LIETUVOS MUZIEJŲ RINKINIAI. NR. Tragiškoji karta. Pasvalio krašto muziejus / E. ir L. ir Leonardo Matuzevičių memorialinio muziejaus lankytojus Krinčine pasitinka skulptoriaus A. Grušo stogastulpis. simbolizuoja Poeziją, Mūzą - Matuzevičių šeimos svajonę išsiveržti iš pilkos kasdienybės: pakelti akis į šviesą, dangų, žvaigždes. Pegasas įamžina dviejų brolių - poetų pašaukimą, poetinio žodžio skrydį. originalios konstrukijos namo - mažų miestelių medinės architektūros paminklo - duris. dabar įsikūręs memorialinis muziejus.
Iš pirmųjų jo stendų - nuotraukų, dokumentų į mus prabyla istorija. pasaulinio karo sumaišty, Rusijoje, Volgogrado srityje, susitiko ir likimus sujungė du jaunuoliai: vaistininkas nuo Saločių V. Balašovo miesto pirklio dukra Klaudija Gramenickaja. bado nebuvo lemta išgyventi. trečiuoju, mažamečiu sūnumi Eugenijumi ant rankų, 1921 m. Matuzevičiai parvyko į Lietuvą, įsikūrė Krinčino miestelyje. departamento 1922 m. vasario 1 d. leidimu provizoriaus padėjėjas V. Matuzevičius atidarė savo vaistinę. patarėjuje“ spausdintą projektą ėmė statytis namą, kuriam buvo lemta išlikti iki šių dienų. ant Jiešmens kranto neatskiriamai susijusios trijų Matuzevičių sūnų biografijos.
Krinčine, iš Biržų gimnazijos atėjo į poeziją. stabtelėkime prie muziejinės ekspozicijos. Joje - vaistinės įsteigimo dokumentai, V. Matuzevičiaus ranka rašyti receptai, šeimos nuotraukos. Tėvų jaunystė, Eugenijaus - būsimojo poeto - vaikystė. Biržų gimnazija. tenoru. Pirmoji meilė, eilėraščių faksimilės. Neišskiriama poetinė trijulė - Biržų „Veimaras“ - E. Matuzevičius, P. Zablockas, L. Žitkevičius. Moksleiviška spauda: „Ateitis“, „Ateities spindulia“, „Pirmieji žingsniai“...
muziejaus stendų žvelgia nuotaikingi Mamerto Indriliūno, Broniaus Krivicko, Pauliaus Drevinio veidai. kariūnų uniformomis, vėliau - taip pat abu tik jau su Pauliumi Jurkum, Vytautu Mačerniu - Vilniaus universiteto studentai. ranka rašytos pastabos Eugenijaus Matuzevičiaus knygai, „Audros paukščiai“ (1944 m.) ir Vytauto Mačernio eilėraščių kopijos. 1940 m. Lietuvą prievarta inkorporavus į Sovietų sąjungą, žlugo šviesios Matuzevičių šeimos svajonės. išdraskė, 1943-siais vaistininką V. Matuzevičių pakirto insultas. L. Matuzevičių suėmė 1945 m. rugpjūčio 11 d. ir 5 metai tremties. Vargana egzistencija, skurdas, pažeminimas, beribis Tėvynės ilgesys. šlifuojami eilėraščių posmai, kelias į „Benamių“ antologiją, į išsvajotą Lietuvą...
L. Matuzevičiaus pirmoji eilėraščių knyga išėjo 1993 m. pavadinimu „Tu toli“ („Vaga“). literatūrą, taręs rūstų žodį sovietmečiui ir tautos genocidui. Šiandien L. Matuzevičiaus kūryba pristatoma mokyklos vadovėliuose. tarsi erškėtrožės žiedas, išsiskleidęs Šiaurės vėjyje, už Gulago vielų. brolis - E. Matuzevičius mokykliniuose vadovėliuose taip pat pristatomas kaip tragiškosios kartos poetas. 1946 m. spalio 1 d. sąjungos plenume K. bendradarbiavęs fašistinėje spaudoje - 1944 metais E. Matuso slapyvardžiu išleidęs poezijos knygą „Audros paukščiai“. vaistinė, brolio tremtis... Ilgiems metams buvo „indeksuotas“ kaip „vidinis emigrantas“.
