Kalbos apie planus Kurkliškių kaime (Vievio sen.) statyti krematoriumą nerimsta jau kurį laiką. Tuo tarpu įmonės, ketinančios vykdyti šią veiklą, pozicija kol kas neišklausyta. Ar manote, kad Lietuvoje būtina statyti dar vieną krematoriumą? Manau, į šį klausimą geriausiai atsakytų rinkos ekonomikos dėsniai - jei yra paklausa, reikalinga ir pasiūla. Šiandien manau, kad Lietuvoje reikia ne dar vieno, o bent kelių krematoriumų. Galime pasižiūrėti kad ir į Didžiąją Britaniją, kurioje kremuojama apie du trečdaliai mirusiųjų. Pas mus kremavimas kol kas sudaro vos kelis procentus. Tad vietos plėstis tikrai yra daug, juolab kad šis laidojimo būdas yra ir pigesnis, ir mažiau teršia aplinką nei palaikų užkasimas į žemę.
Kalbant apie paslaugų įkainius - be abejo, kuo daugiau dalyvių rinkoje, tuo žmonės turi daugiau galimybių rinktis. Tad atsiradus antram, trečiam ar dar daugiau krematoriumų, kainos turėtų koreguotis žmonių naudai. Dabar, kai šalyje veikia vienintelis krematoriumas, galima sakyti, kad šioje rinkoje yra monopolija. Papasakokite apie krematoriumą, kurį ruošiatės statyti. Krematoriumas įsikurs Kurkliškių kaime, tačiau ne po žmonių sodybų langais, kaip buvo bandoma sakyti, o Kurkliškių kapinių apsaugos zonoje. Pastatas bus nedidelis, 234 kv. m. ploto, 4,3 m aukščio, tad nedaug kuo skirsis nuo standartinio gyvenamojo namo. Jam bus būdinga prie kraštovaizdžio puikiai deranti minimalistinė skandinaviška architektūra.
Galiu labai atsakingai užtikrinti, kad visi darbai bus atliekami griežtai laikantis visų Lietuvoje galiojančių įstatyminių normų, taip pat šią sritį reglamentuojančių ES direktyvų. Tai yra labai griežtai reglamentuojama veiklos sritis, kurios dalyviai turi atitikti daugybę higienos, aplinkosaugos ir kitų reikalavimų. Krematoriumai Lietuvoje kol kas vertinami prieštaringai. Tad ar nemanote, kad ruošiantis statyti tokį objektą būtina aktyvi komunikacija su vietiniais gyventojais? Nesakyčiau, kad krematoriumai Lietuvoje vertinami prieštaringai, tai galbūt labiau pavienių žmonių nuomonė. Manau, kad krematoriumai mūsų šalyje iki šiol tiesiog tebėra naujovė, kaip kiekvienai naujovei, reikia laiko, kad ji prigytų. O kad prigis, abejonių nekyla, užtenka pasižiūrėti į išsivysčiusias pasaulio šalis, kuriose gerokai daugiau nei pusė mirusiųjų palaikų yra kremuojama. Kodėl? Todėl, kad šis būdas yra ekologiškesnis, pigesnis, todėl visuomenei priimtinesnis.
Kalbant apie įstatyminį reglamentavimą, šioje stadijoje kol kas privalome vadovautis LR statybų įstatymu, reglamentuojančiu ypatingų statinių statybą. Vėliau mūsų veikla turės atitikti ir kitus teisės aktus. Jei to nedarytume, projektas nejudėtų į priekį. Dėl bendruomenės - visų pirma norėčiau nuraminti visus Kurkliškių kaimo žmones. Mes tikrai planuojame viską daryti skaidriai, viešai ir, be abejo, bendrauti su vietos bendruomene. Jau buvo pirmas priešprojektinių pasiūlymų svarstymo susitikimas. Šiuo metu svarstome jame išgirstas mintis bei pasiūlymus ir, viską įvertinę, tikėtina, paskelbsime ir organizuosime dar vieną priešprojektinių pasiūlymų svarstymo susitikimą. Po to organizuosime susitikimus atliekant poveikio aplinkai vertinimą.
Vietiniai mano, kad krematoriumui pasirinkta netinkama vieta - netoliese kaimo turizmo sodybos, žemė šaltiniuota, be to, vaikai esą kasdien matys katafalkus. Norėčiau labai aiškiai pasakyti, kad krematoriumas bus statomas Kurkliškių kapinių apsaugos zonoje, t. y. šalia kapinių, o ne šalia kaimo turizmo sodybų. Šaltiniams mūsų veikla turės tik teigiamos įtakos. Būtent vanduo gali užsiteršti nuo žemėje laidojamų palaikų, jų irimo ir kitų procesų. Tad jei kapinėse bus mažiau laidojama, vanduo bus kaip tik švaresnis. Dėl autokatafalkų vaizdų galiu pasakyti, kad laidotuvių procesijos į krematoriumą dažniausiai nevažiuoja, mirusysis atvežamas spec. transportu (mikroautobusu). Dar kartą noriu nuraminti vietos žmones - mes tikrai nedarome nieko nelegalaus, neužteršime nei vandens, nei oro, nei vaizdo. Manau, kad visa ši neigiama informacija pasklido dėl nežinojimo, kas ir kaip bus, nes juk visada gąsdina tai, ko nepažįstam ir nežinom. Todėl kviečiu atvykti į būsimus susitikimus, rašyti el. paštu ir iš tiesų susipažinti, įsigilinti į medžiagą, informuojančią apie numatomą krematoriumą, ir pasistengti nesivadovauti emocijomis.
