Meda House sodybos pobūvių salė yra populiari vestuvių, krikštynų, komandos formavimo, gimtadienių ir stovyklų vieta. Pirmame aukšte esanti salė talpina iki 100 žmonių, o antrame aukšte esančiuose kambariuose gali miegoti apie 40 svečių. Kiekvienas, stilingai įrengtas, kambarys turi visus reikalingus patogumus, o per langus galima pasimėgauti panoraminiais regiono vaizdai: kalvos, miškai, laukai. Didelėje vidaus terasoje, taip pat esančioje antrame aukšte, galite jaukiai pasėdėti ir pasigrožėti vaizdu į televizijos bokštą. Lauke jūsų laukia ypatinga vieta: 200 kv. m. medinė terasa, kurioje įrengtas lauko baseinas ir išskirtinis pirties namelis. Čia puiki vieta pasitikti jaunuosius, vestuvių ar kitų švenčių svečius.
Kiekvienai progai galite derinti savo poreikius ir norus su mumis: mes siūlome skirtingus stalų, staltiesių pasirinkimus, dekoro ir maitinimo paslaugas. Kupolas - vienas iš naujausių Meda House sodybos švenčių vietų, įsikūręs ant kalvos. Estetiškas ir šiuolaikiškas pasirinkimas visoms progomis: vestuvės, gimtadienis, krikštynos, giminės susibūrimai ir t.t. Kupole gali tilpti iki 40 svečių. Viduje yra įrengtas baras, o lauke - medinė terasa, sauna bei sūkurinė vonia. Ir visa tai yra gamtos apsuptyje su vaizdu į Vilniaus miestą ir televizijos bokštą. Kupolas yra išskirtinė šventės vietą, kuri palieka nepakartojamus įspūdžius ir geriausias emocijas.
Pirties Namelio Nuoma: Pirties namelis yra labai mėgiamas Meda House svečių visus sezonus: tiek vasariškiems draugų susibūrimams ar vestuvių antros dienos pramogoms, tiek žiemiškoms sveikatinimosi procedūroms. Medinio pirties namelio interjeras ir eksterjeras yra išpuoštas rankų darbo medinėmis kaukėmis, skulptūromis ir kitais meniniais darbais. Namelis turi du aukštus: pirmame yra įrengta pirtis, svetainė; antrame yra įrengti jaukūs kambariai (talpina iki 6 žmonių) bei idiliškas balkonėlis su vaizdu į gamtą. Greta pirties namelio stovi kubilas, šalia yra įrengtas baseinas, supynės, gultai ir lauko židinys.
Pramogos sodyboje: Meda House svečiai turi galimybę ne tik pailsėti gamtos apsuptyje, bet ir aktyviai praleisti laiką: sodyboje pilnai įrengtas teniso kortas, krepšinio bei tinklinio aikštelės. Po aktyvių žaidimų savo svečiams siūlome pasimėgauti sodyboje esančia sūkurine vonia jacuzzi, kubilu, baseinu, pirtimi. Kadangi sodybos teritorija yra didelė, svečiai gali pasimėgauti dideliu kiemu, beržų parkeliu, besiganančiais poniais prie vandens telkinio ir gamta aplink sodybą: miškais, laukais kalvomis.
Nori pasimėgauti ramybe netoli Vilniaus? Išsinuomokite sodybą, kurioje jūsų laukia puikios sąlygos atsipūsti nuo miesto šurmulio. Gamta čia apkabina savo ramybe, o privatumas leis visiškai atsipalaiduoti. Jūsų patogumui - kubilas, kuriame galėsite mėgautis šiltu vandeniu ir atpalaiduojančia atmosfera bet kuriuo metų laiku. Pajuskite tikrą poilsio malonumą!