Dvasiškai atsitiesė tik Atgimimo metais. ant E. knygos - dabar jau muziejiniai eksponatai. Tai antologija „Žemė“, „Atsiminimai apie V. poezijos tomeliai, fragmentai iš V. archyvo“ numerių ir paskutinioji poeto skaityta A. Masionio knyga „Ateitininkų dvasia nepalūžo“. eilėraščių faksimilės, gimnazistiški referatai. atgyja prisiminimuose, ką muziejaus lankytojams gali papasakoti šie eksponatai. Paieškokime sąsajų ir jungčių tarp šatrijiečių ir „žemininkų“.
E. Matuzevičius, tuometinės Biržų gimnazijos moksleivis, 1937 m. gruodžio 11 d. Jaunuolio žvilgsnis į šviesą krypo iš Biržų ateitininkų kuopos. kunigas Valdemaras Cukuras A. Masionis knygoje „Ateitininkų dvasia nepalūžo“. - Šituos susirinkimus nuolat sekdavo „režimui ištikimieji“. Matėm, kaip slankiojo palangėmis šešėliai, o mes jaukioje kapeliono Raudos artumoje jautėmės nepalaužiami.
Moksleivių ateitininkų sąjungos pirmininkas Adolfas Damaševičius (Damušis), kaip to apsilankymo proga mūsų buvo arti šimto - pilnas požemis. pravoslavas. Tačiau jam patiko ateitininkų veikla, ir jis panoro pereiti į katalikų tikėjimą). Žitkevičius, o kapelionas Rauda labai įspūdingai atliko krikšto apeigas. E. labai aktyvi buvo ir jaunųjų Biržų literatų veikla. V-VIII klasių). Visi jie - E. Kazimieras Vasiliauskas. Žitkevičius ir Petras Zablockas. Jų trijulė buvo tituluojama Biržų „Veimaras“.
Gimnazijoje buvo leidžiamas žurnaliukas „Literatas“, o E. Matuzevičius išrinktas literatų būrelio pirmininku. narys. - Mūsų trijulė buvo aktyvi moksleiviškų žurnalų bendradarbė. spindulių“ numeriui[iv]. literatų kūrybą spausdino „Moksleivių varpai“, „Ateitis“, „Ateities spinduliai“. Kazys Bradūnas, Telšiuose - Vytautas Mačernis. E. sustiprėjusi studijų metais. draugiją, - savo prisiminimuose rašo E. Matuzevičius. - jau laiškuose man K. stos, rokiškėnai Pranas Kozulis, balys serevičius taip pat ruošėsi stoti. draugija turėjo rezervą, žinojo, kad ateis papildymas: 10-12 žmonių. Čia toks įdomus tos draugijos bruožas. E. Matuzevičiaus studijos prasidėjo 1939 m. rudenį Kaune, Vytauto Didžiojo universitete, filosofijos - teologijos fakultete. O nuo 1940 m. rudens, sovietų valdžiai šį fakultetą uždarius, reikėjo persikelti į Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Krėvė-Mickevičius, Mykolas ir Vaclovas Biržiškos, Vincas Mykolaitis - Putinas, Balys Sruoga. susiėjo jaunųjų literatų keliai. E. Vytautu Mačerniu, Alfonsu Čipkum (Nyka - Niliūnu)... Su šia banga mes ir atėjome, įsiliejom į „Šatriją“ be jokių kitų pasirinkimų, - rašo savo prisiminimuose E. Matuzevičius. vyresnių senjorų: A. Strabulis, Č. Grincevičius. tai buvo katalikų, katalikų studentų meno draugija su dvasiniu globėju filosofu S. Šalkauskiu. pokalbiai, diskusijos literatūrinėms temomis. Draugijos veikloje labai aktyviai dalyvavo dėstytojai ir profesoriai. priklausė S. nėris, J. Grušas, J. Paukštelis, veiklą rėmė filosofas A. Maceina. Juozas Eretas. Draugijos renginiuose lankėsi V. Mykolaitis - Putinas, M. Vaitkus, S. skaitęs iš Paryžiaus grįžęs J. Keliuotis, apie literatūros sroves kalbėjęs