Iš Vakarų pučiantis vėjas nuo Švedijos mums atpučia labai daug vabzdžių. Jie tiesiog pakliūva į tuos oro srautus ir neturi, kur dėtis, tad atkeliauja iki mūsų. Tuomet matome, kad jų susikaupia pajūryje. Taip būna ir su karkvabaliais ar grambuoliais. Pamenu, vienais metais visas paplūdimys nuo jų net smirdėjo, jų buvo ištisos masės. Anot jo, kai pasikeis vėjo kryptis, baigsis ir dideli nuo Švedijos atpučiamų žiedmusių srautai. Tiesa, pasak A.Gaidamavičiaus, žiedmusių gausa matyti ne tik pajūryje, bet ir kitose Lietuvos vietose, ypač pievose.
Savaitgalį į paplūdimį susiruošę žmonės turėtų pasiimti ne kremą nuo saulės, bet purškiklį apsaugantį nuo uodų. Šią savaitę paplūdimyje apsilankę lankytojai buvo nemaloniai nustebinti. Jie neišvengė uodų sukandimų. „Nuvažiavau į pliažą po vidurdienio net nesideginti, o šiaip pasidėti. Grįžau visa sukandžiota. Gal čia ne uodai, o mašalai, atskridę nuo Kuršių marių. Tačiau šie vabzdžiai gelia. Labai nemalonu.“
Prieš savaitę lankiausi Ventės rage. Ten ir jų pilna. Uodų debesys neaplenkė ir Palangos paplūdimių. Ypač jų daug buvo trečiadienį ir ketvirtadienį. Penktadienio dieną jų buvo šiek tiek mažiau. Anot Palangos gelbėtojų vado Jono Pirožniko, siekiant apsaugoti gelbėtojus, įsigyta specialių priemonių. „Neįmanoma dirbti. Visur pilna uodų.“
Neringos paplūdimiuose situacija geresnė. „Paplūdimiuose vabzdžių mažai. Prieš pora dienų daug jų buvo mieste.“ Specialistų uodų gausa nestebina. Anot jų, lietingas ir vėsus pavasaris buvo ypač dėkingas jų vystimuisi. Uodai vystosi vandenyje: ten kur seklu, pelkėse miškuose. Todėl jų šiemet labai daug. Poilsiautojai į paplūdimius pastarosiomis dienomis nesiveržia. Lepintis saulės voniomis ryžtasi vienas kitas.
Apsilankius paplūdimyje ilgai netrunka, kol imi girdėti rankomis aplink save mojuojančių poilsiautojų aimanas. Pastaruoju metu Palangos paplūdimyje matyti daugiau nei įprasta širšių ir muselių. Žmonės skundžiasi, kad jos dargi ir kanda. Savo ruožtu poilsiaujantys Nidoje neatsigina sparvų. Prasidėjo aktyvumo laikotarpis.
Tai patvirtino ir pati šiuo metu Nidoje atostogaujanti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja - medicinos entomologė Milda Žygutienė. Jos teigimu, sparvos poilsiautojus puola ne tik paplūdimyje, bet toliau jo. „Dabar yra didžiausias vabzdžių aktyvumo periodas, kadangi labai šilta. Be to, sparvos labai mėgsta šviesias spalvas, o šiuo metu pliaže šviesiai atrodo visi“, - aiškino entomologė.
Jos teigimu, apsisaugoti nuo paplūdimyje puolančių vabzdžių nėra paprasta. Paprastai parduotuvėse ir vaistinėse esančių repelentų nepatariama naudoti laiką leidžiant atviroje saulės šviesoje - galima pakenkti odai, o liaudiškos priemonės ne visuomet yra veiksmingos. Vaikyti reikia, nes gali sukelti alergiją. Paklausta, tai kaip tuomet reikėtų nuo jų apsisaugoti, medikė sakė, kad geriausia tai daryti paprasčiausiu būdu - vaikant juos nuo savęs.
„Nors Lietuvoje esantys vabzdžiai neplatina ligų, tačiau jų įkandimai yra skausmingi. Be to, gali kilti alerginė reakcija, kadangi kraujasiurbių seilėse yra medžiagų, kurios gali sukelti niežulį, patinimą, paburkimą. Šalia pažeistos vietos gali atsirasti ir išbėrimas“, - sakė ji. Pasak entomologės, būna ir taip, kad žmogus net nepajunta to momento, kai jo oda yra pažeidžiama, tik vėliau pamato iš žaizdos besiveržiantį kraują. „Sparvų seilėse yra kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, kol jos veikia, žaizda ir kraujuoja“, - aiškino ji.
