Užkąsti sumaniusi autostopininkų komanda - paskutinieji Žemės gyventojai Arturas ir Triša, trirankis buvęs galaktikos prezidentas ir paranojiškas robotas Marvinas - privalės įveikti keletą nedidelių trukdžių: pabėgti nuo baisiųjų vogonų, išvengti didžiojo blogio užvaldyto pasaulio ir išmokyti kosminį laivą ruošti gardesnę arbatą. Išskirti laiko ir erdvės toliuose, patyrę stulbinančių nuotykių, herojai susitiks „Militakyje“, susės prie tviskančių staliukų, o vakaro vedėjas nuo scenos paskelbs: „Ponai ir ponios, visata egzistavo daugiau kaip šimtą septyniasdešimt tūkstančių milijonų milijardų metų ir kiek mažiau nei po pusvalandžio jai ateis galas!“
Romanas „Restoranas visatos pabaigoj“ - tai beprotiškai sėkmingos amerikiečių rašytojo Douglaso Adamso mokslinės fantastikos komedijos „Keliautojo autostopu gidas po galaktiką“ tęsinys iš kultinės serijos, kuri jau tapo žanro klasika. Iš humoristinio radijo šou gimusi serija sužavėjo milijonus skaitytojų. Rašytojo kūriniai virto TV laidomis, kompiuteriniais žaidimais, teatro spektakliais, komiksais, jiems skirta net rankšluosčių serija. D. Adamso romanas žaižaruoja beribe fantazija, balansuojančia ties rimtos filosofijos ir gryniausio absurdo riba. Jis skirtas skaitytojams, kurie dievina subtilų anglų humorą, šmaikščius „Monty Python“ kalambūrus ir groteskiškai optimistišką K. Vonneguto stilių. Taigi, sveiki atvykę į „Militakį“, restoraną visatos pabaigoje! Douglas Adams. Restoranas visatos pabaigoje. Iš anglų k. vertė Saulius Repečka. K.: kitos knygos, 2017.
Ponai ir ponios, visata egzistavo daugiau kaip šimtą septyniasdešimt tūkstančių milijonų milijardų metų ir kiek mažiau nei po pusvalandžio jai ateis galas. Arturas ir Triša - tiek ir liko iš Žemės gyventojų - drauge su autostopininku Fordu Prefektu, buvusiu galaktikos prezidentu Zafodu Biblbroksu ir paranojišku robotu Marvinu skrieja per visatą ieškodami vietos užkąsti. Prie jų artėja baisieji vogonai. Kaip tik tada Arturui į galvą šauna išmokyti kosminį laivą ruošti gardesnę arbatą...
Išskirti laiko ir erdvės toliuose, patyrę stulbinančių nuotykių, herojai vėl susitinka „Militakyje“, kur maistas - tiesiogine šių žodžių prasme - kalba pats už save, o staliuką reikia rezervuoti prieš milijonus metų. MO bistro - MO muziejaus restoranas, kasdien svečius džiuginantis ryškiais skoniais bei jiems spalvomis nenusileidžiančiu interjeru. Energija pulsuojančiame spalvingame interjere ypatingą vietą užima skaitmeniniu būdu iš Algirdo Steponavičiaus ir Birutės Žilytės sieninės tapybos atkurtas 19 metrų freskos fragmentas. Skoniais savo lankytojus lepiname visomis savaitės dienomis. Savaitgalio rytais bei popietėmis pusryčiaujame su rinktiniais brunch hitais, pietų metu darbo dienomis ieškome balanso tarp skanu ir maistinga. Mūsų komanda mėgsta švęsti svečių šventes. MO bistro - puikus pasirinkimas privatiems, įmonių renginiams bei asmeninėms šventėms. Į kiekvieną užklausą atsižvelgiame individualiai ir jūsų šventėms ruošiamės „lyg sau“. Apsilankykite MO bistro ir kurkime naujas istorijas.
Jau netrukus atidaroma naujoji MO muziejaus paroda paaiškins, kad žmogus - nebėra visatos centras, o dėmesio vertos ir kitos, mus supančios, rūšys. Tai gali būti ir gyvūnai, ir pačių žmonių sukurti padarai - robotai. Skamba kaip painiava ir visiškai skirtingų būtybių sankirta? Ar tai dera, ar priešinasi vienas kitam - Mo muziejuje nuo balandžio 6 d. MO muziejuje surengtoje naujos parodos spaudos konferencijoje pokalbis prasidėjo nuo muziejaus įkūrėjų - Danguolės ir Viktoro Butkų - pasidalijimo įspūdžiais apie praėjusius muziejaus pusę metų.
V. Butkaus teigimu, norisi kiek atsitraukti į šalį ir į viską pasižiūrėti iš atstumo: „Muziejus tikrai dirba ir juda įvairiomis kryptimis. D. Butkienė prisipažino, kad Mo muziejaus veiklos pradžia ir pirmoji paroda ne tik pateisino, bet ir pranoko lūkesčius. „Kolektyvo darbas tikrai motyvuotas, bet mus taip pat labai pradžiugino ir savanorių darbas pastarąjį pusmetį. Šiai, naujai parodai, vėl vyko savanorių atranka - pusė jų pasiliko iš anksčiau. Reikia paminėti, kad muziejus vis demokratėja, įtraukia žmones, ir džiugu, kad lankytojų srautas nenutrūksta. Mo ir toliau artės prie publikos, kitos parodos bus dar interaktyvesnės“, - žada D. Naujosios Mo muziejaus parodos „Gyvūnas - žmogus - robotas“ viena iš kuratorių Erika Grigoravičienė savo pasakojimą pradėjo pasidžiaugdama kadaise Butkų priimtu sprendimu: „Muziejaus steigėjai išmintingai pasielgė įsigiję kūrinių publikavimo teises, taip jie galėjo turimus kūrinius viešinti internete. Tokiu būdu kone kiekvienas galėjo tapti pats sau kuratoriumi. Pasak E. Grigoravičienės, ją visuomet domino intelektualinės mados, su kuo susijusi ir ši paroda. „Kadaise pastebėjau vizualiosios kultūros madą. Šiame amžiuje pastebiu, kad atsiradusi nauja tendencija - dėmesys kitoms rūšims. Plinta posthumanistinės idėjos, žmogus nebėra visatos centras. Tai atsiskleidžia šioje Mo muziejaus parodoje. E. Kita parodos kuratorė Ugnė Paberžytė nusakė klausimus, kurie keliami parodoje „Gyvūnas - žmogus - robotas“. „Parodoje yra skyrius „Ateities vizijos“ - užduodami klausimą, ar tai, ką matome, yra ateitis, ar taip jau gyvename. Taip pat klausiama, kas yra gyvybė ir kaip galime ją traktuoti, kaip mes keičiame savo būvį. Turime ir dirbtinio intelekto apraiškų. Paroda „Gyvūnas - žmogus - robotas“ atidaroma balandžio 6 d. ir veiks iki rugpjūčio 25 d. Parodos lankytojai galės išvysti Lietuvos dailės klasikų - Š. Saukos, V. Kisarausko, V. Antanavičiaus, R. Rakausko darbus, o taip pat jaunųjų menininkų - E. Prisipažinsiu, kad aš nežinojau, kad D. Ir galiu pasakyti, kad pastaroji knyga man patiko labiau už pirmą dalį. Kaip visada, atrodo, kad pirmoje knygoje autorius kiek nedrąsus. Ar supras pasaulis tą jo logiką, mintį?
Ekskursija po parodą „Gyvūnas – žmogus – robotas“
tags: #mo #muziejus #restoranas #visatos #pabaigoje