Šiuolaikinėje globalioje verslo aplinkoje bendravimas su skirtingų kultūrų žmonėmis tapo neišvengiama kasdienybės dalimi. Įmonės plečiasi į tarptautines rinkas, bendradarbiauja su užsienio partneriais, kuria daugiakultūres komandas, todėl efektyvi tarpkultūrinė komunikacija tampa svarbiu sėkmės veiksniu. Tarpkultūrinė komunikacija - tai gebėjimas efektyviai bendrauti su žmonėmis iš skirtingų kultūrų, atsižvelgiant į jų socialines normas, kalbos ypatybes, vertybes ir elgesio modelius. Pavyzdžiui, Vokietijoje verslo susitikimai dažnai būna griežtai struktūruoti, orientuoti į aiškų planavimą ir efektyvumą, o Japonijoje didelė reikšmė teikiama pagarbiems santykiams, netiesioginiam bendravimui ir kontekstui supratimui.
Tarptautinės rinkos ir kultūrinių skirtumų įtaka verslui
Įmonės, veikiančios tarptautinėse rinkose, nuolat susiduria su kultūriniais skirtumais. Pavyzdys: Amerikiečiai dažnai naudoja tiesmuką komunikacijos stilių ir tiesiai išsako savo nuomonę, tuo tarpu kinų kultūroje tiesioginė kritika gali būti laikoma įžeidimu.
Didelėse tarptautinėse įmonėse dirba darbuotojai iš skirtingų šalių ir kultūrų. Kiekvienoje kultūroje verslo deryboms taikomos skirtingos taisyklės. Pavyzdys: Europoje ar Šiaurės Amerikoje derybos dažnai grindžiamos logika ir konkrečiais faktais, tuo tarpu Artimųjų Rytų šalyse svarbus asmeninis ryšys. Klientų aptarnavimas yra viena svarbiausių sričių, kur tarpkultūrinė komunikacija vaidina lemiamą vaidmenį. Pavyzdys: Prancūzijoje klientai tikisi mandagaus, bet formalaus bendravimo, o Jungtinėse Amerikos Valstijose klientų aptarnavimas dažnai būna šiltas ir draugiškas.
Neverbalinės komunikacijos vaidmuo tarpkultūrinėje sąveikoje
Neverbalinė komunikacija - kūno kalba, gestai ir akių kontaktas gali turėti labai skirtingas reikšmes. Kadangi kultūriniai skirtumai gali daryti didelę įtaką verslo sėkmei, daugelis įmonių investuoja į tarpkultūrinės komunikacijos seminarus. Tarpkultūrinė komunikacija yra būtina bet kurį verslui, kuris dirba su tarptautiniais klientais, partneriais ar daugiakultūre komanda.
Kultūros modeliai ir komunikacijos barjerai
Edgar Schein savo knygoje „Organizacinė kultūra ir lyderystė“ sako, kad kultūros turi tris lygius. Pirmasis - išorinis, labiau pastebimas, t.y. kaip kiekviena kultūra elgiasi, naudojasi daiktais (tos kultūros istorija, papročiai, tradicijos, didvyriai, simboliai). Antrajame lygyje atsiranda tos kultūros vertybės ir įsitikinimai, o dar giliau - trečiajame - glūdi kiekvienos kultūros pagrindinės prielaidos. Daug kas pagal tą modelį lygina kultūrą su ledkalniu, kai matoma tik viršūnė, o svarbiausia matoma ne visiems. Kai žmonės turi komunikuoti su kitos kultūros atstovais, nesusipratimų būna dažnai. Išgirdę sąvoką „tarpkultūrinės komunikacijos“, manome, kad tai - menas komunikuoti su žmonėmis iš tolimų šalių, kurių kalba ir papročiai labai skiriasi nuo mūsų. Bet su tokiais žmonėmis gali tekti labai mažai bendrauti per visą gyvenimą, o kompetencija reiškia gebėjimą atlikti tam tikrą konkretų darbą, apima patirtį, įgūdžius ir žinias. Kompetencija yra nuolat taikomi įgūdžiai, o ne vienkartiniai elgesio standartai.
Kultūros nuostatos, tapatybė ir adaptacija
Kultūrinės nuostatos arba sampratos vertinamos kitaip: galime perimti (pamėgdžioti) kai kurių kitų tautų atstovų papročius ir/ar elgseną, nepažeisdami esminių savo įsitikinimų, tačiau mūsų požiūris liks iš tos kultūrinės aplinkos, kurią laikome sava. Kitaip sakant, trumpam galima pakeisti savo „aprangą“, adaptuojant išorinį elgesį prie kitos aplinkos, tačiau nekeisti tapatybės. Kultūriniai sunkumai atsiranda ne dėl to, kad nemokame pasisveikinti, juokauti ar valgyti kaip kitos kultūros atstovai, o dėl to, kad kartais tų žmonių elgesys atspindi tam tikrą tapatybę, kuri mums yra svetima. Kai komunikacija vyksta be žodžių, veikia vadinamoji neverbalinė komunikacija - veido išraiškos, balso tonas, laikysena. Tai taip pat kultūros reiškiniai, kurie gali trikdyti arba palankiai nuteikti pašnekovus. Antropologai teigia, kad pirmykščiai žmonės, kol išvystė kalbą, tikriausiai naudojo kūno išraiškas bendraudami taip, kaip dabar gyvūnai bendrauja. Atsiradus kalbai, kaip aiškesnei bendravimo išraiškai, gestai tapo ne tokie būtini. Nors kalba gali būti nepaprastai išraiškinga, sudėtinga, subtili bei lanksti, kai kurie žmonės, norėdami išreikšti ką iš tiesų turi galvoje, vis dar kliaunasi kūno kalba. Tarp tokių yra italai, Pietų amerikiečiai, dauguma romanų tautų, taip pat afrikiečiai ir Vidurinių Rytų gyventojai. Be to, dažnai skirtingų kultūrų atstovai bendrauja ne savo gimtąja kalba, ne visada randa pakankamai svetimos kalbos žodžių, todėl, naudojantis kūno kalba, komunikacija tampa efektyvesnė. Visiems žmonėms, kuriems tenka ilgiau keisti kultūrinę aplinką, tenka daugiau arba mažiau patirti kultūrinį šoką ir jo pasekmes.
tags: #turkija #tarpkulturine #komunikacija