Kas puola poilsiautojus? Tačiau M. Žygutienė negalėjo atsakyti į klausimą, kokios muselės šiuo metu puola besiilsinčius Palangoje, kadangi jų nematė gyvai. Vis dėlto ji spėja, kad taip gali elgtis smulkieji mašalai, paprastai besiburiuojantys miškų teritorijoje, šalia vandens telkinių ar pelkių. „Tokie mašalai yra milimetro dydžio - visiškai maži, tamsios spalvos, tačiau kanda nemažiau už didelius. Jų įkandimo reakcijos gali būti lygiai tokios pačios kaip ir atsirandančios nuo kitų vabzdžių įkandimų. Kartais ir dar stipresnės“, - informavo ji.
Anot M. Žygutienės, yra ir dar viena kandančių musių rūšis, tačiau jų atstovai suaktyvėja rudenį. Patarė, kaip išvengti niežėjimo. Paklausta, ką daryti, jei vis dėlto per neapsižiūrėjimą toks vabzdys jau įkando, entomologė patarė gydytis natūraliomis priemonėmis: „Kūną vasarą ir taip jau tepame kremais, kad įdegtume, po to priemonėmis, apsaugančiomis nuo nudegimų, tad geriau bent su įkandimais kovoti natūraliais būdais. Niežėjimą mažina visos rūgščios medžiagos - svogūnas, svogūno laiškas, ropė, arbatų nuovirai. Jei jau nieko nėra po ranka, galima pažeistą vietą patrinti citrinos rūgšties ar acto ir vandens mišiniu“, - konsultavo ji.
Siršės įgėlimas gali baigtis ligoninėje. Savo ruožtu Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė sutiko daugiau papasakoti apie širšių įkandimus. „Širšės pavojingos tuo, kad jei įgels alergiškiems žmonėms, gali sukelti anafilaksinį šoką. Tiems, kurie nežino, kokia jų organizmo būklė, širšė reikia labai saugotis. Svarbu negerti saldžių gėrimų, valgant vaisus elgtis atsargiai, kad širšė neatsidurtų ant lūpų“, - perspėjo ji.
Pasak B. Zdanevičienės, nemalonius potyrius patiria ir nealergiški širšės nuodams - sužalotą vietą skauda ir niežti. Širšių daug visoje Lietuvoje. Pakankamai paprasta profilaktiškai apsisaugoti nuo širšių, tačiau net jei į pajūrį asmuo nesineša saldžių maisto produktų, jų gali turėti šalia prigulęs kaimynas. „Kai šalia pamatote širšę ar bitę, pirmiausiai reikia nesiblaškyti. Svarbu elgtis ramiai, nepradėti mojuoti, mušti, nes būtent tuomet vabzdys ir kanda. Šiaip sau širšės neatskrenda ir nekanda“, - sakė ji.
Specialistės teigimu, širšių visuomet padaugėja tuomet, kai būna labai karšta. „Daug širšių dabar pastebima ne tik paplūdimyje, bet ir Vilniuje, kituose miestuose. Jų visur pilna, nes dabar širšėms - labai geros sąlygos veistis. Jos mėgsta šilumą, turi pakankamai maisto, todėl daugiau jų ir atsiranda“, - aiškino B. Zdanevičienė.
Jei vasaros Lietuvoje šils, vabzdžiai kels vis daugiau problemų. Anot jos, dėl šylančių orų padaugėjo ir kitokių vabzdžių, pavyzdžiui, uodų. Nedaugelis žino, kad Lietuvoje skraido ir maliariniai uodai. Tiesa, jų nėra tiek daug, kad užkratas pradėtų plisti. „Nors uodai veisiasi ir tvenkiniuose, balose, bet, dėkokime Dievui, kad karštis pas mus labai trumpas, todėl maliarijos pavyksta išvengti“, - džiaugėsi ji.
B. Zdanevičienė prisiminė, kad paskutinis maliarijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas 1956 metais. Tuomet buvo ypatingai šilta ir ilga vasara, tad maliarija apsikrėtęs uodas spėjo užkrėsti kelis gyventojus. Pajūryje gyvenantis Šarūnas sako pastebėjęs, kad šiemet žiedmusių skaičius čia toks, kokio dar neteko niekada matyti. Jis spėja, kad galbūt taip yra dėl šiųmečio oro sąlygų. „Teko girdėti, kad žiedmusės erzina ir klaipėdiečius, ir palangiškius. Tiesa, pastebėjau, kad žiedmusės greitai limpa prie specialių lapelių, ko nepasakyčiau apie įprastas muses“, - sako jis. Ne kartą žiedmusių spiečius teko matyti ir socialiniuose tinkluose, kur poilsiautojai dalijosi nuotraukomis ar vaizdo įrašais.
