Į šiemet aplankyti rekomenduojamą šalių trejetą „Forbes“ įtraukė Juodkalniją, Namibiją ir Lietuvą. Visas tris šalis pristatančiame straipsnyje žurnalistė Alexandra Kirkman giria baroko epochos kultūrinį paveldą saugantį Vilniaus senamiestį bei nacionaliniu Lietuvos pasididžiavimu jau tapusią Kuršių nerijos įlanką. „Gyvename XXI-ame amžiuje, žurnalai ir reklaminiai lankstinukai nebeveikia, o Lietuvos paminėjimai „Lonely Planet“, „Forbes“ yra viena iš šiuolaikinių ir itin svarbių e. Ypač perspektyvi Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka yra Japonija - sparčiai auganti ir visų Azijos šalių lyderė.
Turizmas Lietuvoje yra dinamiškas ir nuolat kintantis procesas. 2014 metais didžiausi srautai keliautojų iš Lietuvos (49 proc.) traukė į Europą, į Artimuosius Rytus vyko 25 proc., į Azijos valstybės - 11 proc., JAV ir Kanadą aplankė 6 proc., o 3 proc. rinkosi Pietų Ameriką ir 2 proc. Kitų regionų kryptis. Tokius pokyčius siejame su pigių skrydžių bendrovių atsiradimu ir tiesioginiais skrydžiais, kurie keičia kelionių pobūdį ir maršrutus.
Turizmo sektoriuje svarbu ne tik keliautojų skaičiai, bet ir jų patirtis bei pasitenkinimas. „Skrendu.lt“ duomenimis, 2014 metais didžiausi srautai keliautojų iš Lietuvos traukė į Europą, o jų dažnas tikslas - sporto kelionės, apsipirkimo kelionės į Italiją ir Ispaniją, patirties turizmas į Aziją bei Okeaniją. Susidomėjimas santuokos ceremonijomis užsienyje šiuo metu stabiliai mažėja, o populiariausios kryptys išlieka turizmo organizatorių siūlomos poilsinės kelionės į Turkiją, Ispaniją ir Egiptą.
Lietuvoje lėtėjant pandemijos padariniams, ypač svarbu vystyti atvykstančiojo turizmo rinkodarą užsienyje. „Keliauk Lietuvoje“ pristato pilotinį turistų judumo stebėjimo projektą - per mobiliuosius duomenis renkama informacija apie turistų lankomas vietas ir sudaromas visiems prieinamas žemėlapis. Jis padės tinkama linkme nukreipti investicijas. Lietuvos turizmo rūmų vadovės teigimu, tai - žingsnis į priekį, nes dabar statistika iškreipta, nėra bendros sistemos.
Klaipėdos uoste prisišvartavęs kruizinis laivas atskleidė problemą - užsienio turistai dar nežino, kur eiti ar ką aplankyti, todėl pasiūlyti tinkamą kryptį tampa svarbu. Nors duomenys apie turistų srautus yra renkami ir įvairios šalys juos kaupia, Lietuvoje žemėlapis padalytas į itin mažus geografinius kvadratėlius, kurie leidžia tiksliai parodyti, kur ir kokios šalies turistai lankėsi tam tikru metu. Tokia nuosekli metodika perspėja tinkamai įvertinti reikšmes, kurias reikia plėtoti tolesniam augimui.
Ekonomikos perspektyvos rodo, kad Lietuvos turistų srautus ir pajamas įtakoja ir geopolitinė situacija bei regiono kaimynystė. Nacionalinės platformos atstovai pabrėžia, kad būtina būti pasirengusiems ir neprarasti savo pozicijų rinkoje; reali situacija rodo, jog turime būti greiti ir ryžtingi, kad atskleistume Lietuvą kaip „premium“ turizmo kryptį.
Turizmo rinkai ypač svarbu kalbėti apie atvykstančiųjų patirtis. Vilnius ir Kaunas liks pagrindiniai tikslai, bet Palanga, Trakai ir Druskininkai taip pat turi savo nišas. Lietuvai svarbu susijungti su vietos verslu ir kultūros institucijomis, kad užtikrintų lankytinų vietų lankstumą bei aukštą aptarnavimo kokybę visus metus.
Didžioji dalis užsienio turistų dažniausiai renkasi Vilnių kaip pagrindinį tikslą (38 proc.), Kauną - 21 proc., Klaipėdą - 10 proc., o mažesnius miestus - Palangą ir Druskininkus - po keliolika procentų. Tai rodo, kad Lietuva turi aiškią regioninę lankomumo struktūrą ir gali plėtoti regioninius maršrutus, kurie jungia istoriją, kultūrą ir gamtą.
Michelin žvaigždžių skaičius Lietuvos restoranams pastaraisiais metais stipriai išaugo: šiemet rekomenduojami 37 restoranai, o 4 šalies restoranai išlaikė žvaigždėse. Lonely Planet įvertino Lietuvą kaip vieną geriausių krypčių pasaulyje, o ITB Health Tourism Award 2025 įteiktas už Lietuvos sveikatos turizmo infrastruktūrą ir paslaugų kokybę. Šie įvertinimai signalizuoja, kad Lietuva keičia įvaizdį - iš pigios ir trumpo vizito krypties pamažu į itin kokybiškos patirties, autentiškumo ir inovacijų žaidėją pasaulio turizmo rinkoje.
Apibendrindami, turime pažinti, ką Lietuva siūlo pasauliui: ne tik įdomius kraštovaizdžius ir istoriją, bet ir aukštos kokybės paslaugas, inovacijas ir draugišką priėmimą. Mūsų tikslas - ne tik pritraukti turistus, bet ir išlaikyti jų pasitenkinimą bei skatinimą sugrįžti. Klaidos gali būti pastebimos, tačiau svarbiausia - gebėti jas ištaisyti ir toliau kurti ambicingą, bet realistišką turizmo strategiją ateities metais.