Tai lengva, graži poilsinė kelionė, kur galima pasirinkti kokį atstumą norėsis nuplauti baidarėmis. Šis pasiūlymas tiems, kam rūpi pats trumpiausias ir paprasčiausias plaukimas baidarėmis, ir tiems, kas nori pasigrožėti ypač vaizdingomis, kalvotomis, pušynais apaugusiomis Žeimenio ežero pakrantėmis, ilgiau pabūti gražiose pakrančių stovyklavietėse, aplankyti Pakretuonės vandens malūno kaskadas.
Nuo ežero iki mūsų baidarių nuomos punkto Žeimenos upe pasroviui - 2 km. Čia galėsite pasidžiaugti plaukimo upe malonumais ir apžiūrėti Kaltanėnus iš visų pusių. Plaukimo pradžia ir užbaigimas Kaltanėnuose, mūsų baidarių nuomos punkte, - Sodo 1A (GPS 55.2481, 25.9898), todėl atvykti ir užbaigti plaukimą galite jums patogiu laiku. Mūsų baidarių nuoma įsikūrusi jaukioje Žeimenos pakrantėje. Čia rasite visą užsakytą inventorių, patogiai pasiruošite kelionei. Kiekvieną grupę aprūpiname tiksliais maršrutų žemėlapiais.
Trumpas įvadas į Siesarties ir Žeimenos upes
Nuo baidarių nuomos punkto iki ežero Žeimenos upe prieš srovę, galima nesunkiai nuplaukti baidarėmis. Dažniausiai keliautojus nuvežame į tolimiausią šiaurinį ežero galą prie Šakarvos (8 km plaukimo ežeru iki Žeimenos), arba į pietinį ežero galą ties Kaltanėnais (2 km plaukimo ežeru iki Žeimenos). Nuo ežero iki mūsų baidarių nuomos punkto Žeimos upe - 2 km. Visai šaunus nuotykis - atvažiuoti traukiniu iki Pakretuonės stotelės, toliau 3 km atkeliauti pėsčiomis miško takeliais iki Žeimenio ežero ties Pakretuonės malūnu. Populiarus maršrutas Siesartis yra Šventosios intakas. Baidarių maršrutas Ukmergės rajone. Tai Aukštaitijos „Ūla“, upė srauni, daug posūkių. Siesarties vidutinis nuolydis - 1,23 m/km. Kliūtys: buvusios užtvankų liekanos, rėvos, akmenys, medžių sąvartos.
Upės sudėtingumas ir kliūtys Siesartyje
Siesartis turi 2-ros sudėtingumo kategorijos maršruto rodiklių. Maršrutas vidutinio sudėtingumo. Pradžioje yra medžių išvartų ir gražų vingių. 7 km nuo starto yra Valtūnų hidroelektrinė, baidarės perkeliamos per užtvanką kairiuoju krantu, reikia būti atsargiems krantas status ir kita priežastis anot senolių pasakojimų netoli yra inkvizicijos laikmečio “raganų aukojimo vieta”. Galbūt klaidžioja dvasios ir pastumia žemyn į upę, būkite atsargūs. Plaukiant per Siesarties kaimą, smagios seno malūno liekanos “Mažoji Gruzija” (Video), suteikia daug džiaugsmo jas įveikiant. Netoli Lyduokių - Žemaitkiemio kelio tiltas, čia yra finišas, galimybė išlipti kairiajame krante.
Žeimenos upė: grožis, galimybės ir nuotykiai
Lyduokių miestelyje ir apylinkėse lankytini objektai: Lyduokių Šv. Zinkevičiaus muziejų - dirbtuves, Lentvorų ąžuolą, Felinkos ąžuolą, Antatilčių piliakalnį. Žemaitkiemio miestelyje galima aplankyti Šv. Siesartis - 64 km ilgio upė Aukštaitijoje, kairysis Šventosios intakas. Upės pradžia yra Siesarties ežere, kiek į rytus nuo Molėtų. Upė visą kelią teka į vakarus ir nežymiai šiaurėn - pro Molėtus, į šiaurę nuo Videniškių, Želvos, Lyduokių, galiausiai kiek piečiau nuo Vidiškių įteka į Šventąją. Savo kelyje prateka Pastovio, Pastovėlio ežerus. Upė ypač mėgiama adrenalino ieškančių keliautojų. Posūkiai, istorinių tiltų liekanos, nuvirtę medžiai tikrai įsimins kiekvienam plaukiančiam. Recomendruojami maršrutai: 1 dienos: Siesarties kaimas (Siesarties malūnas) - Kazliškių kaimas (Kazliškių malūnas), 12 km, plaukimo trukmė apie 4-6 val. (mūsų pagrindinis, kuriame dirbame šeštadieniais) Kazliškių kaimas (Kazliškių malūnas) - Kelias Valai-Virkščiai, 12 km, plaukimo trukmė apie 4-5 val. Kelias Valai-Virkščiai - Valtūnų hidroelektrinė, 8 km, plaukimo trukmė apie 2-4 val. (nesunkus, tėvų su vaikais mėgstamiausias) Kelias Valai-Virkščiai - Siesarties tiltas, 13 km, plaukimo trukmė apie 4-5 val.
