Kol kas ši paslauga teikiama tik JAV muziejuose, tačiau greitu metu ji turėtų išplisti ir po kitus žemynus. Virtualūs aktyvūs žemėlapiai patobulinti elektroniniais vidaus žemėlapių pagalbininkais vedžios jus per muziejų aukštus, priklausomai nuo jūsų pomėgių ir norų. Savo maršrutą jūs galite dėlioti vietoje duodami programai nurodymus, ko norėtumėte toliau. Tam, kad pasiektumėte muziejaus tam tikrame aukšte esančias ekspozicijas, jums tereikia savo Android telefone ar planšetiniame kompiuteryje atidaryti programą „Google Maps“ ir, radus jame norimą muziejų, pastarąjį padidinti. Rekomenduojame perskaityti straipsnį „Kaip išsirinkti ergonomišką darbo kėdę?”. Jei nerandate Jums patinkančio varianto, susisiekite arba pasinaudokite konfigūratoriumi, kurį rasite prie beveik visų prekių el. Verslo centras „CORE“, D korpusas, Ukmergės g. Verslo centras „CORE“, D korpusas, Ukmergės g. Biuro kėdės siunčiamos jau surinktos arba pusiau surinktos, todėl lengvai surinksite pagal gamintojo nurodymus.
C dydžio kėdės specialiai pritaikytos ypač aukštiems žmonėms, tad jų atlošas taip pat aukščiausias. Geriausias būdas nuspręsti, ar ATLAS galvos atrama tinka jūsų ūgiui, yra atsisėsti darbo kėdėje ir paprašyti, kad kažkas pamatuotų atstumą nuo atlošo viršaus iki pirmojo jūsų kaklo slankstelio, kuris remia kaukolę ir yra vadinamas atlas (liet. kalba - atlantas) vardu. Jei šis atstumas mažesnis nei 28 cm, tuomet atlošas jums tinka, jei didesnis - jums reikalinga kėdė aukštesniu atlošu. ATLAS galvos atramos profilis specialiai atitinka natūralų žmogaus kaklo išlinkimą. Vertikalus reguliavimas leidžia atramos profili derinti prie individualaus kaklo išlinkimo bei ilgio. Atradę tinkamiausią vertikalią padėtį, priveržkite atramą. Tikėtina, jog sėdėdami kėdėje norėsite dar kartą pareguliuoti jos aukštį, todėl veržiamoji rankenėlė neturėtų būti pernelyg užveržta. Tas pats pasakytina ir apie horizontalų ATLAS galvos atramos pozicijos koregavimą. Susisiekite su mumis el. paštu Įm. k. 300581380 arba užpildykite el. formą esančią žemiau. Būtent šioje pasakojimo, dizaino ir technologijų sankirtoje dirba daugiau nei tris dešimtmečius rinkoje veikianti „Biznio mašinų kompanija“ - BMK, priklausanti „Atea“ grupei.
Ne technologijos dėl technologijųTechnologijos muziejuje pačios savaime dar nesukuria nei įtaigesnio pasakojimo, nei didesnio prieinamumo. „Muziejai kartais ateina jau turėdami technologijos pavadinimą - nori ekrano, projekcijos, VR sprendimo. BMK Skaitmeninio turinio kūrimo skyriaus vadovas Vilius Jurgelevičius. Taip ypač svarbu muziejams, kurių pasakojimai remiasi istorija, kultūros paveldu, meno kūriniais ar autentiškais objektais. Gera interaktyvi patirtis nėra ta, kuri daugiausia juda, mirga ar stebina techninėmis galimybėmis. Ji gera tada, kai padeda lankytojui užmegzti ryšį su pasakojimu - geriau suprasti temą, pajusti atmosferą, įsitraukti emociškai ar atrasti tai, ko nebūtų pastebėjęs vien žiūrėdamas į eksponatą vitrinoje.
