Lietuvos ornitologų draugija (LOD), tęsdama ilgametes „Metų paukščio“ akcijos tradicijas, 2021 metais šiai nominacijai pasirinko paprastąjį purplelį (Streptopelia turtur). Svarbiausios veisimosi buveinės šalyje yra miškingame agrariniame kraštovaizdyje. Lietuvoje tai yra įvairūs laukų miškeliai (didesnės nei 0,2 ha ploto miško „salos“ laukuose) ir miškų masyvų pakraščiai. Rinkdamasis veisimosi vietą pirmenybę teikia lapuočių su egle medynams, ypač tankiems jaunuolynams. Maitinasi ant žemės. Svarbūs veisimosi buveinės bruožai - tankios medžių (ypač eglių) lajos, kuriose paukščiai randa tinkamas sąlygas sukti lizdus) ir laukų (labiausiai su grūdinėmis kultūromis) kaimynystė, į kurių pakraščius jie skrenda maitintis (tačiau nesimaitina aukštoje žolėje ir aukštuose javuose). Lizdus suka 2-6 metrų aukštyje. Pirmieji kiaušiniai gali būti randami jau gegužės antroje pusėje, nors masiškai peri birželio - liepos mėn. Nuo lizdo krovimo iki jauniklių išskridimo prireikia maždaug mėnesio. Kuriasi pavienėmis poromis, nors tinkamose buveinėse, skirtingos poros gali įsikurti kelių šimtų metrų atstumu.
Paprastasis purplelis. Lietuvoje pirmieji paukščiai pasirodo pačioje balandžio pabaigoje, tačiau masiškiau pasirodo ir veisimosi vietose stebimas antroje gegužės dekadoje. Anksčiausiai „burkuojant“ girdėtas gegužės pirmomis dienomis. Šis „burkavimas“ skiriasi nuo kitų Lietuvoje sutinkamų karvelių, kiek primenantis kurklio balsą ir gali būti apibūdinamas kaip „turr-turr-turr…“. Ramiu oru girdimas iki 300 metrų atstumu. Nustoja burkuoti rugpjūčio pradžioje. Veisimosi arealas apima didelę dalį centrinės ir pietinės Europos žemyno, Centrinę Aziją, Vidurio Rytus ir Šiaurinę Afriką. Žiemojimo arealas driekiasi Afrikoje - daugiausiai Sachelio srityje. Baltijos regione ir centrinėje bei pietryčių Europoje perintys paukščiai migruoja per Italiją, Balkanų pusiasalį, kerta centrinę Viduržemio jūros dalį pasiekdami Afriką Tunise, Libijoje irEgipte.
LIetuvoje dar 20 a. pabaigoje buvo įprastas ir sutinkamas visoje šalyje. Tuo tarpu paskutinį dešimtmetį įvairiose šalies vietose stebimos tik pavienės poros. Lietuvos atlikus paprastojo purplelio perinčios populiacijos būklės įvertinimą, nustatyta jog 2008-2012 metais dar perėjo 4000-7000 porų. Tuo tarpu 2013-2018 metais, įvertinus perinčių paukščių atlaso darbų metu surinktus duomenis, perinti populiacija jau įvertinta 2700-4000 porų, kas parodo 30-40 proc. mažėjimą 6 metų laikotarpiu. 1980-2018 metų laikotarpiu mažėjimas buvo įvertintas 60-80 proc. lygmenyje. Tai nulėmė, jog taikant tarptautinės organizacijos IUCN visuotinai taikomus kriterijus, rūšies būklė 2018 metais įvertinta kaip esanti išnykimo grėsmėje. Todėl nestebina, jog rūšis nuo 2019 metų buvo įtraukta į Lietuvos raudonosios knygos sąrašus. Europa siekia rūšį įtraukti į globaliai nykstančių paukščių sąrašus. Tačiau nerimą kelia jau daug metų besitęsiantis santykinai spartus rūšies nykimas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje. Todėl Lietuvos ornitologų draugija (LOD) planuoja skirti daugiau dėmesio šios rūšies būklės įvertinimui mūsų šalyje.
Lietuviškoje mokslinėje literatūroje rūšiai galimai pavojingų gręsmių iki šiol nėra įvardinta. Kolūkinio laikotarpio metu vykdyta į žemės ūkio intensyvinimą orientuota masinė agrarinio kraštovaizdžio melioravimo programa apčiuopiamos neigiamos įtakos rūšies populiacijai neturėjo. Pasauliniuose šaltiniuose dažniausiai minimas grėsmių kompleksas, pvz., laukų želdinių ir kitokių pusiau natūralių agrarinio kraštovaizdžio buveinių naikinimas, per intensyvus herbicidų naudojimas ir mitybinės bazės blogėjimas (laukinių augalų sėklų mažėjimas laukuose), intensyvi medžioklė migracijų metu (Lietuvoje rūšis nemedžiojama, tačiau tai populiarus medžioklės objektas pietinėse Europos šalyse), neigiamos klimato kaitos pasekmės žiemavietėse (ypač sausros, trikdymas ir kt. Tačiau, kaip pagrindinė grėsmė įvardinama per daug intensyvi migruojančių paukščių medžioklė. Tačiau, kaip pagrindinė grėsmė įvardinama per daug intensyvi migruojančių paukščių medžioklė. Tuo tarpu Lietuvoje turėtų būti skatinamos Kaimo plėtros programos agro-aplinkosauginių priemonių įgyvendinimas rūšies veisimosi vietose, pirmiausiai atsižvelgiant į paprastojo purplelio maitinimosi vietų išsaugojimo poreikius bei galimybes. Todėl bus registruojamos tik minėtos radvietės, papildomai pateikiant stebėtojo kontaktinius duomenis bei labai bendrai įvertinamas žemės ūkio veiklos intensyvumas (pastabų skiltyje), jei galima, nurodant auginamas kultūras. Paprastieji purpleliai aktyvūs nuo gegužės trečios dekados iki liepos vidurio. Juos aptikti paprasčiausia klausantis jiems būdingo burkavimo. Purpleliai aktyviausiai burkuoja tris valandas prieš saulėtekį (galima sakyti, jog vakarinėmis valandomis jie aktyviausi), taip pat pirmas keturias valandas po saulėtekio. Nors, ramiu oru juos galima išgirsti iki vidurdienio. Tačiau jie neaktyvūs esant vėluojant arba lietingam orui, todėl kokiomis sąlygomis neverta dėti specialių pastangų jų paieškai. Jei rytas vėsus, paprastieji purpleliai neaktyvūs ir pirmąsias dvi valandas po saulėtekio, kaip ir jau temstant. Nors trumpus balsus galima nugristi ir nepalankiu oru. Tačiau mes rekomenduotumėme paprastųjų purplelių klausytis antrą-trečią valandą prieš saulėlydį vakare ir trečią-ketvirtą valandą po saulėtekio ryte. Kadangi, paprastieji purpleliai, kurie jie įsikūrė, aktyviai burkuoja, balsų provokacija nereikalinga. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog purpleliai skrenda maitintis į laukus (dažnai tas pačias vietas) net ir esant nepalankiam orui. Tam naudojamas visas šviesus paros laikotarpis, todėl bet kuriuo dienos metu verta pasidairyti skrendančių paukščių. Lauksime jūsų duomenų už gegužės 15 - rugpjūčio 15 d.
tags: #skrendantis #paukstis #gif