Turizmas Lietuvoje atsigavo, nors galbūt ne taip greitai, kaip mes norėtume. Vietinio turizmo atsigavimą mes matėme palyginus aktyvų, bet užsienio turizmo atsigavimas yra lėtesnis dėl saugumo situacijos. Taip pat, kol kas negalime vertinti, kaip pakeis Izraelio konfliktas pakeis šios šalies turistų dinamiką per artimiausius metus, - konferencijos metu teigė K. Žemaitis. Visgi, turistų skaičius savaime nenusako, gerai ar blogai Lietuva dirba su turizmo sektoriumi. Klausimas yra tai, kiek jie išleidžia ir sugeneruoja BVP. Nes galbūt galima atsivežti ne 2 mln. žmonių, o perpus mažiau, bet jie išleidžia tiek pat.
2023 m. sausio - rugpjūčio mėn. duomenimis prognozuojama, kad 2023 m. Lietuvoje turistų kiekis sudarys 94 proc. 2019 m. lygio. Visgi, atvykstamojo turizmo lygis siekia tik 67 proc. 2019 m. lygio, o beveik priešpandeminį turistų Lietuvoje lygį nulemia iki 118 proc. išaugęs vidinis turizmas. Viceministras taip pat paminėjo, kad turistai Lietuvą renkasi dėl kelių priežasčių, viena iš kurių yra mažas globalinio atšilimo poveikis, kuris ateityje gali paskatinti turistus keliauti šiauriau.
Turizmo kontekstas Lietuvoje: ką rodo pranešimai - „Lietuvą renkasi dėl palankaus klimato ir tai viena iš detalių, kur gali būti nauda. Nes Lietuvoje kol kas neturime tropinių karščių, neturime miško gaisrų, kas alina Pietų Europą. Ir tai skatins žmones keliauti šiauriau. Mažai turistų taip pat yra traukos priežastis, nes atrodome kaip įdomi ir nauja vieta. Taip pat yra geras kainos ir kokybės santykis pagal Europos kelionių komisijos tyrimo rezultatus“, - aiškino K. Žemaitis. Per kelionę lietuvių turistas vidutiniškai išleidžia 121 eurą, užsienio turistas - 374 eurus.
Tuo metu Lietuvos kelionių verslo asociacijos viceprezidentas Udriaus Armalis pabrėžia, kad siekiant 5 mlrd. eurų vietos ir užsienio turistų kelionių apyvartos iki 2030 m. reikalingos priemonės - ilgesnis turistinis sezonas, skatinimas ir darnus viso turizmo ekosistemos darbas. Jo nuomone, būtina ir Turizmo departamento atkūrimas bei įtraukiamų verslo atstovų valdymas.
Strategija ir prioritetai - kad Lietuvos vietinio ir atvykstamojo turizmo apyvarta siektų 5 mlrd. eurų, būtina sukurti veiksmingą strategiją. Apsibrėžta, kad turizmo prioritetai turi būti plačiai formuojami: kultūrinis, aktyvaus poilsio (pažintinis), dalykinis (konferencinis) ir sveikatos turizmas. Teigiama, kad kultūrinis turizmas remiasi socialinės tikrovės patyrimu ir paveldu, o aktyvus poilsis - keliavimu gamtinėje aplinkoje ir fizine veikla. Sveikatos turizmas įgauna vis didesnės svarbos, o dalykinis - konferencijomis ir tarptautiniais projektais.
Nepaisant didelių turizmo rūšių įvairovės, akcentuojama būtinybė išryškinti ir pasitempinti platesnę diskusiją visuomenėje dėl prioritetų Lietuvoje. Religinis turizmas, agrarinis ir kaimo turizmas bei lėtojo turizmo idėjos laikomos perspektyviomis kryptimis. Religinis turizmas su Kryžių kalnu ir kitomis šventomis vietomis galėtų skatinti regionų ekonomiką, o ilgesnių piligriminių maršrutų (“65 km kelias iš Kryžių kalno į Šiluvą”) plėtra galėtų pritraukti piligrimus iš Lietuvos ir užsienio. Agrarinis ir kaimo turizmas siūlo išskirtinius užsiėmimus, ekologinį maitinimą ir pažintį su tradicijomis, o lėtasis turizmas pabrėžia kokybę, autentišką patirtį ir atsitraukimą nuo greito ritmo.
Taip pat numatoma skirti dėmesio įvaizdžio kūrimui: aiškaus šalies įvaizdžio, tapatybės ir komunikacijos trūkumo problemas. Estijos anglų pavadinimas dažnai randamas internete dažniau nei Lietuvos, todėl reikia efektyviau pristatyti šalį užsienyje. Europos Sąjungos paramos kontekste Lietuvos prioritetai galėtų būti susiję su ekologiniu ir kaimo turizmu, religiniais maršrutais, kultūra ir inovacijomis.
Šią perspektyvą galima įžvelgti ir Baltijos šalyse - turistų srautų diversifikavimą skatina žinomi miestai ir regionai, taip pat šaltostogų tendencijos Skandinavijoje bei nauji maršrutai Lenkijoje, Rumunijoje ar Bulgarijoje. Konfliktų kontekste kyla klausimai dėl saugumo, bet taip pat atsiveria galimybės pritraukti naujus turistų segmentus, pavyzdžiui, Šiaurės šalių aplankymo stiprinimą.
Nuo audringų laikų, kai pandemija paskatino vietinį turizmą, iki dabarties, kai turistų laukia švari gamta, saugios kelionės ir aukštos kokybės paslaugos, Lietuvos turizmo sektorius turi siekti tvarumo, atvirumo ir geresnio įvaizdžio užsienyje. Specialūs planai kviečia skatinti regionų plėtrą, ilgesnį kelionių sezoną ir augančią užsienio turistų įvežamąi naudą, taip pat didinti informacijos sklaidą su moderniomis informacijos perdavimo priemonėmis.
Religinis, agrarinis ir kaimo turizmas: konkretūs galimybių keliai - Kryžių kalno ir kitų šventų vietų infrastruktūros plėtra, ilgesnių piligriminių maršrutų vystymas, labirintai kaimo vietovėse ir kultūrinės kelionės galėtų sukurti papildomų darbo vietų ir skatinti regionų ekonominį stabilumą. Agrarinis ir kaimo turizmas suteiktų galimybių susipažinti su ekologiškais produktais, žemės darbais, rankų darbo dirbiniais ir tradicijomis visose metų laikų. Lėtasis turizmas skatina ruošti kokybišką laiką gamtoje, mažinti technikų įtaką, rinktis paprastą, bet autentišką kelionės formatą. Be to, lėtas poilsis tuo pačiu ugdo sąmoningumą apie aplinką ir socialinę atsakomybę.
Ateities perspektyvoje svarbus yra aiškus prioritetų nustatymas, gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių ir aktyvus regionų įtraukimų procesas. Redaguojant strategijas, reikšminga ne tik infrastruktūra, bet ir informavimo priemonės bei tarptautinių ryšių stiprinimas. Vis dėlto esminis tikslas išlieka - skatinti Lietuvą kaip saugią, įdomią ir autentišką kelionių kryptį, kurioje galima patirti pasaulio platumą per mažesnį, bet kokybišką turistų srautą.