Aprašymas apie Žeimenos upės savybes
Žeimena traukte traukia vandens turistus savo plačiais ir vaizdingais slėniais, smėlingais, pušynų gobiamais skardžiais, skaidriu vandeniu ir smėlėtu upės dugnu. Žeimena sužavi grakščiais vingiais, puikiomis stovyklavietėms prie krantų. Šis baidarių maršrutas Žeimena yra labai patogus - kelio čia nepastos dirbtinės ar gamtinės kliūtys. Vanduo visada skaidrus, srovė - rami ir vandeninga. Todėl baidarių nuomą Žeimena rekomenduojame tiems, kurie pageidauja nesunkiai keliauti upe, nori gėrėtis gražiais vaizdais, bei tiems, kurie keliauja su vaikais ir nori jaustis saugūs.
Žeimena - dešinysis Neries upės intakas. Ji įteka į Nerį 213 km nuo jos žiočių, ties Santaka. Žeimenos upės ilgis nuo ištakų Žeimenio ežere - apie 82 km; upės baseinas - apie 2800 km2. Jame gausu miškų, daug ežerų ir pelkių. Dėl to Žeimenos upė vandeninga visais metų laikais. Jos aukštupį sudaro švariausi Lietuvos vandenys, ištekantys iš Aukštaitijos nacionalinio parko upių ir ežerų tinklo. Žeimenos vandenis papildo ir Labanoro regioninio parko girių upės, tokios kaip Kiauna ir Lakaja. Todėl ši Aukštaitijos „upių motina“ - viena švariausių Lietuvoje. Žeimenos dešiniai intakai - Kiauna, Luknelė, Sirgėla, Lakaja, Dubinga; kairieji - Šventelė, Dobis, Saria, Mera, Skerdiksna. Vidutinis Žeimenos nuolydis - 46 cm/km, plotis aukštupyje - 15-20 m, vidutinis gylis - 0,5-1,5 m. Plaukimas 1-os dienos 20 km.
Baidarių žygį patogiausia pradėti Kaltanėnų miestelyje, iš karto už tilto dešiniajame Žeimenos upės krante. Čia upė teka pro gražią pievą, kurios pakraščiai apaugę senojo Kaltanėnų dvaro parko liepomis. Kaltanėnų miestelyje yra dvi įdomios, lankytinos vietos. Vieną iš jų, neogotikinio stiliaus vienbokštę Švč. Mergelės Marijos Angeliškosios bažnyčią pamatysite nuo starto vietos. Bažnyčia pastatyta iš raudonų molio plytų 1903 - 1909 m. Kitas įdomus architektūros statinys - buvusio Kaltanėnų dvaro svirnas (2 min. kelio nuo starto vietos). Tai retas vad. liaudiškojo klasicizmo pavyzdys, dviejų aukštų labai senas, suręstas iš medinių rąstų 1838 m.
Dar daugiau keliautojams: miestai ir istorija palei žygio kelią
Suleidus baidares į upę reikia plaukti pasroviui. Praplaukus Kaltanėnų miestelį maždaug už 3 km kairiajame upės krante pamatysite įsikūrusį nedidelį Šakališkės kaimą. Ties juo Žeimenos vandenis papildo pirmasis jos dešinysis intakas - Kiaunos upė. Šiek tiek žemiau Kiaunos ir Žeimenos upės santakos, priplauksite gražų Žeimenos vingį. Dešinę Žeimenos pusę čia rėmina smėlėtas skardis. Kairėje pusėje rasite gražią pievą, kurioje galėsite palikti baidares Žeimenos krante. Upės vaga šioje vietoje yra smėlėta ir negili, tad galėsite maloniai pasimaudyti skaidriame vandenyje.