A. Vaičiulaitis. „Draugijos veikloje poleminių išpuolių, aštrių ginčų su kitaminčiais nebuvo. pasaulėžiūrai, - teigia E. Matuzevičius. kultūrinė visuomenė sėmėsi tos dvasios. „Šatrija“ - lyg simbolis - dega, nerimsta. metais „Šatrijos“ draugijoje susiformavo stiprus literatūrinis branduolys: K. Bradūnas, V. Mačernis, E. Matuzevičius, P. Aukštikalnytė. antrosios, šatrijiečių kartos poetų kūryboje įmanu atpažinti egzistencinę Grožio ir Tiesos tapatybę, įprasmintą J. Girniaus filosofijoje. „Į K. Bradūno draugę E. lietuvių literatūros istorijoje“. - Apie 1937-1939 metus E. Matuzevičius tarp ateitininkų buvo bene populiariausias naujosios kartos poetas. E. artimą santykį su objektu (Dievu, draugu)... E. dieviškumą. E. ir L. arba ruošiamą kas antri metai. Iniciatyvinę grupę sudarė K. Bradūnas ir K. Umbrasas. Buvo pradėta rinkti medžiaga. meto įvykiai. 1939 m. persikėlė į Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą. Susidarė lyg ir dvi „Šatrijos“: viena Vilniuje su pirmininku K. Umbrasu, kita Kaune su pirmininku Č. Grincevičiumi. nenutrūko ir almanacho leidinio sumanymas galiojo. Būtų buvę tai, ką įvykdė „žemininkai“ po daugelio metų. daugiau autorių, būtų buvę prozos ir kritikos straipsnių. Turėjom stiprių kritikų - B. Krivicką, M. Vilnietiškoji šatrijiečių dalis susibūrė į V. Mykolaičio - Putino literatūros seminarą. išvykos prie žaliųjų ežerų. „Profesorius kalbėjo, jog sekąs spaudą, jam malonu, kad yra gabių, naujų autorių. keletą eilėraščių. K. Bradūnui jis pasakė: žemės pasaulėjauta, susidomėjo jo biografijos detale - kaimynyste su Salomėja Nėrim, - rašo E. Matuzevičius. - Mano eilėraščiuose įvertino emocinį, lyrinį pradą. O apie V. poezijoj, teigė, kad jam įdomus V. 1943 m. priimdavo savo butuose, egzaminuodavo, rašydavo pažymius atgalinėmis datomis. V. Mykolaitis-Putinas kviesdavosi šatrijiečius į namus. skaitomi kūriniai, geriama avižinė ar gilių kava. Viltis išleisti almanachą teberuseno. 1944 m. du numerius. Bet artėjo frontas. Prasidėjo neramumai. Antrąkart sužlugo šatrijiečių idėja išleisti savąjį almanachą. likimas, mūsų kartos polius, - teigia E. Matuzevičius. tragiškasis polius - M. Indriliūnas, B. Krivickas žuvo rezistencinėj kovoj“.[xii]. išleisti almanachą jau trečią kartą atgimė 1948-1949 metais vakaruose, į kur pasitraukė „Šatrijos“ branduolys. Bradūnas, idėjinis vadovas Bernardas Brazdžionis. „Žemės“ antologiją sudarė penkių naujosios kartos autorių (K. Bradūno, J. Kėkšto, H. V. Nykos-Niliūno, V. Mačernio) kūryba. Antologiją išleido „Lietuvių dienos“ Los Andžele 1951 m. Pagal šį leidinį, K. uždangą“ atsiųstą E. Matuzevičiui, po 40 metų - 1991-siais „Vyturio“ leidykloje išspausdintas antrasis antologijos leidimas. išgyvenusios tragiškąją savo krašto lemtį, poetiniu, o kartu ir pilietiniu manifestu. Visi šios antologijos poetai, išskyrus J. universitetuose, lankė tas pačias paskaitas, deklamavo S. Bodlero, O. Milašiaus, A. Bloko eiles, samprotaudavo apie būtį ir nebūtį G. Kjerkjegoro terminais, vertino vienas kito kūrybą V. Mykolaičio - Putino seminaruose[xiii].
