Renavo dvaro sodyba iš visuomenės suprantama ne tik kaip istorinė vieta, bet kaip gyvas kultūros procesas, nuolat augantis ir kintantis. Šiame tekste apžvelgiama, kaip per pastaruosius metus keitėsi personalas, kokios funkcijos joje egzistuoja ir kaip žmonės prisideda prie dvaro atgaivinimo bei kultūrinio turizmo plėtros.
Darbuotojų skaičiaus augimas ir organizacinė struktūra
Renavo dvaro sodyboje - 13 darbuotojų. Mano asmeninė patirtis, įgyta dirbant Renavo dvare, leidžia šią vietą suvokti ne tik kaip architektūrinį ar istorinį objektą, bet ir kaip gyvą kultūros procesą. Pasikeitė lankytojų struktūra - Renavo dvaro sodyba tapo ne tik pavienio apsilankymo vieta, bet ir kryptingu kultūrinio turizmo objektu. Papasakoti apie save? Esu tikra mažeikiškė. Augau Mažeikių mieste, bet ne visai ant bruko.
Nuo ankstesnių metų dvaro personalo skaičius didėja nuosekliai: „Ilgą laiką Renavo dvare buvo nedaug personalo - apie 4-5 darbuotojai. Tai buvo žmonės, kurie dažnai atlikdavo po kelias funkcijas: nuo administravimo iki lankytojų priėmimo ar renginių organizavimo, aplinkos tvarkymo. Augimas ir kaita vyko pamažu. Atsirado naujų ekspozicijų, išryškėjo gamtosauginė kryptis, šikšnosparnių populiarinimas.“
Šiandien Renavo dvaro sodyboje - 13 darbuotojų. Dvaro sodybos direktorius pabrėžia, kad „pasikeitė ne tik dvaro aplinka - pasikeitė ir čia dirbančių žmonių darbo kokybė, atsirado daugiau motyvacijos, ambicijų kelti kultūros lygį ir kitų gerų norų“.
Darbo pobūdžio pasiskirstymas ir pagrindinės funkcijos
Pradinės tarnybos buvo sujungtos: administracija, lankytojų priėmimas, renginių organizavimas, aplinkos tvarkymas, ir kt. Dvaro plėtra susijusi su ekspozicijų kūrimu, gamtosauginės krypties plėtra ir kultūrinės veiklos organizavimu. Dvasia - žmogaus namai, ten kur jo širdis.
Pagal pokyčius, naujos funkcijos atsirado projektų įgyvendinimo ir viešojo turizmo plėtros kontekste: „Dvaro sodybos rūmai restauruoti, o katilinė ir sandėlis pritaikyti konferencijoms, edukacijoms, parodoms ir kitiems renginiams.“ Restoracijos ir pritaikymo darbai leido sukurti nuolatinę ekspoziciją bei įrengti aukšto lygio paslaugų infrastruktūrą.
Projektai, finansavimas ir poveikis darbovietei
Du ES struktūrinių fondų paramai skirti projektai buvo įgyvendinti paraleliai: pirmiausia sutvarkyti pagrindiniai dvaro sodybos rūmai, vėliau - katilinė ir sandėlis, pritaikyti viešojo turizmo reikmėms. Apie 1,1 mln. eurų ES paramos padėjo restauruoti rūmus, atstatyti fasadą, stogą, vidaus patalpas, inžinerines sistemas. Taip pat įrengta restorano paslauga, bet ji ilgai neišsilaikė dėl įvairių priežasčių, o vėliau patalpų paskirtis persiorientavo į kultūrinį ir edukacinį turizmą.
Renavo dvaro sodybos rekonstrukcija ir pritaikymas turizmui sudarė galimybes įrengti nuolatinę ekspoziciją, apimantį dvaro šeimininkų Rene šeimos aplinką, ir sustiprino personalo motyvaciją kelti kultūros lygį. Direktoriaus teigimu, „Pradėjus dvaro sodybos tvarkymo projektą, šis pasiteisino šimtu procentų. Ne vien todėl, kad buvo išsaugotas unikalus autentiškas kultūros paveldas, restauruotos dvaro rūmų patalpos, sutvarkyti inžineriniai tinklai, - sako Renavo dvaro sodybos direktorius.“, taip pat „du projektai - pilnai išvystyta paslaugų infrastruktūra.“
Įtakos regionui ir turistų srautams
Birželio pradžioje atidaroma unikali XIX a. dvarų kultūros ekspozicija, kurioje - atkurta Renavo dvaro šeimininkų Rene šeimos aplinka. Direktorius pastebi, kad lankytojų srautai išaugo beveik 40 procentų, o tai reiškia didesnes pajamas ne tik dvaro muziejui, bet ir visam regionui. „Tad gavę ES struktūrinių fondų paramą išsprendėme ne tik didžiules kultūrinio paveldo problemas, išsaugojome istorinį palikimą, bet ir išjudinome turistinį Mažeikių krašto potencialą,“ - teigia Direktorius.
Dvaro sodyba tapo žymiai atsparesnė ekonominiu požiūriu: „Jei šių lėšų nebūtų buvę, per šį laiką galbūt būtų atliktas tik einamasis remontas tam, kad būtų išlaikoma esama dvaro būklė, kad ji neblogėtų.“ Taip pat atkreipiamas dėmesys į ES fondų svarbą ne tik kultūrinei atnaujinimo strategijai, bet ir regionaliniam socialiniam-ekonominiam stabilumui.
Istorija, paveldas ir ateities perspektyvos
Renavo dvaro sodyba yra vienas iš įdomiausių Žemaitijos dvaro ansamblių: „šis objektas buvo įtrauktas į nacionalinį Žemaitijos turistinį maršrutą, išaugo į įtakingą kultūros paveldo vietą.“ Istoriniai šaltiniai mini, kad Renavo dvaro pradžia siekia XVI a., o dvaro pavadinimo kilmė susijusi su Renne (Röne) gimine. Rūmai perstatyti XVIII a. pabaigoje - XIX a pradžioje į neorenesansinį stilių, o sovietmečiu pradėta restauracija įtvirtino bibliotekos laikotarpio aplinką ir paveldą.
Šiuo metu Renavo dvaras veikia Mažeikių muziejaus filialu, kur lankytojai gali apžiūrėti autentiškas interjero detales, meno dirbinius ir parką, taip pat dalyvauti edukacijose bei renginiuose. Dvaro sodybos sėkmė rodo, kad kultūros paveldas gali būti tvariai integrated į šiuolaikinio turistų srauto bei bendruomenės ekonominį gyvenimą.
tags: #renavo #rumu #sodybos #darbuotojai