Ar priklauso vienoms auginančioms vaiką 25 atostogų dienos, jeigu esu bendrosios praktikos slaugytoja (medikams irgi taip priklauso 26 atostogų dienos)? Ar gali būti, kad prie mano atostogų prisideda 5 darbo dienos, nes viena auginu vaiką?
Kasmetinės atostogos ir jų papildomi teisiniai pagrindai
Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 126 straipsnio 3 dalį, darbuotojams iki aštuoniolikos metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, ir darbuotojams su negalia suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę).
Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, šioje dalyje nurodytiems darbuotojams turi būti suteikiamos penkių savaičių trukmės kasmetinės atostogos.
Remiantis DK 138 straipsnio 1 dalimi, darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės, suteikiamos iki keturiasdešimt vienos darbo dienos (jeigu dirbama penkias dienas per savaitę) arba iki penkiasdešimt darbo dienų (jeigu dirbama šešias dienas per savaitę), arba iki aštuonių savaičių (jeigu darbo dienų skaičius per savaitę yra mažesnis arba skirtingas) pailgintos atostogos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina darbuotojų, turinčių teisę į pailgintas atostogas, kategorijų sąrašą ir nustato konkrečią pailgintų atostogų trukmę kiekvienai darbuotojų kategorijai. Taigi, jeigu pagal pareigų kategoriją darbuotojas patenka į Pailgintų atostogų aprašo reglamentavimo sritį ir tuo pačiu vienas augina vaiką, tai jam turėtų būti skaičiuojamos ir suteikiamos tik pailgintos atostogos.
Kaip skaičiuojami atostoginiai, kai atostogos prasideda vieną mėnesį, o baigiasi kitą?
Vadovaujantis DK 130 straipsnio nuostatomis, atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią arba, DK nustatytais atvejais, įprasta darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminais. Vidutinis darbo užmokestis atostoginiams išmokėti skaičiuojamas vadovaujantis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo nuostatomis, kurio 5.1 papunktyje nurodyta, kad skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Taigi už suteiktas kasmetines atostogas mokamas vidutinis darbo užmokestis, o jo išmokėjimo tvarka gali būti dvejopa, tiek išmokant prieš jų pradžią, tiek darbo užmokesčio mokėjimo tvarka. Tačiau nepriklausomai nuo to, kokia tvarka yra mokama, vidutinis darbo užmokestis už kasmetinių atostogų laiką paskaičiuojamas vieną kartą.
Ar darbuotojui su negalia, sukakusiam senatvės pensijos amžiaus, priklauso ilgesnės trukmės atostogos?
Asmens su negalia sąvoka išaiškinta Įstatymo 2 str.: asmuo su negalia - asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis. Dalyvumo lygis nustatomas iki pilnametystės, jei asmuo buvo draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu, o pilnamečiams - taip pat. Darbuotojas, kuris turi nustatytą dalyvumo lygį, nepriklausomai nuo senatvės pensijos amžiaus, turėtų teisę į ilgesnės trukmės atostogas, nustatytas DK 126 str.
Pietų pertrauka ir jos įskaitinimas į darbo laiką
DK 122 straipsnis numato, kad poilsio laikas - laisvas nuo darbo laikas. Poilsio pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po penkių valandų darbo, trukmė ne trumpesnė kaip 30 minučių ir ne ilgesnė kaip 2 valandos, nebent sutarta dėl suskaidytos darbo dienos. Per pietų pertrauką darbuotojas gali palikti darbovietę. Jei darbas neleidžia suteikti pietų pertraukos, darbuotojui turi būti suteikta galimybė pavalgyti darbo laiku.
Ar darbuotojas kaupia kasmetines atostogas per laikotarpį, kai prižiūri vaiką?
DK 127 straipsnio 4 dalyje išskiriami laikotarpiai, kurių metu darbuotojas kaupia kasmetines atostogas. Pagal DK 127.4.3 punktą, laikotarpiai kaupia kasmetines atostogas dėl nedarbingumo, slaugymo ir kitų apribojimų, įskaitant slaugą.
Kaip elgtis, kai vadovas keliauja komandiruotėje?
DK 107 straipsnio 4 dalis numato, kad į darbuotojo komandiruotės laiką įeina kelionės į darbdavio nurodytą darbo vietą ir atgal laikas. Jei kelionė vyko po darbo dienos valandų, darbuotojas turi teisę į tokios pačios trukmės poilsį pirmą darbo dieną po kelionės arba šis poilsio laikas pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, paliekant už šį poilsio laiką darbo užmokestį. Be to, kelionės laiką rekomenduojama įtraukti į visą laiką nuo išvykimo iki sugrįžimo, apimančiu visus su kelione susijusius laikus.
Papildomos poilsio dienos pagal DK 138 straipsnį
DK 138 straipsnio 3 dalis nustato, kad darbuotojams auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas 8 valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams auginantiems vaiką su negalia iki 8 metų arba dvejus vaikus iki dvylikos metų - vienas mėnesio metu skiriama papildoma diena (arba dviejų valandų trumpinimas per savaitę). Trečiai ir daugiau vaikų ar vaikų su negalia atvejai - dvi papildomos dienos per mėnesį (arba keturių valandų trumpinimas per savaitę), ir mokamas vidutinis darbo užmokestis. Jei darbuotojas dirba ilgėliau nei 8 valandas pamainomis, papildomas poilsio laikas gali būti kaupiamas keliems mėnesiams, kol susidaro pilna papildoma poilsio diena. Taip pat pažymima, kad papildoma poilsio diena yra prilyginama 8 valandų trukmei, todėl dirbant trumpesnes nei 8 valandas pamainas, papildomos valandos skaičiuojamos proporcingai.
Taikomos išvados ir praktiniai lydiniai
Šiame kontekste svarbu suprasti, kad darbo teisės normos suteikia galimybes derinti kasmetines atostogas, papildomas poilsio dienas ir laikotarpio trukmes, atsižvelgiant į asmens atostogų skirtumus ir asmens teisės į ilgesnestrukmės atostogas. Informacijos apie konkrečias situacijas reikia laikytis įstatymo nuostatų ir darbdavio vidaus tvarkos bei darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos.
tags: #pagrindiniai #uzimtumo #poilsio