Ką atsakytumėte žmonėms, nuogąstaujantiems, jog dėl krematoriumo veiklos padidės oro tarša, aplinkinių gyventojų sergamumas. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad dėl krematoriumo padidėjusi oro tarša tėra mitas. Yra atlikti moksliniai tyrimai, kurie rodo, kad kremuojant išsiskiria 7 kartus mažiau žalingų medžiagų nei gamybiniu būdu apdorojant maistą. Didžiojoje Britanijoje, kurioje kremuojami du trečdaliai mirusiųjų, buvo tiriamas dirvožemis toje teritorijoje, kurioje 40 metų veikė krematoriumas. Per šį laikotarpį buvo atlikta 112 tūkst. kremavimų. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad dirva neužteršta.
Toliau pasižiūrėkime į praktinius pavyzdžius, t. y. kur veikia krematoriumai didžiuosiuose pasaulio miestuose. Berlyne krematoriumas veikia viduryje tankiai apgyvendinto kvartalo. Ciūriche (Šveicarijoje) du krematoriumai veikia miesto centre, tos pačios šalies Liucernos mieste krematoriumas taip pat įsikūręs pačiame centre. Atkreipkite dėmesį - kalbame apie turtingiausias pasaulio valstybes. Ar jos leistų statyti miestų centruose krematoriumus, jei šie kaip nors kenktų aplinkai? Tačiau grįžkime prie Lietuvos. Mūsų šalyje krematoriumams galioja vieni griežčiausių reikalavimų Europos Sąjungoje. Pagrindinis aplinkosauginius kriterijus reglamentuojantis teisės aktas - Lietuvos higienos norma HN 91-2:2008 „Visuomenės sveikatos saugos reikalavimai kremavimo įmonėms“. Su juo galima viešai susipažinti ir mūsų objektas, be abejo, atitiks visus ten numatytus kriterijus. Dėl oro taršos padidėjimo vėlgi noriu pasakyti labai aiškiai - ji nepadidės. Palyginimui: anglimi kūrenamų krosnių išmetamų kietųjų dalelių skaičius gali iki 100 kartų viršyti krematoriumų taršą. Kalbant visiškai paprastai - krematoriumas orą teršia mažiau nei malkomis kūrenamos krosnys, nes krematoriume bus įdiegti valymo įrenginiai, atitinkantys visas Europos Sąjungos normas.
Kokiame etape šiandien yra krematoriumo statyba? Kaip žinia, bendruomenė aktyviai priešinasi ir netgi kreipėsi į teismą dėl to, kad meras esą viršijo savo įgaliojimus, pakeisdamas žemės sklypo, kuriame galimai būtų statomas krematoriumas, paskirtį. Darbai kol kas vyksta pagal numatytą planą, nėra koreguojami. Krematoriumą planuojame atidaryti 2016 m. pabaigoje - 2017 m. pradžioje. 2 d. 20 p. bei vadovaudamasis teisės aktais, numatančiais žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo atvejus ir tvarką, turi įgaliojimus priimti sprendimą dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo. Todėl įgaliojimų, mūsų nuomone, jis neviršijo. Taip, teismo procesas dėl mero įgaliojimų vyksta, tačiau bendruomenės pateiktą prašymą dėl veiklos apribojimo šiame žemės sklype teismas atmetė. Numatome investuoti apie 2 mln. Be abejo. Planuojame krematoriumui atsidarius sukurti bent penkias naujas darbo vietas, į kurias galės pretenduoti visi pageidaujantieji. Sostinės savivaldybė, teisme įrodžiusi, kad krematoriumo statyba Olandų gatvėje neįmanoma ir dėl bendruomenės pasipriešinimo, ir dėl bendrojo plano sprendinių, nusprendė vėl kreiptis į gyventojus, kad išsiaiškintų, kurioje Vilniaus dalyje krematoriumas galėtų būti priimtinas. Pavasarį atlikę gyventojų apklausą, kuria rėmėsi teismas, savivaldybės specialistai išsiaiškino, esą miestiečiai pritartų, jei krematoriumas iškiltų miesto pakraštyje, atokiau nuo gyvenamųjų rajonų. Miesto valdžia krematoriumo statybai siūlo teritorijas prie Oslo ir Dubliškių gatvių, prie Gariūnų g. ir Savanorių pr., taip pat - prie Savanorių pr., Lentvario, V.A. Greičiūno ir Kirtimų gatvių aplinkoje. Taip pat - Dobrovolėje, prie Leipalingio gatvė, Jankiškėse, prie Savanorių pr. Daugiausia kremavimo paslaugasi galimų vietų numatyta Paneriuose. Bet aktyviausi Panerių gyventojai dar balandį pradėjo aštrias diskusijas dėl planų krematoriumą statyti Lentvario gatvėje. Vilniaus miesto savivaldybė praneša, kad remdamasi apklausų metu gyventojų ir ekspertų