Pastatuose net iki 15% šilumos prarandama per pamatus, todėl norint pagerinti pastato termoizoliacines savybes, būtina apšiltinti pamatus ir įrengti gerą hidroizoliaciją. Tinkamai apšiltinti pamatai ir cokolis ne tik gerai sulaiko šilumą, bet ir pagerina konstrukcijų būklę - jose nesikaupia drėgmė, jų neardo šaltis. Ypač aukšti reikalavimai keliami visai su gruntu besiliečiančiai šilumos izoliacijai (taip pat ir pamatų). Šią izoliaciją mažiausiai 50 metų veikia drėgmė, šaltis ir įvairios apkrovos.
Ilgalaikė ir patikima pamatų šilumos izoliacija: pagrindiniai reikalavimai
Statant pastatą svarbiausia, kad pamatų šilumos izoliacija būtų ilgalaikė ir patikima. Grunte visada yra aukštas drėgmės lygis (RH=100%), todėl termoizoliacinis sluoksnis turi būti įrengtas iš itin drėgmei atsparių medžiagų. Pamatai saugos šilumą tik tada, kai termoizoliacinė medžiaga visą eksploatavimo laikotarpį išliks sausa - net ir nedidelis drėgmės kiekis, patekęs į izoliacinę medžiagą ir sušalęs ardo jos struktūrą. Šilumos izoliaciją gali pažeisti ir ant žemės paviršiaus susidarančios apkrovos, suprastėjęs drenažas, pakilęs gruntinio vandens lygis ar atsiradusios augalų šaknys, rieduliai ir pan.
Finnfoam izoliacinės plokštės yra uždarų porų, jų tankumas yra vientisas, todėl šios plokštės įgeria mažai drėgmės, yra atsparios šalčiui ir apkrovoms, sukuria gerą šilumos izoliaciją, yra ilgaamžės ir patikimos. Į vientisą Finnfoam plokščių porų struktūrą neįsiskverbia vanduo, augalų šaknys, gruntas ar kitos medžiagos. Tačiau pamatai saugos šilumą tik tada, kai termoizoliacinė medžiaga visą eksploatavimo laikotarpį išliks sausa. Net ir nedidelis drėgmės kiekis, patekęs į izoliacinę medžiagą ir sušalęs (o vanduo šaldamas plečiasi) ardo jos struktūrą. Ypač jeigu ji nėra uždara ir sandari visoje plokštėje, o sudaryta iš sulipintų burbuliukų ar pluoštinės medžiagos.
Izoliacinėms medžiagoms, naudojamoms pamatams izoliuoti, svarbiausias parametras yra jų atsparumas šalčiui. Jis nustatomas matuojant drėgmės įgertį po 300 šaldymo ir šildymo ciklų (EN12091). Finnfoam plokštes lengva ir patogu montuoti, jas nesunku pjaustyti įprastais staliaus įrankiais. Klijuojant plokštes prie pamato, rekomenduojama naudoti šaltus bituminius klijus be tirpiklių, poliuretaninius (PU) klijus arba cementinio pagrindo klijus, pagal klijų gamintojų rekomendacijas. Klojant vienu sluoksniu, šiluminių tiltelių pavojus tampa mažesnis, jei plokščių briaunos yra frezuotos (FL).
Norint išgauti didesnį izoliacinio sluoksnio storį, plokštes galima klijuoti tarpusavyje dviem ar daugiau sluoksnių. Klijavimo tarp plokščių technologija tokia pati, kaip klijuojant prie pamato. Siekiant išvengti susidarančio įšalo po pastato konstrukcijomis, papildomai Finnfoam plokštes galima kloti horizontaliai per visą pastato perimetrą grunte, 20-30 cm nuo žemės paviršiaus, su 5 % nuolydžiu.
Pamato konstrukcijų tipai ir plačiausiai taikomi sprendimai Lietuvoje
Lietuvoje ne taip seniai greta tradicinių juostinių ir polinių pamatų atsirado paviršinių vientisų plokštinių pamatų technologija, kuomet išliejama iš apačios apšiltinta armuoto gelžbetonio plokštė, joje dar įrengiamas šildymas. Nereikia įrengti perimetrinių pamatų, pagrindo konstrukcijoje pirmajame aukšte įrenkamas grindinis šildymas. Šio konstrukcinio sprendimo, importuoto iš Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių, pagrindinis privalumas atsiskleidžia, kai pamatinė plokštė sukonstruojama ir sumontuojama ant tvirto grunto, ploštuminiuose pamatuose lengviau išvengti šilumos tiltelių. Kiti šios pamatų konstrukcijos privalumai technologiniai, susiję su statybos darbų sparta, patogumu, kompleksiniais sprendimais. Jei šiame komplekte betonuojamos plokštės kraštuose briaunoms suformuoti naudojami putplasčio elementai - liktiniai klojiniai, dėl to spartėja betonavimo darbai. Be to, šie liktiniai klojiniai iš išorės būna padengti apdailos sluoksniu, todėl nebereikia apdailinti pastato cokolio. Technologiniai šio sprendimo pranašumai realizuojami ir dėl to, kad ją įrengiant betoninėse grindyse iš karto sumontuojama ir šildymo sistema.
