Šiame tekste pasakojama apie Žolininkės Jadvygos Balvočiūtės įtaką liaudies medicinai Lietuvos regionuose, jos ūkį Gyvolių kaime ir apie tai, kaip arbatų maišinių gamyba bei vartojimas gali būti susijęs su kasdieniu sveikatos puoselėjimu. Aprašyti faktai atspindi renginio turinį, kurio metu žolininkė pasakojo apie vaistažoles, jų laikymą, gydomąsias savybes ir praktinius patarimus.
Žolelių arbatos kūrimo principai ir pagrindiniai tikslai
Žolininkė aiškina, kad arbatos gydomoji galia atsiskleidžia tik tada, kai būna užplikomos palaidos žolelės (be sietelio), nes tada jos gerai išsimaišo, paskleisdamos savo gydomąsias savybes, ir arbatos skonis bei poveikis būna daug stipresnis. Pasak jos, į arbatos gamybą įeina daugiau nei 120 augalų rūšių, iš kurių gaminamos ekologiškos arbatos, užaugintos ūkyje arba surinktos iš sertifikuotų natūralių plotų. Paruoštuose stenduose puikavosi net 54 arbatų mišiniai nuo tam tikrų ligų.
Žolininkė teigia, kad svarbu pasirinkti žoleles pagal individualų poreikį: „1-2 šaukštus arbatos mišinio užplikome puse litro vandens, palaikome 30 minučių arba 2 valandas (jei joje yra šaknų ir šakniastiebių) ir geriame dažniausiai prieš valgį 3 kartus per dieną.“ Taip pat pabrėžiama, kad derinius galima koreguoti priklausomai nuo ligų ar simptomų, o arbatos gali būti skiriamos nuo peršalimo, viršutinių kvėpavimo takų sutrikimų ar kt.
Kaip arbatos ruošti ir vartoti saugiai
Jadvygos Balvočiūtės rekomendacijos vartojimo tvarkai: „1-2 šaukštus arbatos mišinio užplikome puse litro vandens, palaikome 30 minučių arba 2 valandas (jei joje yra šaknų ir šakniastiebių) ir geriame dažniausiai prieš valgį 3 kartus per dieną.“ Jei arbatos sudėtyje yra dilgėlių, geltonžiedžių barkūnų žolės, kaštonų žiedų, po 10-15 dienų reikia daryti pertrauką, kad nepadidėtų arba nesumažėtų kraujo krešumas. Taip pat patariama nevartoti vienodos stiprios arbatos daugiau kaip tris kartus per dieną ir daryti pertraukas kas 10 dienų.
Nors kai kurios žolelės turi specifinius poveikius, žolininkė ragina laikytis individualumo principo: „Reikia paisyti kiekvieno žmogaus individualių savybių. Jei sergant nesinori valgyti, vadinasi, tuo metu ir nereikia.“ Ji taip pat akcentuoja, kad vaistažolės gali būti auginamos ant balkono ar mažo daržo, tačiau jas reikia laikyti nuo judrių kelių bei netiršti herbicidų, o dirva turi būti tinkamai prižiūrima (geriausia kompostas, tinkamas laistymas).
Peršalimo ir kvėpavimo takų sveikata: praktiniai mišinių pavyzdžiai
Peršalimo sezono metu žolininkė rekomenduoja įvairias arbatų mišinių kombinacijas: „Prakaitavimą skatina avietės, tinka jų uogų, lapų arbata, ji bus veiksmingesnė su vingiorykščių žole, šalpusnių žiedais ar lapais, liepų žiedais.“ Esant kosuliui: „Gerkite plaučių, vingiorykščių, debesylų žolės arbatos. Į ją berkite linų sėmenų, kad jų gleivės suteptų gerklę. Nuo kosulio padeda nemažai vaistažolių.“ Debesylų ir šalpusnių lapų mišinio naudojimas sumažina bronchinės astmos priepuolių pavojų. Taip pat paminėtos kitos veiksmingos žolės: plaučių, šventagaršvių, gysločių žolė arbatos, debesylų ir raktažolių šaknų nuoviras gydo uždegimus bei lengvina atsikosėjimą.
Kokios žolelės ir kultūra žinomos Lietuvoje
Jadvygos Balvočiūtės teigimu, Lietuvoje yra virš 10 rūšių mėtų, ypač populiari miškinė mėta, kurią galima naudoti arbatos gamybai bei kulinariniais tikslais. Ji įvardija ir raudonėlį, melisą, paprastąjį kietį, čiobrelį, dašis, dobilą, siauralapę ežiuolę, plačialapį gyslotį, vaistinį isopą, kalendrą, kiaulpienę, kmyną, krapą, kraujažolę, levandą, liną, mairūną, medetką, mėta, trispalvę našlaitę, paprastąją partulaką ir kitas žoleles, kurios gali būti naudojamos mišiniuose. Jų spektras rodo didelį Lietuvos augalų įvairovės potencialą liaudies medicinai.
Ūkis, veikla ir visuomenės švietimas
Balvočiūtė įkūrė ekologinį vaistažolių ūkį Gyvolių kaime 1991 metais. Vaistažolės auginamos 13 hektarų sertifikuoto ekologinio ploto, arbatos gamybai naudojama daugiau kaip 100 rūšių augalų, iš kurių surenkama 140 skirtingų žaliavų. Daugiausiai tai kultūriniai augalai, pvz., renkami vaistinės medetkos žiedai, įvairių veislių šluotinio burnočio žolė ir sėklos, sėjamųjų grikių žydinčios viršūnėlės. Žolių mišinių gamyba vyksta iš augalų, surinktų tiek iš ūkinio ūkio, tiek iš natūralių plotų. „Pasaulis pats grįžta prie žolelių“, - teigia ji, ir pažymi, kad žmonės atranda pragmatišką požiūrį į natūralų gydymą, pamažu iš naujo įsivaizduodami liaudies mediciną kaip aktualią sveikatos alternatyvą.
tags: #rygos #zolininkes #arbatos