„Kartais tinkamiausias sprendimas nebūtinai yra sudėtingiausias. Vienur reikia projekcijos ar 3D animacijos, kitur - aiškiai sukurto garso pasakojimo, o dar kitur pakanka gerai apgalvotos informacijos struktūros ar paprastos lankytojui patogios sąsajos. Viena komanda - nuo turinio iki veikiančios ekspozicijosMuziejų ekspozicijų kūrimas dažnai primena sudėtingą dėlionę, o kartu - logistinį iššūkį. Vieni specialistai rengia turinį, kiti kuria dizainą, treti projektuoja erdvę, ketvirti rūpinasi programavimu, garso ar vaizdo sprendimais, dar kiti - įrangos montavimu ir priežiūra. Čia išryškėja BMK pabrėžiamas vienos komandos principo privalumas. Įmonės skaitmeninio turinio komandoje dirba projektų vadovai, dizaineriai, scenaristai, programuotojai ir inžinieriai.
„Mūsų stiprybė ta, kad vienoje komandoje turime ir turinio, ir dizaino, ir programavimo, ir vaizdo bei garso sprendimų specialistus. Tai leidžia nuo pat pradžių matyti visą ekspozicijos kelią - nuo idėjos iki to momento, kai lankytojas paspaudžia mygtuką ar įsitraukia į patirtį“, - pasakoja V. Muziejui tai reiškia, kad ekspozicijos idėja gali būti tikrinama ne tik kūrybiniu, bet ir praktiniu požiūriu: kaip ji veiks konkrečioje erdvėje, kaip bus prižiūrima, kaip bus atnaujinamas turinys ir kiek ilgai sprendimas išliks aktualus. „Muziejui svarbu ne tik sukurti įspūdį atidarymo dieną. Sprendimas turi veikti kasdien - su realiais lankytojais, edukacijomis, renginiais, technine priežiūra. Būtent todėl technologijos neturėtų būti prijungiamos paskutinę minutę. Jei jos planuojamos kartu su turiniu, erdve ir lankytojo keliu, jos tampa natūralia ekspozicijos dalimi.
Skirtingi muziejai - skirtingi sprendimaiBMK įgyvendinti projektai rodo, kad interaktyvumas muziejuje neturi vienos formos. „Vieno sprendimo, kurį būtų galima perkelti iš projekto į projektą, nėra. Kiekvienas muziejus ateina su skirtingu pasakojimu, erdve ir auditorija. Vienur technologijos padeda priartinti detalę, kitur - sukurti atmosferą ar emociją, dar kitur - padaryti turinį prieinamą žmogui, kuris negali jo patirti įprastu būdu“, - sako V. Palangos gintaro muziejuje veikiančioje parodoje „Maži ir gražūs“ technologiniai ir dizaino sprendimai padeda lankytojui įsižiūrėti į mažiausius Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus rinkinių kūrinius - gintarą, LDK monetas, juvelyriką, miniatiūras. Kitas pavyzdys - Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus skaitmeninė platforma „EMA: sužinok, tyrinėk, išbandyk“, sukurta kad pristatytų Lietuvos dailės aukso fondą skaitmeniniu formatu. Joje kūriniai pateikiami pasitelkiant gestų kalbą, vaizdinį pasakojimą, subtitrus, lengvai suprantamos kalbos tekstus.