Autoriai, karo audros išblokšti iš gimtosios žemės, kūrybos versmės, išsinešė su savimi jos viziją. svarbiausia jų kūrybos tema ir įkvėpimo šaltiniu. V. atstojo visą pasaulį... antologijos studijoje J. E. ir Broniaus Krivicko kūrybos. ryškūs šatrijiečiai, gabūs, išskirtinai talentingi, į juos Universiteto profesūra dėjo daug vilčių, - kalbėjo E. pristatydamas antologiją „Žemė“ Pasvalio M. Katiliškio bibliotekoje. kitaip. Jie stojo į rezistencinę kovą už aukštus idealus, už gimtinės laisvę ir pasitiko tragiškąją žūtį... pats Eugenijus Matuzevičius tapti aštuntuoju žemininku?
Dar 1940 metais išleistą „Ateities spindulių“ bendradarbių moksleivių poezijos ir beletristikos almanachą „Pirmieji žingsniai“ (redaktorius B. Brazdžionis), - rašo žurnalistas K. Pūras, - jau čia iš keleto E. temą - meilę gimtajai žemei, kurios vitališkasis pradas tampa svarbiausiu įkvėpimo šaltiniu. Vaikai, jos kraujas ir ugnis... balsą jos kaip tolimas vilnis... ji... tai ji, tai mūsų žemė! net kartais atrodo, - teigia K. Pūras, - kad E. leitmotyvu. Žinoma, tada E. Matuzevičiaus posmai neišvydo šios knygos puslapių. Jie ir negalėjo išvysti. Poetas liko Lietuvoj. Kritikuojamas, apšauktas „vidiniu emigrantu“.
Tačiau norėtųsi tikėti, kad K. pavadinimu „Žemė“ būtent turėdamas omenyje tą E. visą savo kūrybinį gyvenimą E. Matuzevičius išliko „žemininku“ - savosios žemės poetu. Jam neteko trauktis karo keliais, ieškotis pastogės svetimame krašte. Lagerius. Eiles, parašė ir išleido originalios kūrybos, išugdė nemažą pulkelį jaunųjų poetų. Dirbau Lietuvai, jos kultūrai“. Tematika. Džiaugsmas ir kančia... Matuzevičius E. Moksleivis tautinės kultūros darbe. Referatas (rankraštis). Matuzevičius E. Kristus lietuvių liaudies mene. Referatas (rankraštis). 1937 12 07. Masionis A. Ateitininkų dvasia nepalūžo. Čikaga, 1992. P.143.
1999-ųjų birželį Eugenijaus ir Leonardo Matuzevičių memorialiniame muziejuje įrengta nuolatinė ekspozicija, atspindinti dviejų brolių gyvenimą ir kūrybą. Antrajame namo aukšte, po bokšteliu, lankytojams atidaryti Eugenijaus memorialiniai kambariai. Nuo 1994 m. kasmet birželio mėn. Matuzevičių sodyboje rengiama tradicinė poezijos šventė „Krinčino verdenės“. Muziejaus sodelyje, birželio pabaigoje, vyksta šventė, pristatoma poetų, kraštiečių, aktorių ir literatų. Adresas: Žalgirio g. Krinčino sen. Nr. Dėmesio! Dėl tvarkybos darbų, šiuo metu E. ir L. Matuzevičių memorialinis muziejus neveikia.
tags: #poetu #eugenijaus #ir #matuzeviciaus #memorialinis #muziejus