Tema rodo kelionių kontekstą Rumunijoje ir papildomą informaciją apie tornadų prigimtį bei jų poveikį įvairiems regionams. Straipsnyje remiamasi čia pateiktais faktais ir aprašymais apie turistinį Rumunijos regioną, meteorologines sąlygas skirtingais metų laikais bei istorines ir dabar įvykusias audros situacijas Lietuvoje ir Europoje.
Rumunijos kelionės: nuotykiai ir kalnų bei upių įvairovė
Tarp pagrindinių temų - kelionės į Rumuniją. Puikios atostogos įvairiaspalviame krašte, tai viena paslaptingiausių Europos šalių, dar kitaipo vadinama kalnuotoji grafo Drakulos šalis. Rumunijoje plyti druskos kasyklos, auga vešlūs vynuogynai ir saulėgrąžų plantacijos, nutysusi turtinga Dunojaus upės delta. Kelionės į Rumuniją su mistika ir legendomis apipinta grafu Drakulos šalimi - Transilvanijos regionu, pažintis su šalies sostine - Bukareštu. Atostogos Rumunijoje rekomenduojamos birželio - rugsėjo mėnesių laikotarpiu.
Beveik ketvirtadalis Rumunijos istorinių vietų susijusios su liūdnai pagarsėjusio Vlado Tepeso (žinomo kaip grafas Drakula) gyvenimu. Galima sakyti, kad visų vampyrų „tėvas“ tapo savotišku turistiniu šalies „prekės ženklu“. Tačiau su vienu grafu, net ir labai nemirtingu, toli nenukeliausi. Kovo ir balandžio mėnesiais didelė kritulių tikimybė, daugelyje rajonų temperatūra nepakyla aukščiau 10 ºC. Vasaros mėnesiais jūsų laukia pasivaikščiojimai po gamtą, poilsis prie jūros ir, žinoma, ekskursijos. Rudens temperatūra Rumunijoje skiriasi priklausomai nuo regiono. Rugsėjo mėnesį dar galima maudytis pietvakariuose, o spalio pradžioje Karpatuose galimi pirmieji snygiai. Žiemą pats laikas slidinėjimo atostogoms. Sniego daug, Karpatuose temperatūra nukrenta iki -10 ºC.
Netikėtos stichijos: tornadas - kaip jie atrodo ir kaip veikia
Romos gyventojai filmuoja siautėjantį tornadą - stichiją lydi audringas vėjas. Ore skraido stogų ir sienų apdailos nuolaužos. Vos per kelias minutes Italijos sostinėje vėjo gūsiai su šaknimis išvertė daugiau nei 60 medžių. „Pamačiau skraidančius daiktus - stalus, kėdes. Vieną kėdę radome čia priešais mus. Kai išėjau į lauką, supratau, kad ten čia dar trys ar keturi žmonės. Matėme, kaip virto medis, todėl norėjome sužinoti ar kas nors nenukentėjo“, - pasakoja pastato prižiūrėtojas Emanuele’is.
Po tornado Romos gatvėse iš asfalto kyšo medžių šaknys, apgadinti dešimtys automobilių. Dalį jų krentantys medžiai visiškai sutraiškė. Laimė, žmonių aukų pavyko išvengti. O dar visai neseniai, prieš kelias dienas darbininkai šalino viesulo padarinius ir kaimyninėje Lenkijoje.
Šalies pietvakariuose stichija sugriovė mažiausiai 11 namų, palikdama žmones be stogo virš galvos. „Vienas stogo galas visiškai nuplėštas, kitas lūžęs pusiau, kai kur stogo išvis nebėra. Nuskriejo saulės elektrinės plokštės, išdaužyti langai. Priešais mikroautobusą stovi dar vienas mikroautobusas ir du automobiliai - jų langai taip pat išdaužyti“, - pasakoja Lenkijos gyventojas.
Viesulų apibūdinimas ir dažnumas
Tvarkyti nukentėjusiųjų namus padeda visi - nuo kaimynų ir kolegų iki įvairių tarnybų darbuotojų. „Balceržovicės yra turbūt vienintelė gyvenvietė Lenkijoje, kuri per pastaruosius keliolika metų jau antrą kartą nukentėjo nuo tornado. Nuostoliai yra katastrofiški - vaizdas iš tiesų kelia šiurpą“, - teigia savivaldybės vadovas Hubertas Ibromas. Viesulas praūžė, tačiau prasti orai dar nesitraukia - Lenkiją merkia smarkios liūtys. Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Viesulas griovė namus, plėšė stogus, skraidino arklius, autobusus ir traktorius. Viesulas - piltuvo formos, beveik vertikalios ašies oro sūkurys, kartais susiformuojantis priekinėje audros debesio dalyje, kur susiduria šiltas ir šaltas oras. Viesulo skersmuo gali siekti nuo kelių dešimčių metrų iki maždaug 1 km, o judėjimo greitis - maždaug 20-60 km/val. (juda viesulas kartu su debesiu). Lietuvoje viesulai fiksuojami maždaug kartą per 2-3 metus, šiltuoju metų laiku, dažniausiai rugpjūtį, popietinėmis valandomis. Paskutinį kartą viesulas Lietuvoje 2020 m. Tačiau nuo 1981 m. joks viesulas neprilygo Širvintų viesului.
Istoriniai įvykiai ir žinomų laikraščių nušvietimas
Tačiau visa tai - gana sausi faktai. Pervertėme 1981 m. spaudos puslapius, ieškodami, kaip laikraščiai ir žurnalai 1981 m. nušvietė tą dieną ir ką pasakojo nelaimės liudininkai. Išsamiai nelaimė buvo aprašyta 1981 m. liepos 7 d. laikraščio „Tiesa“ straipsnyje. Pastarąjį, parengtą korespondentės Zonės Šiulienės, perspausdino JAV lietuvių laikraštis „Nemuno žiburiai“. Vienas straipsnyje cituotų žmonių buvo traktoriaus vairuotojas Marijonas Griškevičius. „Važiuoju sau Zibalų keliu į Ukmergės pusę traktoriu T-150 ir vežu pilną statinę trąšų. Staiga matau: viskas aplinkui - žemės, durpės, iš kažkur atsiradę popieriai ėmė kilti į viršų ir suktis. O jau ūžimas - garsesnis už traktoriaus variklio. Išjungiau variklį, ir staiga kabinos langų stiklai pažiro į visas puses. Dar spėjau nusigręžti ir įsikibti į sėdynės atlošą. Kas buvo paskui, - nieko neatsimenu. Draugai, kurie atvežė mane į ligoninę elektros tinklų mašina, sako, kad mane sūkurys laimingai išmetė iš kabinos, o traktorių apvertė. Taip pat laikraščio korespondentė pakalbino rajono ekonomistę Stasę Razmovienę, kuri su vyru tuomet dirbo prekybos bazėje, o vaikai žaidė kieme.“
tags: #tornadas #rumunijoje #keleiviai #autobusas