Išskirtinė ir jauki kaimo turizmo sodyba, įsikūrusi nuostabioje gamtos apsuptyje, vos 4 km nuo Vilniaus, siūlo puikias sąlygas tiek ramiam poilsiui, tiek svarbių gyvenimo švenčių šventimui. Čia galėsite atsipalaiduoti, pabėgti nuo kasdienio šurmulio ir atgauti jėgas, mėgaudamiesi gamtos grožiu. Sodyba taip pat yra puiki vieta švęsti ir paminėti įvairias gyvenimo šventes - gimtadienius, vestuves, krikštynas, šeimos susitikimus ar kitus svarbius įvykius. Daugelis mėgsta gėrėtis medžiais, išsiskiriančiais savo grožiu ar ilgaamžiškumu, todėl šiandien ypatingai rūpinamasi naujų želdinių įveisimu ir jų išsaugojimu Lietuvos miestuose, gyvenvietėse, sodybose. Dabar, artėjant pavasariui, pats laikas pagalvoti: kuo gražinsime savo aplinką? Tai, be abejo, lemia ir estetinė augalo pusė, ir jo panaudojimo ypatybės. Pavyzdžiui, gyvenamajai ar darbo aplinkai apsaugoti nuo pašalinio triukšmo geriausiai tinka pušys, eglės, lapuočių krūmai, lapuočiai medžiai. Užterštam orui ypač atsparūs kanadinis topolis, amerikinis klevas, baltoji akacija, siauralapis žilakrūmis, blizgantysis kaulenis, paprastasis raugerškis, alyva, dygioji eglė, paprastasis sausmedis, sedula, putinas, šermukšniai. Fitoncidinėmis savybėmis pasižymi paprastasis kadagys, kazokinis kadagis, pušis, paprastoji eglė, ieva, tuja, baltoji akacija, paprastasis raugerškis, svyruoklinis gluosnis, smulkialapė liepa. Daug kur galima tokius želdinius ir paįvairinti, įrengiant gėlynus, aukurus ir pan. Prabėgus keliems dešimtmečiams - savaime pajusime tos vietas trauką, pajusime meilę tai žemei, kur ošia mūsų pasodinti medžiai, nors ten ir nieko jau nebebus likę... Tad pagalvokime, ką sodinti jau dabar. Juk tai bus mūsų alkai. Sodo medžiai: svarbiausia - nepadauginti. Ar gali būti kas nors gražiau nei sodų žydėjimas ar medžių lapų šnarėjimas? Mūsų laikais požiūris į sodą jau truputį pasikeitęs, daugelis į jį žiūri, kaip į vaisių teikėją. Tačiau niekas negali pakeisti sodo medžio. Ne vienas mūsų, auginantis nors keletą medžių, patiria nenusakomą jausmą, perėjęs basas per savo sodą... Tad pasitarkime, kiek tų medžių sodinti? Svarbiausia - neprisodinti jų pernelyg daug. Trijų - keturių asmenų šeimai visiškai pakanka auginti 1-2 vasarines (vieną jų - alyvinę), 1-2 rudenines (vieną jų-antaninę) ir 2-3 žiemines obuolių veisles. Juo labiau nereikia padauginti kriaušių, nes jų vaisiai subręsta vienu metu ir didelė dalis gali likti nepanaudota. Praktiškai pakanka vienos, galima dvi. Taip pat vertėtų auginti bent po tris vyšnias ir slyvas. Taip pat sodą labai papuoštų šermukšnis, pora lazdyno krūmų. Tik turintys gausesnę šeimyną ar mėgstantis eksperimentuoti, gali surizikuoti auginti daugiau medžių. Sodo medžių parinkimas - tai sritis, kur bendrų rekomendacijų negali būti. Kiekvienu atveju veisles gali padėti parinkti specialistai, atsižvelgę į geografinę vietą, į dirvožemio sudėtį ir drėgnumą, į reljefą ir dar daug kitų faktorių, o esant vietos, geriau juos sodinti rečiau, kad medžio šaknys gautų daugiau maisto medžiagų, laja - daugiau saulės.