Pagrindinė problema, dėl kurių gali nukentėti ploštuminių pamatų reputacija - nenoras pasirinkti po monolitio gelžbetonio plokšte klojamos adekvataus stiprio šiltinimo medžiagos - ekstruduotojo polistireninio putplasčio. Didesnio gniuždomojo stiprio šiltinimo medžiagos yra santykinai brangesnės, todėl neretai bandoma sutaupyti. „Kauno šilas“ plokštuminių pamatų kraštams suformuoti išpjauna reikalingo stiprio perimetrines „L“ formos Šiloporo EPS 150 arba EPS 200 plokštes, o pamatų vidus (grindys) užpildomas Šiloporas EPS 100, EPS 150 arba EPS 200 putplasčio plokštėmis - priklausomai nuo apskaičiuotų apkrovų. Jei gruntiniai vandenys aukštai, rekomenduojama įrengti drenžą ir vadinamą „sijonėlį“ - t.y. perimetru pakloti putplasčio plokštes. Pamatai neįgilinami žemiau įšalo, įšalo poveikis eliminuojamas pamatų perimetru apie 40 cm gylyje montuojant nuožulnias polistireninio putplasčio plokštes. Principas - neleisti, kas po pamatais atsirastų sušalusio vandens, kuris atitirpdamas kilnotų gruntą.
Jeigu planuojama trisluoksnė apdailos plytomis apmūryta siena, į liejamų pamatų vidų galima įmontuoti šiltinimo medžiagą - termoizoliacines plokštės, kurios turi būti toje pačioje vertikalioje plokštumoje, kaip ir trisluoksnės sienos izoliacinė medžiaga. Toks pamatų mazgas technologiškai tinkamas trisluoksnio mūro konstrukcijai įrengti, uždaromas šalčio kelias per sienos ir pamatų sujungimo mazgą. Horizontaliai įrenkamas šiluminės izoliacijos sluoksnis saugo gruntą po pamatu nuo peršalimo.
Neoporas (grafitinis EPS) turi mažesnį deklaruojamą šilumos laidumą λD nei baltas EPS, todėl tam pačiam U pasiekti reikia plonesnio sluoksnio. Lietuvos pamatams tipinis pasirinkimas - EPS 100 Neoporas, t.y. EPS/Neoporas nėra uždarų porų medžiaga. Karštos stygos pjovimas gamyboje pažeidžia ląstelių sieneles, todėl nekapiliarinis elgesys nėra įgimta EPS savybė. Drėgmės kontrolę pamatų mazge užtikrina kapiliarinis lūžis, hidroizoliacija ir drenažas, o ne vien šilumos izoliacija. Cokolis / perimetras: tas pats EPS 100 Neoporas vertikaliai. Hidroizoliacija → EPS 100 Neoporas vertikaliai → drenažinė/apsauginė membrana → užpilas drenuojančiu gruntu. Tiksliam parinkimui naudokite konkretaus gaminio λD ir tikslinį U (A+/A++ ar renovacijos tikslas).
Naujojo STR projekto pokyčiai ir rinkos kontekstas
Pokyčiai po pokyčių: kas slypi naujajame STR projekte? Per pastaruosius kelerius metus pastatų energinio naudingumo reikalavimai keitėsi ne kartą. Neoporo rinka Lietuvoje 2026 m. 2026 m. pirmoji pusė šiltinimo medžiagų rinkai nebuvo rami. Po kelių mėnesių trukusio žaliavų ir gaminių kainų kilimo vasarą rinkoje pagaliau pasirodė kainų korekcija. Trumpai: 2026 m. individualių namų savininkams vėl numatomas APVA kvietimas gyvenamųjų namų atnaujinimui. Pastaruoju metu neoporo kainos Lietuvoje ir visoje Europoje pradėjo sparčiai kilti. Daugelis klientų ir rangovų klausia: kodėl taip nutiko ir kiek dar brangs?
Konkrečios plokščių ir klijavimo rekomendacijos
- Juostinių pamatų hidroizoliavimas. Tam specialiai skirti Icopal produktai - Siplast Primer Speed Primer SBS gruntas ir FUNDAMENT 4,0 Greitasis Profilis® SBS bituminė danga, kurios užtenka vieno sluoksnio pamatų izoliavimui.
- Pamatinės sienos apšiltinimas ir hidroizoliavimas. Ant hidroizoliuotų ištisinių pamatų pastatoma betoninė pamatų siena. Prie jos tvirtinamos Eurothane-Bi4 šiltinimo plokštės PIR - taip užsandarinant pamatus ir apsaugant juos nuo įšalo. Tiesiai ant šių plokščių prilydoma bituminė danga FUNDAMENT 4,0 Greitasis Profilis® SBS.
- Grindų įrengimas ir sienos šiltinimas. Gruntas yra sutankinamas ir ant jo liejamas betoninis grindų pamatas. Jis yra gruntuojamas ir hidroizoliuojamas, ir tuomet jau įrengiamas šiltinimo sluoksnis bei galutinės grindys.
Praktiniai montavimo akcentai
Plokštės klijuojamos ant šaltų klijų be tirpiklių arba PU klijų, o tarpai tarp plokščių užsandaromi užklojant papildomai. Priklijuotos plokštes papildomai sutvirtinkite smeigėmis. Grybo formos smeigės indeliai pritraukia plokštę prie šiltinamos sienos. Prieš užkasdami pamatus, turite apsaugoti putplastį nuo gruntinio vandens patekimo ant putplasčio. Šilumos izoliaciją rekomenduojama dengti gumbuota drenažine plėvele (“koriu“). Duobės dalis arčiau pamato užpilama žvyru ar smėliu, šitaip sukuriant papildomą drenažą.
tags: #pamatu #siltinimo #izoliacijos #plokstes