Toliau leidžiame baidares Žeimena pasroviui. Maždaug už 1 km nuo šios vietos praplauksite prie dešinio Žeimenos kranto įsikūrusį kaimą. Tai Naujoji Brasta, dar už 3 km - Luknos kaimas. Ties Luknos kaimu į Žeimeną įteka jos antrasis dešinysis intakas - Luknelė. Šios upės ilgis - apie 15 km, bet siaura, pilna medžių užvartų, tad vandens turizmui netinkama. Maždaug už 5 km nuo Luknos kaimo dešinėje Žeimenos upės pusėje įsikūręs Jusių kaimas. Ties juo į Žeimeną įteka nedidelė Sirgėlos upė, atitekanti iš Sirgelio ežero. Jos srovė silpna, o žiotys apaugę meldais. Ties Sirgėlos upės žiotimis baigiasi Aukštaitijos nacionalinio parko teritorija, prasideda Žeimenos ichtiologinis draustinis. Jis tęsiasi iki Žeimenos ir Neries upių santakos. Ichtiologinio draustinio paskirtis - saugoti lašišų, šlakių ir upėtakių nerštavietes.
Paplaukus dar apie 1 km ir įveikus du staigius Žeimenos vingius, atsidursite ties protaka, jungiančia Žeimenos upę su Telio ežeru, į kurį savo ruožtu įteka Šventelės upė (Šventelė - pirmas kairysis Žeimenos intakas). Nukeliavę dar apie 5 km pasieksite Švenčionėlių miestelį. Rašytiniuose šaltiniuose Švenčionėliai paminėti XVII a. pabaigoje. Dabartinio Švenčionėlių miesto šiaurinėje dalyje viduramžiais būta Juodiškio dvaro ir kaimo. Miestas pradėjo augti, kai 1862 m. buvo nutiestas Sankt Peterburgo - Varšuvos geležinkelis, pastatyta geležinkelio stotis. Švenčionėliai buvo tapę geležinkelininkų miestu, nes pro miestą ėjo ir siaurasis Panevėžio - Lentupio geležinkelis, kurio atšaka siekė Adutiškį. 1900 m. miestelis kone visas sudegė, bet greitai buvo atstatytas. Pradėjo kurtis pramonės įmonės, 1907 m. buvo pastatyta medinė bažnyčia, įsteigta mokykla. 1920 m. Švenčionėliai gavo miesto teises. 1924 m. ten pradėjo dirbti degtukų šiaudelių fabrikas. Miestas smarkiai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą: buvo sunaikinta virš 200 miesto pastatų, 1941 m. miške kitapus Žeimenos buvo sušaudyta 8000 žmonių. Pokariu prasidėjo intensyvūs miesto atstatymo darbai. Dabar Švenčionėliai - jaukus ir gražus miestas, pramonės, amatų bei mokymo ir kultūros centras. Norintys apsipirkti čia ras pakankamai aprūpintų parduotuvių, vaistinę, neblogą knygynėlį miesto centre, šiuolaikiškų kavinių.
Finisas ir patarimai keliautojams
Finisas: Atplaukę iki Švenčionėlių išsilaipinkite prieš pirmąjį tiltą, vietinių žmonių vadinamą Kirulio tiltu. Priešais jį yra patogi smėlėta maudyklė. Tai viena švariausių upių Lietuvoje, joje nėra užtvankų, todėl ji priskirta prie pagrindinių Lietuvos lašišinių žuvų nerštaviečių. Žeimenos aukštupys yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, o vidurupyje įsteigtas Žeimenos kraštovaizdžio draustinis. Žeimena gan populiari tarp vandens turistų. Jos vanduo švarus, tėkmė lėta, be kliūčių, pakrantės miškingos. Ilgas Žeimenų ežeras, iš kurio išteka Žeimena, pertakais sujungtas su ežerais, kurių dauguma yra Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje (Lūšio, Dringio, Baluošo, Tauragnų ir kt.). Dėl ežeringo aukštupio Žeimenos nuotėkis per metus mažai keičiasi. Keliauti šia upe galima visomis plaukimo priemonėmis. Pradėti kelionę galima įvairiose vietose. Dažniausiai turistai pradeda žygį Palūšėje, Lūšio ežero pakrantėje. Prie upės privažiuoti patogu Vilniaus-Ignalinos geležinkeliu, kuriuo galima atvykti į kiekvieną maršruto tašką arba iš jo išvykti. Žeimena įteka į Nerį 16 km aukščiau Nemenčinės.
tags: #siesarties #ezeras #zeimena #baidares