Vyšnia - vienas iš populiariausių sodybos medis, žinomas dėl derėjimo, dekoratyvumo ir istorinių sąsajų su vandens gyslomis. Vyšnios (Prunus) yra erškėtinių augalų genties medis arba krūmas, su tamsiai pilka žieve, kuri kartais apatinėje dalyje susproginėja. Lietuvoje auga šios rūšys: Rūgščioji vyšnia, Trešnė, Smiltyninė kryklė, Krūminė kryklė, Japoninė kryklė, Kvapioji kryklė, Veltininė kryklė ir Paprastoji vyšnia. Labiausiai paplitusi - Paprastoji vyšnia. Vyšnios derėti pradeda 3-4 metais. Vaisiai - sultingi tamsiai raudoni, rūgštoki kaulavaisiai, prinokstantys liepos mėnesį.
Obelis (Malus) - paplitusi šiaurinio pusrutulio vidutinių platumų juostoje. Obelys užauga iki 10, o retkarčiais ir iki 20 metrų aukščio. Vaisius - obuolys, su 3-5 lizdais ir 2-3 sėklomis lizde. Lietuvoje žinome apie apie 1000, o vienu metu buvo auginta per 500 obelų veislių. Obelų veislės yra trijų veislių palikuonys. Obuolius naudoja įvairiais būdais: šviežiai, džiovintiems patiekalams, sultims, sidrui, pyragams.
Kriaušė (Pyrus) - erškėtinių šeimos sėklavaisinis augalas, savaime augantis Europoje, Azijoje, Šiaurės Afrikoje. Lietuvoje savaime auga ir auginamos šios rūšys: Paprastoji kriaušė, Miškinė kriaušė ir Usūrinė kriaušė. Lietuvos miškuose augančios miškinės kriaušės vidutiniškai siekia 12 m aukščio ir 20 cm skersmens. Derėti kriaušė pradeda 2-3 metai, vaisius mezga 2-3 metai, o derlius gali būti 1-2 kartus per metus. Lietuvoje auginamos ir kultūrinės kriaušių veislės, jų daugybė ir įvairovė.
Lazdynas (Laundynas) - nuo senovės laikomas vienu vertingiausių medžių. Iš lazdyno riešutų gaminami maisto produktai ir naudojama jo mediena. Lietuvoje jis augamas kaip didelis krūmas ar medis iki 10 m, žydi kovo-balandžio mėnesiais. Lazdyno vaisiai - riešutai su gvildais, Paprastasis lazdynas dažniausiai 2-5 m aukščio, retsykiais iki 10 m, introdukuotasis turkinis lazdynas iki 20 m. Riešutų naudai daug naudingų medžiagų: riebalai, baltymai, cukrūs. Įspėjimas dėl riešutavimosi - rinkti riešutus galima tik nuo rugpjūčio pabaigos.
Šermukšnis (Sorbus) - medis, kuris apdainuotas dainose ir liaudies medicinoje. Šermukšniai auga iki 20 m aukščio, žydi gegužės-birželio mėnesiais, uogos raudonos arba oranžinės, subręsta rugpjūčio-spalio mėnesiais. Vaisiai vartojami buityje, gaminami sirupai, uogienės, žele, desertai. Uogose yra daug vitamino C, pektinų ir kitų medžiagų, o ekstraktai naudojami pramonėje ir medicinoje.
Slyva (Prunus) - erškėtinių augalų gentis, Lietuvoje savaime auga Dygioji slyva, introduktuotos dar penkios rūšys: Amerikinė, Kaukazo, Naminė, Juodoji ir Usūrinė slyvos. Slyvos mėgsta geras, sukultūrintas šiltesnes dirvas. Derėti slyva pradeda 4-6 metais, vaisiai mezga 15-30 metų. Slyvos vaisiai - naudingi ir plačiai vartojami šviežiai, džiovinti, kepiniuose, sultyse, uogienėse, degtinei.
Tokias sodybų ir želdinių įvairovės tema - šios sodybos, kaimo turizmas ir sodybų aplinkos priežiūra. Poilsis su gamta, privatumas, bei aktyvi veikla - teniso, krepšinio ir tinklinio aikštelėse, sūkurinė vonia, kubilas ir baseinas suteikia galimybių įvairioms šventėms ar poilsiui.