išsakytomis nuomonėmis, antradienį sostinės Taryba patvirtino penkias galimas krematoriumo statybos zonas: tarp Savanorių pr., Lentvario, V. A. Graičiūno ir Kirtimų g.; prie Gariūnų g. ir Savanorių pr.; prie Liepkalnio g. ir Minsko pl.; Kirtimuose prie Eišiškių pl. Savivaldybė skelbia pernai gruodį atlikusi ne tik ekspertų, bet gyventojų apklausą, kuri parodė, kad daugiau nei 74% apklaustųjų norėtų, kad mieste būtų pastatytas krematoriumas, o tinkamiausia vieta jų nuomone būtų miesto pakraščiai, esantys toliau nuo gyvenamųjų rajonų. Šiuo metu Lietuvoje mirusiųjų palaikai kremuojami tik Kėdainių krematoriume. Kėdainių krematoriumo operatorė K2 LT norėjo statyti ir krematoriumą Vilniuje. VŽ rašė, kad dėl krematoriumo sostinėje vyksta arši konkurencija. Pastatyti krematoriumą Vilniuje planavo jau ne vienas verslininkas, tačiau, pasipriešinus gyventojams, o krematoriumo Olandų gatvėje atveju - ir sostinės savivaldybei, nė vieno projekto realizuoti taip ir nepavyko. Sostinės valdžia organizuoja apklausą (tiesa, jau ne pirmą) ir kviečia vilniečius išreikšti savo nuomonę apie galimą krematoriumo statybą sostinėje. Apklausoje suminėtos galimos krematoriumo statybos zonos. Prie apklausos pateiktas ir savivaldybės nagrinėjamų 10 zonų galimai krematoriumo statybai žemėlapis. Krematoriumui siūlomos teritorijos - miesto pakraščiuose. Jis nurodė, kad beveik 670 kv. „Projektuojant technologinius poreikius kremavimo įrangai buvo konsultuotasi su rinkoje veikiančiais įrangos gamintojais. Apklausti ne mažiau kaip trys tiekėjai. Kremavimo įrangos kurui numatoma naudoti suskystintas naftos dujas. Kūnus, paruoštus kremuoti, planuojama įnešti per įėjimą iš ūkinio kiemo. Primename, kad krematoriumo Kaune idėja viešai pristatyta prieš trejus metus. Tą kart Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad Vainatrakio kapinėse plėtra vyksta palaipsniui. 2017 m. atidarytas šeimos kapaviečių investicinis kvartalas, o po kelerių metų - gyvūnų kapinės, todėl tolesnė kapinių plėtra apėmė administracinio pastato ir krematoriumo statybas. Pranešime taip pat skelbta, kad krematoriumas statomas pagal „MB Ameba“ parengtą projektą. Jame buvo numatyta, kad fasadams bus naudojamas klinkeris ir ažūrinis mūras, o vitrinų stiklą laikys aliuminio konstrukcijos. Natūrali šviesa į patalpas pateks ir pro stoglangius. SAAHA had the honor of presenting Haslum Krematurium 2.0, our proposal for the transformation and extension of Haslum Krematorium as one of four finalists. Our vision for Haslum was to honor the existing architecture of architect John Eng, an iconic and historical building in the history of Norwegian architecture. Our extension is placed to the north, within the existing walls surrounding the site. The extension is connected through a new reception area connecting new and old structures. The existing facilities can be used during the building process, as the extension does not interfere with the existing work flow. Moving existing functions to the north makes space for improved functionality, movement, light, working conditions and mingle areas for visitors. The ovens are designed specifically for the double height room with an observation space looking down on the cremation process. Pernai vasarį buvo atlikta reprezentatyvi vilniečių apklausa telefonu, kurios metu buvo teirautasi, ar jų manymu Vilniuje apskritai yra reikalingas krematoriumas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad daugiau nei 74 proc. Nuotr. Praėjusių metų gruodį Vilniaus miesto savivaldybė papildomai kreipėsi į 18 įvairiausių sričių ekspertų dėl galimų krematoriumo statybos zonų Vilniuje. Remdamasi apklausų metu gyventojų ir ekspertų išsakytomis nuomonėmis, sostinės Taryba patvirtino penkias galimas krematoriumo statybos zonas: tarp Savanorių pr. Lentvario, V. A. Graičiūno ir Kirtimų g.; prie Gariūnų g. ir Savanorių pr.; prie Liepkalnio g. ir Minsko pl.; Kirtimuose prie Eišiškių pl.