Šiuolaikinė muziejaus ekspozicija vis rečiau prasideda ir baigiasi eksponatu vitrinoje. Lankytojui šiandien svarbu ne tik pamatyti, bet ir savarankiškai suprasti, išgirsti, paliesti, tyrinėti, kartais - patirti tai, ko pats eksponatas fiziškai negali parodyti. Rugsėjo 24 d. Vilniuje verslo bendruomenę vėl suburs viena didžiausių IT tendencijų ir inovacijų konferencijų „Atea Action“, šiemet rengiama jau keturioliktą kartą. Šių metų renginio tema „Shield of Trust“ kvies kalbėti apie pasitikėjimą technologijomis ir jų galią saugoti tai, kas jau sukurta, bei atverti naujas galimybes ateičiai. Pasitikėjimo klausimas konferencijoje bus nagrinėjamas ne vien per technologijų prizmę, o ir platesniame geopolitiniame ir visuomeniniame kontekste. Dar prieš dešimtmetį daugumai komercinių spaustuvių pakako vienos pagrindinės gamybos technologijos - ofsetinės spaudos. Šiandien situacija kitokia - užsakovai tikisi trumpesnių terminų, dažniau atnaujina turinį, renkasi personalizuotą spaudą ir nori lanksčiau valdyti spausdinamus kiekius. Dar kitokį muziejinės patirties modelį siūlo „Šedevro kambarys“ Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, kur XVII a. meno kūrinys pristatomas pasitelkiant dirbtinio intelekto elementus, vaizdo projekcijas ir specialiai kuriamą erdvės atmosferą. Anykščių Angelų muziejuje lankytojai kviečiami keliauti po septynias trimates erdves -virtualų pasaulį, kuriame kiekviena erdvė pasakoja savitą istoriją. Virtualioje ekspozicijoje lankytojai gali pažinti apie 200 eksponatų, iš kurių apie 60 sudaro Angelų muziejaus kolekcija. Likusi ekspozicijos dalis pristato tapybos, grafikos, skulptūros, fotografijos ir kitus vizualiojo meno kūrinius. Šaltojo karo muziejuje branduolinio konflikto grėsmę perteikia įtraukianti instaliacija: ant trijų sienų ir reljefinio maketo rodomi ramūs pasaulio vaizdai, paspaudus mygtuką virstantys raketos paleidimo, sprogimo ir jo padarinių scenomis.
Pirmiausia reikia kuo tiksliau įsivardyti, kokią istoriją norima papasakoti, kam ji skirta ir kokią lankytojo patirtį siekiama sukurti. Ar lankytojas bus vedamas nuosekliu maršrutu? Ar jis galės rinktis savo tyrinėjimo kryptį? Ne mažiau svarbu iš anksto galvoti apie auditorijų įvairovę. Vieniems lankytojams reikalingi subtitrai, kitiems - gestų kalba, garsinis vaizdavimas, aiškesnė vizualinė struktūra, lengvai suprantama kalba, alternatyvūs tekstai ar galimybė turinį pasiekti skaitmeniniu formatu. „Prieinamumas taip pat neturėtų būti paskutinis projekto priedas. Jeigu apie gestų kalbą, subtitrus, garsinį vaizdavimą ar lengvai suprantamą tekstą galvojama tik pabaigoje, dažnai tenka taisyti jau sukurtą sistemą. Dar viena klaida - pamiršti, kad ekspozicija gyvens ilgiau nei projektas. Reikia numatyti ne tik sukūrimo, bet ir veikimo biudžetą: programinės įrangos atnaujinimus, įrangos priežiūrą, turinio korekcijas, techninį aptarnavimą. Todėl į pokalbį su technologijų partneriais verta ateiti kuo anksčiau. „Geriausias rezultatas atsiranda tada, kai muziejus ir technologijų kūrėjai kartu ieško tiksliausios formos turiniui atskleisti. Ateities ekspozicija nebūtinai bus ta, kurioje daugiausia ekranų ar sudėtingiausių įrenginių. Veikiau tai bus ekspozicija, kurioje kiekvienas sprendimas turi aiškią priežastį. Kai šis klausimas tampa projekto pradžia, technologijos nustoja būti ekspozicijos dekoracija. BMK - daugiau nei tris dešimtmečius Lietuvoje veikianti „Atea“ grupės įmonė, muziejams kurianti interaktyvias ekspozicijas ir skaitmeninius sprendimus nuo idėjos iki techninio įgyvendinimo. Įmonės komandoje dirba turinio kūrėjai, dizaineriai, programuotojai, inžinieriai, vaizdo ir garso sprendimų specialistai, todėl muziejams ji gali pasiūlyti ne pavienę technologiją, o visą kelią - nuo pasakojimo koncepcijos iki veikiančios lankytojo patirties.
tags: #pamatyti #gyvai #pavizdzius