsaką pasaulio vaško skulptūrų meno istorijoje. Suspėjo šį užsakymą atlikti, beje, pačiu paskutiniu momentu: nepraėjus nei porai mėnesių, didysis mąstytojas Volteras iškeliavo Amžinybėn. Jiedu su dėde tapo vieninteliais unikalaus filosofo atvaizdo savininkais. Vienąsyk į dėdės saloną užsuko pats karalius Liudvikas XVI ir susižavėjo Mari darbais. Greitai ji gavo karaliaus sesers Elžbietos pakvietimą išmokyti ją lipdybos iš vaško meno. Palyginus su tuo gyvenimu, kurį jinai gyveno iki tol, dabartinis buvo tikras rojus. Neteko skaičiuoti kiekvienos monetukės, lakstyti po Paryžių ieškant pigesnio vaško ar tartis su budeliu dėl plaukų nukirpimo nuo nukirsdintų aukų galvų. Užsiėmimai su Elžbieta trukdavo ne ilgiau kaip dvi valandas, o visas kitas laikas būdavo skirtas pasilinksminimams.">
Tam tikru momentu Mari susidomėjo idėja sukurti ne tik atskiras figūras, bet ir jų kompozicijas bei scenas, atspindinčias kertinius istorijos momentus. 1792 m. rugpjūčio 10 d. Liudvikas XVI buvo atstatydintas ir paskelbta Respublika. Karaliaus statulos buvo verčiamos nuo pjedestalų ir daužomos, bažnyčių altoriai užliejami srutomis, o jų sienos išrašinėjamos šūkiais. Nuo šios žinios Mari kojas pakirto. Po kelių metų Mari ieškojo drąsos tęsti likimą - ji išmoko lipdyti naujus muliažus ir sukurti scenas, kuriančias istorinės literatūros ir politinių įvykių tiltus tarp laikų.
1794 metų žiemą Mari ištiko dar vienas smūgis: mirė dėdė, palikęs ją vieną tvarkytis su tokiu nelengvu verslu. Be lipdybos ji turėjo spręsti daugybę organizacinių klausimų: turėti reikalų su vaško, audinių, tikrų plaukų tiekėjais, pildyti finansines ataskaitas, derėtis su galerijų ir parodų salių šeimininkais, mąstyti apie ekspozicijų apšvietimą. O ji viena. Po metų ji ištekėjo už inžinieriaus Fransua Tiuso. Nors romantiškos meilės nebuvo, jis žadėjo padėti tvarkyti verslo reikalus. Taip gimė tolesnė muziejaus plėtra ir tarptautinė kelionė po Didžiąją Britaniją, Škotiją ir Airiją, kur Madam Tiuso apkeliavo visą Britaniją su savo vaškinių figūrų kolekcija. Tačiau kartais kelionės atneša nuostolių: vieną kartą garlaivis, gabenęs kolekciją, nuskendo.
Vaško meno technikos, įtraukiančios istorijas ir naujoves
Šiuolaikinės vaškinių figūrų kūrimo technologijos leidžia atkurti iš pirmo žvilgsnio gyvenimo realistiškumą: figūrų muliažai sudaromi iš kelių mėnesių kruopštaus darbo, o profesionalai tiksliai matuoja kūno parametrus, apipila skirtingais atspalviais, kad kiekviena figūra atrodytų kaip tikra. Viena iš įspūdingiausių ypatybių - figūrų įkomponavimas į kontekstinę aplinką, kuri atitinka laikmečio nuotaikas. Be to, kai kurie iš pavyzdžių vaškų skulptūrų buvo kurtos su pačių herojų įsitraukimu.
Madam Tiuso muziejus savo istorijoje išbandė įvairias koncepcijas: nuo pernelyg realistiškų scenų iki „Siaubo salės“ idėjos, kurioje eksponuojamos baisiausių nusikaltėlių figūros ir jų nusikaltimo įrankiai. Naujo išmislo dėka įstaigos pelnas padidėjo tris kartus. Britų spauda pakėlė didžiulį triukšmą, kai muziejus įgyvendino mirties mašinos modelį, tačiau tai tik papildė muziejaus istorijos tarybos įvairovę.
Niujorko žemėlapio ir lankytinų vietų derinimas su vaško muziejaus kontekstu
Niujorko žemėlapis, kurį sukūrė mūsų komanda, pravers keliautojams planuojant apsilankymą mieste. Jame pažymėti svarbiausi objektai, o dėl transporto patogumo siūloma rinktis metro ir kitus greitosios komunikacijos variantus. Žemėlapyje lankytinus taškus pažymėjome mėlyna spalva, o pagrindinius oro uostus - oranžine. Turistams rekomenduojama įsigyti bekontaktę mokėjimo kortelę MetroCard, kuri suteikia pigesnį kelionių po miestą režimą. Metro dirba 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę, o Niujorko metro yra didžiausia greitojo transporto sistema pasaulyje, kurio bėgių ilgis siekia 1 170 kilometrų.
Be vaško muziejaus Niujorke yra daugybė kitų įdomybių: Centrinio parko zoologijos sodas, bronkso botanikos sodas, Eyne stiliaus pastatai, ikoninės platformos ir tiltai. Šie objektai kartu su muziejumi sudaro neatsiejamą miesto kultūrinės ir istorinės epopėjos dalį. Pabaigoje verta paminėti, kad Bent atvykstanties į Niujorką reikia pasiruošti ilgam laikui, nes miestas siūlo daugybę kelionių maršrutų ir pramogų, kurios gali užimti net ir išrankiausius keliautojus.
Marie Tiuso, Madam Tiuso vaškinių figūrų muziejaus įkūrėjos, istorija
Mažoji išvada ir praktiniai patarimai keliautojams
Niujorke viešasis transportas yra patogus ir pritaikytas turistams, tai pagrindinis būdas keliauti po miestą. Turėdami tokį didelį pasirinkimą, tikrai rasite geriausią nakvynės vietą savo viešnagei. Jums bus reikalingi skrydžiai su persėdimais, nes tiesioginių skrydžių iš Lietuvos nėra. Vasaros metu skrydžių kainos būna aukštesnės, nes tai pats palankiausias metas keliauti po šį kraštą. Planuojantiems keliauti po Niujorką, siūlome užsisakyti jau sudarytą mūsų 5 dienų autorinį kelionių maršrutą, kurio dėka patogiai ir greitai aplankysite pagrindines šio miesto lankytinas vietas. Paruošto PDF failo dėka sutaupysite ne tik daug brangaus laiko, tačiau ir pinigų.