Nauji keltų, plaukiojančių tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos, tvarkaraščiai tapo nemalonia staigmena neringiškiams ir šio krašto svečiams. Tvirtinama, kad praretėjus keltų pasitaiko, jog ne visi eilėje laukiantieji telpa į atplaukusį laivą, tuomet galimybės pasiekti kitą krantą tenka laukti net ir valandą.
Kas pasikeitė ir ką tikima tiksliai vykstant
Panašiai keltų darbo ritmas keitėsi ir Senojoje perkėloje, kur keliami tik pėstieji ir dviratininkai - ryto piko valandomis keltas plaukioja kas pusvalandį, o įprastu metu - kas valandą. Neringiškiai jaučiasi atskirti - po 20 val. Neringos bendruomenės „Neringos forumas“ pirmininkas Viktoras Valceris LRT GIRDI teigė, kad žmonės supranta situaciją ir bendrovės motyvus, jog keltų reisai retinami taupymo sumetimais, tačiau pokyčiai gyventojams nėra palankūs.
„Nepatenkintų yra dėl to, kad kai kuriomis valandomis yra netgi valandos tarpas tarp keltų. Tai žmogui kartais pavėlavus į vieną keltą, tektų laukti dvi valandas prie kelto. Ypač nepatenkinti dėl to, kad vakaro valandomis keltai yra visiškai sumažinti. Be to, nebėra autobusų vakaro metu į Neringą. 20 val. paskutinis autobusas ir vėliau pakliūti žmonės į namus nebegali. Žinoma, su tokiomis problemomis susiduria ir miesto svečiai, kurių dar šiek tiek yra Neringoje“, - dėstė V.
Anot V., „Galėjo pasitarti su miesto gyventojais ar bendruomenėmis, kurios čia yra arba su savivaldybės administracija ir tą grafiką paderinti. Kaip visada, padaro ir tik po to prasideda diskusijos“, - sakė V. Tokia nuomonė atsiskleidė ir Darius Jasaitis, Neringos mero atstovas.
Sprendimų kryptys ir jų ekonominiai pamatavimai
„Pagrindinis sprendimas retinti keltų grafiką yra, aišku, sezonas. Mes kiekvieną sezoną tą darome po vasaros sezono, nes ateina ruduo, žiema - transporto priemonių sumažėja. Kitas apsektas, kuris smarkiau praretino keltų reisus nei kiekvienais metais, tai yra energetinių resursų taupymas. „Čia išeina kaip išjungiamos šviesos efektas. Jeigu lempa dega nuolatos, tai aišku, kad ji suvalgys daugiau energijos, jeigu išjunginėsi išeidamas iš kambario, tai žinoma, kad pavyks sutaupyti. Kiek sutaupys - kol kas skaičių neturime. Žiūrėsime, stebėsime, matuosime, bet akivaizdus sutaupymas tikrai bus“, - sakė D.
„Tik dieną ir vakare yra praretinti. Be abejo, ir naktiniai reisai nusiėmė“, - pastebėjo D. Meras akcentavo, kad praretėję grafikai tarp neringiškių vėl ėmė kurstyti kalbas apie tiltą tarp Neringos ir Klaipėdos, nors jau kurį laiką tokios kalbos ir buvo pritilę.
Pasak D., „Yra dar vienas pasiūlymas - „Smiltynės perkėlą“ perduoti Neringos savivaldybei. Tada jau tik mes patys galėtume save kaltinti dėl keltų dažnumo arba retumo, nebuvimo pinigų ar kažko ir dėl savo svečių atsiplukdymo pas save. Mes jau žinome, kada mums reikia ir derintume. Įsivaizduokite, „Smiltynės perkėla“ padaro viena - mums reikia keisti autobusų maršrutus. Kalbama apie tai, kad autobuso maršrutas gali dirbti porą metų tuščias, kol žmonės pripranta, kad jis tikrai bus ir į Neringą bus galima atvažiuoti ir grįžti. Ir staiga tau partneriai pasako, kad šito kelto nebebus, 20 val. į Neringą atvykti viešuoju transportu nebegalima.“
„Pagrindinis sprendimas retinti keltų grafiką - tai sezonas. Mes kiekvieną sezoną tą darome po vasaros sezono, nes ateina ruduo, žiema - transporto priemonių sumažėja. Kitas apsektas, kuris smarkiau praretino keltų reisus nei kiekvienais metais, tai yra energetinių resursų taupymas.“
Gyventojų ir svečių nuomonės bei galimos alternatyvos
„Gyvename visiškoje saloje, palikti ir, maždaug, gyvenkite, kaip norite neturėdami nieko“, - kritiką išsakė D. Meras. Pasak jo, taikomos priemonės kartais sukelia papildomų išlaidų valstybės biudžetui, nes tarnyboms keičiasi grafikai ir papildomoms situacijoms prireiks viršvalandžių. Tačiau šios priemonės yra orientuotos į taupymą ir tolesnį valstybinį reguliavimą, o „Smiltynės perkėla“ gali būti užimdama alternatyva, kai kalbama apie paslaugų teikimą.
Anot D., „Tokie pokyčiai paskatino kalbas apie tiltą tarp Neringos ir Klaipėdos. Tačiau šiuo metu kalbos apie tiltą vėl pasigirsta dėl retėjančių reisų ir vakaro laikų ribojimų.“
Ši situacija kelia klausimą apie ateities sprendimus - ar reikia investuoti į tiltą, ar labiau subalansuoti keltų reisus, susitelkiant į geresnį susisiekimą su Neringa ir Klaipėda, įskaitant galimą perorientavimą autobusų maršrutų, kad būtų užtikrintas daugiau galimybių grįžti namo po darbo ar laisvalaikio.