Žiedmuses nuo vapsvų gana paprasta atskirti. Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad žiedmusės - tai dvisparniai vabzdžiai, panašūs į vapsvas. „Atpažinti žiedmuses galima iš kelių skiriamųjų požymių. Vienas iš tokių - jos sugeba it kolibriai pleventi vienoje vietoje, prie žiedo. Taip pat žiedmusės turi vieną porą sparnų, o bitės, vapsvos - dvi poras, tad kai jos nutupia, galima lengvai tai pastebėti“, - sako pašnekovas.
Vis dėlto žiedmusių anomalaus pagausėjimo gamtininkas sako nepastebintis. D. Makavičiaus teigimu, pajūryje dažnai žmonės jautresni, poilsiaudami dažniau juos pastebi, be to, su savimi dažnas turi vaisvandenių, vaisių, kurie šilumoje greitai parūgsta, tad privilioja jas. „Taip pat, nors šie vabzdžiai nėra labai dideli migrantai, bet šiek tiek pamigruoja, vėjų pagalba jų čia pagausėja ne tik nuo Lietuvos žemyninės pusės, bet atpučia net ir iš Švedijos pusės, todėl tas jų kiekis čia kiek didesnis. Suaugusios žiedmėsės maitinasi augalų nektaru, žiedadulkėmis, yra labai naudingos augalų apdulkinimui. Lervos minta gyvūniniu maistu, dažniausiai amarais ir kitais vabzdžiais, tad yra naudingos visapusiškai. Lietuvoje žiedmusių yra apie 270-300 rūšių ir jas atskirti labai sunku“, - tikina gamtininkas.
Žiedmusių būna kasmet, jų buvo ir prieš kelis dešimtmečius. Anot D. Makavičiaus, šiais laikais kitokia informacijos sklaida, tad pamatyti ir užfiksuoti didelius pulkus vabzdžių gerokai paprasčiau nei buvo anksčiau. „Čia kaip ir su grybais. Vienais metais jų būna daugiau, kitais - mažiau, bet iš esmės grybų būna kasmet. Galbūt yra keli faktoriai, kurie suplaukė į vieną ir dabar žiedmusių - epizodinis padaugėjimas. Beje, teko stebėti ir girdėti, kad jų yra nebūtinai pajūryje“, - sako gamtininkas.
Žiedmusių mitybai pasitarnauja ir kiti vabzdziai, vapsvos. Jos pragraužia vaisių ar uogą, o tada žiedmuses minta rūgstančiomis sultimis. Galbūt šių metų klimato sąlygos lemia, kad vaisiai ir uogos ima greičiau rūgti ar kitaip gesti. O žmogui šios žiedmėsės visiškai nepavojingos - jos negelia, kraujo nesiurbia. „Ji kaip musė - neturi geliamojo aparato, gali tik „laižyti“ maistą. Galbūt žmogui nejauku, nemalonu, bet ji nei kraują siurbia, nei ligas platina, - sako D. Makavičius. - Be minėtų jų gerųjų savybių, žiedmuses taip pat yra puikus maistas paukščiams, jas ore mėgsta gaudyti musinukės.“
Kambarinės ir kitos musės, kurios gyvena žmogaus aplinkoje, yra įgavusios tam tikrų įgūdžių, tad spąstai, tokie kaip lipnūs lapeliai ant lango, nebūtinai jas veikia. O žiedmusės, anot gamtininko, laukinės, su žmogumi daug reikalų neturėjusios. „Jos neturi tokių įgūdžių, instinktų, tad ir prilimpa prie tų lapelių greičiau. Tik akcentuočiau, kad tų lapelių nereikėtų klijuoti iš lauko pusės - visų vabzdžių neišgaudysite. Jeigu norite, kad jie nepatektų į patalpą, klijuokite juos iš vidaus. Ne kartą susidūriau, kad prie tų lapelių prikimba ir šikšnosparniai, o pašalinti juos be pažeidimų - labai sudėtinga“, - pabrėžia D. Makavičius.